- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-13
- Bylos Nr.
- 2AT-39-303/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00096-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Olegas Fedosiukas (pirm.), Tomas Šeškauskas
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Kęstučio Dičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą G. K. administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. K. 2021 m. vasario 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, Panevėžio r., neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, apie kurį nebuvo padarytas įrašas medžioklės lapo Nr. 42 pirmoje pusėje, taip pat antroje medžioklės lapo pusėje neįrašyti duomenys apie sumedžioto elninio žvėries patino ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir sumedžiojimo data. Taip neteisėtai sumedžiojęs minėtą gyvūną G. K. padarė 6099,21 Eur žalą gamtai ir pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – ir Medžioklės taisyklės), 22 punkto reikalavimus, taip padarė administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
2. G. K. taip pat buvo kaltinamas pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį tuo, kad jis 2020 m. rugsėjo 18 d. neteisėtai gabeno tą dieną apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, Panevėžio r., savo sumedžiotą tauriojo elnio patiną, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimu G. K. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda. Administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 290 straipsnio 7 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nutraukta. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 9 dalimi, G. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimas G. K. neskirtas. Iš G. K. priteista 6099,23 Eur laukinei gyvūnijai padarytos žalos atlyginimo valstybės naudai, įpareigojant jį šią sumą sumokėti per trejus metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
4. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 29 d. nutarimu Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimo dalis, kuria G. K. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nutarimas: administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį G. K. nutraukta; panaikinta nutarimo dalis, kuria iš G. K. valstybei priteista 6099,23 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjo K. Dičiaus apeliacinis skundas netenkintas.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. Dičiaus prašymas priimtas ir G. K. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. Dičiaus ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. K. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo apeliacinius skundus, konstatavo, kad iš teisinio reguliavimo akivaizdu, jog pareiga užpildyti medžioklės lapą tenka medžioklės vadovui arba individualiai medžiojančiam medžiotojui, o medžiotojas, kuris medžioja ne individualiai, yra saistomas tik pareigos informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamą žvėrį. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad G. K., kuris įvykio metu nebuvo individualiai medžiojantis medžiotojas, sumedžiojo tauriojo elnio patiną ir apie tai telefonu pranešė medžioklės vadovui L. V., – teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklausti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariai patvirtino, kad būrelyje yra nusistovėjusi būtent tokia medžioklės vadovo informavimo apie sumedžiotą žvėrį praktika. Teismo posėdyje apklausti G. K., liudytojai L. V., K. J. patvirtino, kad apie sumedžiotą taurųjį elnią G. K. pranešė medžioklės vadovui L. V. telefonu – parašė jam žinutę, informuodamas apie nušautą žvėrį, į tai L. V. atrašė žinute, o po poros minučių paskambino ir patvirtino, kad įrašys nušautą žvėrį į medžioklės lapą. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad medžiotojas G. K. visiškai įvykdė pareigą, jam nustatytą Medžioklės taisyklių 23 punkte, – po to, kai nušovė taurųjį elnią, informavo apie tai medžioklės vadovą. Vadovaujantis prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, nuo šio momento būtent medžioklės vadovui, o ne G. K. kilo pareiga užpildyti medžioklės lapą, į jį įrašant informaciją apie sumedžiotą žvėrį. Iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad G. K. nėra subjektas, atsakingas už tinkamą Medžioklės taisyklių 21–23 punktų įvykdymą.
III. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimą su pakeitimu, papildomai taikant G. K. ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinio šautuvo „SAKO85 L, 300 Winchester Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini), optinio taikiklio „Meopta“ Nr. (duomenys neskelbtini) su laikikliais, 3 vnt. GECO šaudmenų bei prie ginklo esančių medžiaginio diržo, plastikinio dėklo, medžioklės prožektoriaus „M3X Triton Olight X-WMO2“ su magnetiniu laikikliu tvirtinti ant ginklo konfiskavimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
7.1. ANK 290 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą. Konkrečius atvejus, kada medžiotojas laikomas neteisėtai sumedžiojusiu gyvūną, apibrėžia Medžioklės taisyklės, jomis vadovaujantis, medžiotojas privalo laikytis ne tik nustatytų gyvūnų medžiojimo terminų, gyvūnų sumedžiojimo limitų bei kitų medžiojimo sąlygų, bet ir neatlikti jokių veiksmų, dėl kurių jo sumedžiotas gyvūnas taptų neteisėtai sumedžiotas pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto formuluotę.
7.2. Medžioklės taisyklių 22 punktas (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 15 d.) nustatė, kad, medžiojant medžioklės būdais tykant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas; sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antroje pusėje; jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai.
