- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-18
- Bylos Nr.
- eA2-915-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00664-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Advokatai
- Vygaudas Molis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-7656-1172/2023, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4059-1041/2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (atsakovė) R. A. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4059-1041/2023; pripažinti 2023 m. kovo 1 d. taikos sutartį negaliojančia ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį, kuria patvirtinta 2023 m. kovo 1 d. taikos sutartis.
2. Nurodė, kad taikos sutartis neatspindi tikrosios pareiškėjos valios, ji sudaryta, nesivadovaujant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Buvęs pareiškėjos advokatas tinkamai nesupažindino jos su taikos sutartimi, pažeisdamas jos interesus, dėl ko pareiškėja nutraukė su advokatu atstovavimo sutartį ir 2023 m. kovo 10 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Vygaudu Moliu. Taikos sutartimi nėra pasiektas bendras kompromisas. Taikos sutartyje nurodytos sąlygos atitinka tik ieškovo reiškiamus reikalavimus, o į pareiškėjos reikalavimus nebuvo atsižvelgta. Taikos sutarties 5.1 punktas, numatantis, kad pareiškėja su nepilnamečiu vaiku bendrauja vieną kartą per savaitę, tarpininkaujant psichologui, su pareiškėja aptartas nebuvo, apie tai ji nebuvo tinkamai informuota, todėl ieškovas šia taikos sutartimi piktybiškai riboja pareiškėjos kaip motinos teises į bendravimą su vaiku bei jai daro psichologinį spaudimą. Apie šias aplinkybes teismui negalėjo būti žinoma, kadangi teisėja, priimdama nutartį, matė, jog 2023 m. kovo 1 d. taikos sutartis pareiškėjos pasirašyta. Taikos sutarties patvirtinimo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, pareiškėja jame nedalyvavo, negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, teismas negalėjo pareiškėjai išaiškinti taikos sutarties sąlygų bei pasekmių. Teismas, žinodamas visas aplinkybes, taikos sutarties nebūtų patvirtinęs.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) M. S. prašė prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
4. Nurodė, kad taikos sutartį sudarė ir pasirašė abi šalys. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog kuriai nors iš šalių netinka šalių suderintos taikos sutarties sąlygos. Pareiškėja taikos sutartyje nurodė, jog sutinka, jog sūnaus gyvenamoji vieta būtų pakeista ir jis gyventų su tėvu. Tarpusavio derybų, nuolaidų ir kompromiso būdu šalys susitarė, jog pareiškėja teiks sūnui 150 Eur išlaikymą. Tariantis dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvavo abi šalys kartu su vaiko teisių specialistu, kuris būtent tokią bendravimo tvarką pasiūlė su papildomai išreikštais pareiškėjos norais. Tai rodo, kad, sudarant taikos sutartį, tarp šalių vyko derybos. Bendravimo tvarka buvo patvirtina tokia, kokią pasiūlė atsakovė. Todėl iš esmės labiau tikėtina, kad būtent abiejų šalių sudaryta taikos sutartis atitiko jų abiejų valią. Vien tai, kad taikos sutartis dėl konkrečių jos sąlygų galėjo būti sudaryta dėl nerūpestingumo (nežinojimo, neturėjimo teisinių žinių, reikiamo išsilavinimo) nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti sužinomos, paaiškėję pačiai pareiškėjai, o ne teismui. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl netinkamo jos atstovavimo neatitinka tikrovės, nes pareiškėja, asmeniškai dalyvavusi teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. kovo 1 d., teismui paprašius padėti mobilųjį telefoną, nurodė, jog susirašinėja su savo teisininku (garso įrašas 1:34 min). Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad turi atstovą teisininką (garso įrašas 19:45 min) ir išreiškė pageidavimą, kad jis peržiūrėtų taikos sutartį. Nurodė, kad teismo posėdyje atstovas negalėjo dalyvauti, nes dalyvauja kitame procese, o ji taikos sutartį persiųs savo atstovui, kad jis ją peržiūrėtų (garso įrašas 20:56 min). Pareiškėja SMS žinute ieškovo atstovę informavo, jog kitas teisininkas nesutinka peržiūrėti sutarties, kadangi ji turi teisininką. Teismas, patvirtindamas taikos sutartį, nepažeidė procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4059-1041/2023 netenkino.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės (tai, kad sudarant taikos sutartį, nebuvo atsižvelgta į jos tikrąją valią, kad ji nebuvo tinkamai supažindinta su taikos sutartimi, kad taikos sutartimi nebuvo pasiektas bendras kompromisas, kad taikos sutarties 5.1 punktas su pareiškėja aptartas nebuvo) negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, nes jos neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio. Negalima pripažinti, kad minėtos aplinkybės nebuvo žinomos ar negalėjo būti žinomos pareiškėjai, pasirašant taikos sutartį ir teismui ją patvirtinant. Nustatyta, kad taikos sutartis buvo pasirašyta pareiškėjos asmeniškai. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kad ji su taikos sutarties sąlygomis nesusipažino, jų pati neperskaitė. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad ji neturi teisinių žinių, teisinio išsilavinimo, todėl ji pasirašė taikos sutartį. Nustatyta, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu konsultavosi su teisininku, todėl teisinių žinių ar teisinio išsilavinimo neturėjimas nesuponuoja išvados, kad pareiškėja nesuprato taikos sutarties sąlygų. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jai teikusio teisininko netinkamų teisinių paslaugų suteikimo aplinkybes, todėl toks pareiškėjos argumentas laikytinas neįrodytu ir nepagrįstu.
7. Nustatyta, kad taikos sutartimi buvo sulygta sąlyga dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuri atitiko ieškinio reikalavimą. Pareiškėja nenurodo, kad ši taikos sutarties sąlyga neatitiko jos valios. Kitos taikos sutarties sąlygos – dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nesutapo su ieškinio reikalavimais. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl mažesnio išlaikymo dydžio teikimo nepilnamečiui vaikui nei ieškovas reiškė reikalavimą ieškinyje. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl pareiškėjos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Toks reikalavimas ieškinyje nebuvo pareikštas. Tai rodo, kad tarp šalių sudarant taikos sutartį vyko derybos, suinteresuotas asmuo (ieškovas) padarė nuolaidų pareiškėjos (atsakovės) naudai dėl išlaikymo dydžio. Tai paneigia pareiškėjos argumentą, kad tarp šalių nebuvo pasiektas kompromisas, todėl pareiškėjos argumentas, kad taikos sutartimi nebuvo pasiektas bendras kompromisas, laikytinas nepagrįstu.
8. Nustatyta, kad šalys sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo derino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, dalyvaujant specialistui. Tarnybos išvadoje nenurodyta dėl bendravimo tvarkos, nes ieškinyje toks reikalavimas nebuvo pareikštas, bet įvertinus išvadoje nurodytus duomenis, kad vaikas išsakė nuomonę, jog nenori kalbėtis su motina, blogai sutaria su jos sutuoktiniu ir kt., laikytinas pagrįstu suinteresuoto asmens (ieškovo) atsiliepime nurodytas argumentas, kad pats tarnybos specialistas pasiūlė laikiną bendravimo tvarką, kai abi šalys dalyvavo susitikime dėl bendravimo tvarkos. Pareiškėjos argumentas, kad taikos sutarties 5.1 punktas su ja aptartas nebuvo, laikytinas nepagrįstu.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja nurodė, jog jai paaiškėjus aplinkybėms, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis, ji sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Vygaudu Moliu. Nustatyta, kad atstovavimo sutartį pareiškėja su minėtu advokatu sudarė 2023 m. kovo 10 d. Tai rodo, jog pareiškėjai aplinkybės, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis, vėliausiai turėjo tapti žinomomis 2023 m. kovo 10 d. Teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2023 m. kovo 15 d., todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka sąlygos, kad pareiškėjai jos tapo žinomos, jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje nustatytų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, t. y. kad pareiškėjai jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei kad pareiškėjai tapo žinomos, įsiteisėjus teismo nutarčiai, todėl nėra galimybės atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskirajame skunde atsakovė R. A. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį.
12. Atskirajame skunde teigiama, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo ar teisinių žinių, dėl ko jai nesuprantant pasekmių, kylančių, pasirašius taikos sutartį, pasitikint advokatu, buvo apribotos jos kaip vaiko motinos teisės. Taikos sutarties 5.1 punkto sąlyga su pareiškėja nebuvo aptarta, apie ją ji nebuvo tinkamai informuota. Šiuo atveju taikos sutartimi piktybiškai ribojama pareiškėjos, kaip motinos, teisė bendrauti su vaiku, daromas psichologinis spaudimas. Taikos sutartis 2023 m. kovo 1 d. buvo sudaryta nesivadovaujant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Dėl buvusio savo advokato aplaidumo pareiškėja patyrė neigiamas pasekmes, todėl ši taikos sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia. Pareiškėja nebuvo tinkamai supažindinta su taikos sutartimi, jai nebuvo išaiškintos taikos sutarties sąlygos, ji neturi jokio teisinio išsilavinimo ar teisinių žinių, pasitikėjo savo buvusiu advokatu, netinkamai suteikusiu paslaugas, sutartis neatspindėjo tikrosios pareiškėjos valios, buvo sudaryta, nepaisant pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų, pažeidžiant CK 6.986 straipsnio 1 dalyje numatytas šalių lygiateisiškumo reikalavimus. Apie šias aplinkybes teismui negalėjo būti žinoma, kadangi 2023 m. kovo 1 d. taikos sutartis buvo pasirašyta pareiškėjos. Taikos sutarties patvirtinimo posėdis vyko rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėja negalėjo išreikšti savo tikrosios valios, o teismas negalėjo jai išaiškinti sutarties sąlygų bei pasekmių, kylančių iš jos. Jeigu pareiškėja būtų tinkamai supažindinta su sutartimi, ji nebūtų jos pasirašiusi, o teismas, žinodamas visas aplinkybes, taikos sutarties nebūtų patvirtinęs. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas atnaujinti procesą, bet teismas į tai neatsižvelgė.
13. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė ieškinio ir atsiliepimo į jį, 2023 m. kovo 1 d. taikos sutarties, Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. balandžio 25 d. nutarčių, 2023 m. kovo 15 d. prašymo kopijas.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) M. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
15. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, kadangi nenustatė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios buvo, nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, bet pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Taikos sutartį sudarė ir pasirašė abi šalys, tinkamai patvirtino savo parašais. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog kuriai nors iš šalių netinka jų suderintos taikos sutarties sąlygos. Taikos sutarties sąlygos dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo derintos, dalyvaujant abiem šalims ir vaiko teisių apsaugos specialistui, kuris būtent tokią bendravimo tvarką ir pasiūlė su papildomai išreikštais pareiškėjos norais. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinyje joks reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo nebuvo pareikštas, o sprendžiant klausimą abi šalys ir susitarė dėl bendravimo tvarkos, todėl yra nepagrįsti pareiškėjos argumentai, jog, sudarant taikos sutartį, neatsižvelgta į tikrąją pareiškėjos valią, nesivadovauta protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Tuo labiau šalių sulygtos taikos sutarties sąlygos (atsisakymas priteisti didesnį išlaikymo dydį) rodo, kad tarp šalių vyko derybos, sudarant šią taikos sutartį, derinant joje nurodytas sąlygas. Be to, bendravimo tvarka buvo patvirtina tokia, kokią pasiūlė pati pareiškėja. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti paaiškėjusios pačiai pareiškėjai, o ne teismui. Teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad turi atstovą teisininką. Visi įrodymai bei pačios pareiškėjos teiginiai patvirtina, kad ji teisininką turi ir visus klausimus, tame tarpe ir taikos sutarties sąlygas, derino su juo. Patvirtindamas šalių pasirašytą taikos sutartį, teismas nepažeidė procesinių teisės normų, atsižvelgė išimtinai į visus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus kriterijus dėl proceso atnaujinimo.
16. Apeliacinės instancijos teismui 2023 m. birželio 1 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėja, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo iš esmės sutinka su šios sutarties sąlygomis ir siekia, kad ji būtų vykdoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti kaip perteklinius, kadangi visi šie dokumentai yra civilinės bylos Nr. e2-4059-1041/2023 medžiagoje (CPK 314 str.).
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
21. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4059-1041/2023 pateiktame ieškinyje ieškovas M. S. teismo prašė pakeisti Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18696-918/2015 dalį, kurioje šalių nepilnamečio vaiko L. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (atsakove) ir nustatyti, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (ieškovu); pakeisti sprendimo dalį, kuria vaiko išlaikymui ieškovas kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokės po 60 Eur iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina, ir nustatyti, kad atsakovė nepilnamečio vaiko išlaikymui teikia po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo vaikui uzufrukto teise tvarkytoju paskirti ieškovą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko).
22. Ieškovas 2023 m. kovo 3 d. teismui tvirtinti pateikė šalių sudarytą taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi rašytinio proceso tvarka, o civilinė byla nutraukta. Taikos sutartyje šalys susitarė: (duomenys neskelbtini).
23. Pareiškėja 2023 m. kovo 15 d. teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-4059-1041/2023. Šį prašymą pareiškėja grindė aplinkybėmis, jog taikos sutartis buvo sudaryta, neatsižvelgiant į tikrąją pareiškėjos valią ir nepasiekus bendro šalių kompromiso, nesivadovaujant teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, jos buvusiam advokatui netinkamai atstovavus pareiškėją.
24. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka.
25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai, pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir galutinio teismo sprendimo galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas, tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai.
26. CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka.
27. Nagrinėjamu atveju iš prašymo turinio spręstina, kad pareiškėja atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4059-1041/2023 prašo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
28. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020).
29. Pagal kasacinio teismo praktiką esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jos atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius.
31. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad, sudarant taikos sutartį, nebuvo atsižvelgta į jos tikrąją valią, ji nebuvo tinkamai supažindinta su taikos sutartimi, kad taikos sutartimi nebuvo pasiektas bendras kompromisas, su pareiškėja nebuvo aptartas taikos sutarties 5.1 punktas, negali būti pripažintos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai, taikos sutarties sudarymo metu ir teismui ją patvirtinant.
32. Nustatyta, kad 2023 m. kovo 1 d. taikos sutartyje šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos jos sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės (sutarties 8 p.). Taikos sutartis yra pasirašyta pareiškėjos asmeniškai. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ir sudarant taikos sutartį pareiškėja naudojosi teisine pagalba, jai buvo pateiktas taikos sutarties projektas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su taikos sutarties turiniu, konsultuotis dėl joje nurodytų sąlygų teisinės reikšmės. Be nurodytų deklaratyvių teiginių, jokių įrodymų, kad teisinės paslaugos jai buvo suteiktos netinkamai, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Nustatyta, aplinkybė, jog ne visos taikos sutartyje sulygtos sąlygos (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo) sutampa su ieškinio reikalavimais, leidžia spręsti, kad ieškovė turėjo galimybę derėtis dėl taikos sutarties sąlygų ir buvo daromos abipusės nuolaidos, tokiu būdu siekiant šalių kompromiso. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir aplinkybė, kad šalys sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo derino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, dalyvaujant tarnybos specialistui (2023 m. kovo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas), akivaizdžiai paneigia atskirojo skundo argumentus, kad buvo apribotos pareiškėjos kaip vaiko motinos teisės, taikos sutarties 5.1 punkto sąlyga su pareiškėja nebuvo aptarta, apie ją ji nebuvo tinkamai informuota. Taikos sutartyje šalims patvirtinus, kad joms yra žinomos ir suprantamos jos sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, aplinkybė, jog taikos sutartis buvo patvirtinta rašytinio proceso tvarka, neturi teisinės reikšmės, kadangi pareiškėjos teisės nebuvo apribotos.
33. Pareiškėjos teigimu, jos teises ir teisėtus interesus pažeidžiančią taikos sutartį ji sudarė, nes pasitikėjo savo buvusiu advokatu, o 2023 m. kovo 10 d. sudarius atstovavimo sutartį su advokatu Vygaudu Moliu, paaiškėjo aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, ir pareiškėjai jos tapo žinomos anksčiau, nei įsiteisėjo teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis. Taigi, byloje pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis ir nesudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo.
34. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
35. Atkreiptinas dėmesys, jog pasikeitus aplinkybėms pareiškėja savo teises gali ginti pateikdama teismui ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.