7.3. Nors nagrinėjamu atveju G. K. pats gyvūno negabeno, tačiau inicijavo gyvūno gabenimą, pasitelkdamas kitus asmenis. Būtent šie G. K. veiksmai nulėmė, kad jo tykant sumedžiotas limituojamas gyvūnas (tauriojo elnio patinas) buvo išgabentas iš sumedžiojimo vietos, nesant jokių įrašų medžioklės lape apie gyvūno sumedžiojimą, ir dėl to tapo neteisėtai sumedžiotas, o toks neteisėtas gyvūno sumedžiojimas užtraukia G. K. atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
7.4. Apygardos teismas savo nutarime neteisingai aiškino ANK 290 straipsnio 8 dalies ir Medžioklės taisyklių 22 punkto normų turinį, nepagrįstai ėmėsi analizuoti, kokias pareigas medžiotojui ir medžioklės vadovui nustato Medžioklės taisyklės, taip pat neteisingai traktavo, jog G. K. buvo apylinkės teismo nubaustas už Medžioklės taisyklėse nustatytų pareigų nevykdymą. Apylinkės teismas G. K. pripažino kaltu dėl neteisėto gyvūno sumedžiojimo, o šio teismo pateiktas vertinimas dėl to, ar G. K. įsitikino, kad duomenys apie jo sumedžiotą tauriojo elnio patiną buvo įrašyti į medžioklės lapą, yra susijęs su administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės elemento – kaltės turinio atskleidimu. Jeigu apylinkės teismas būtų nustatęs, kad G. K., prieš inicijuodamas sumedžioto gyvūno išgabenimą iš sumedžiojimo vietos, ėmėsi visų priemonių, kad įsitikintų, ar informacija apie gyvūno sumedžiojimą jau įrašyta į medžioklės lapą, ir pagrįstai manė, kad į medžioklės lapą duomenys įrašyti, G. K. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl jo kaltės nebuvimo, nepaisant to, jog gyvūnas objektyviai būtų laikomas sumedžiotu neteisėtai. Tačiau apylinkės teismas tokių aplinkybių nenustatė ir pagrįstai konstatavo G. K. kaltę (nerūpestingumą) dėl neteisėto gyvūno sumedžiojimo. Pažymėtina, kad G. K., prieš imdamasis organizuoti sumedžioto tauriojo elnio patino išgabenimą iš sumedžiojimo vietos, pokalbio telefonu su medžioklės vadovu L. V. metu bent jau turėjo gauti medžioklės vadovo patikinimą, kad informacija apie gyvūną jau įrašyta į medžioklės lapą, tačiau G. K. inicijavo gyvūno išgabenimą iš sumedžiojimo vietos, pasikliaudamas vien tik medžioklės vadovo pasakymu (pažadu), kad šis informaciją apie gyvūną į medžioklės lapą įrašys. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pripažino G. K. kaltu dėl ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo, o apygardos teismas nepagrįstai tokį teismo nutarimą panaikino.
7.5. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti ginklo su priedais, kuriuo buvo sumedžiotas neteisėtai sumedžiotu laikomas tauriojo elnio patinas, konfiskavimo (apygardos teismas, kitaip įvertinęs G. K. atsakomybės klausimą, nebeanalizavo Institucijos apeliacinio skundo argumentų dėl šios administracinio poveikio priemonės galimai nepagrįsto neskyrimo).
7.6. Vadovaujantis Medžioklės taisyklių 28 punktu, tauriųjų elnių medžioklė yra limituojama, t. y. šios rūšies medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus jų išteklių naudojimas užtikrinamas nustatant ne tik medžiojimo terminus, bet ir sumedžiojimo limitus medžioklės sezonui. Medžioklės taisyklių 22 punktas griežtai reikalauja fiksuoti duomenis apie sumedžiotą limituojamą gyvūną medžioklės lape prieš bet kokius gyvūno dorojimo ar gabenimo veiksmus. Nesilaikant šių reikalavimų, sudaromos prielaidos medžiotojams piktnaudžiauti ir iš viso neįrašyti duomenų apie sumedžiotą limituojamą gyvūną į medžioklės lapą, taip nuslepiant tokio gyvūno sumedžiojimo faktą. Jeigu nagrinėjamu atveju aplinkos apsaugos pareigūnai nebūtų vykdę reido aptariamos medžioklės vietovėje ir nustatę pažeidimo, niekas negarantuoja, jog G. K. sumedžiotas ir jo iniciatyva prie medžiotojų būrelio pirminio apdorojimo aikštelės nugabentas tauriojo elnio patinas nebūtų bandomas nuslėpti, duomenų apie jį ir vėliau neįrašant į medžioklės lapą. Būtent tokių galimybių piktnaudžiauti buvimas daro tokio pobūdžio nusižengimus pavojingesnius ir įgalina taikyti griežtas atsakomybės priemones. Apylinkės teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti ANK 290 straipsnio 10 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 1 d.) nustatytos privalomos skirti administracinio poveikio priemonės – nusižengimo padarymo įrankio (gyvūnui sumedžioti panaudoto ginklo su priedais) konfiskavimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. Dičiaus prašymas atmestinas.
Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies taikymo
9. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimu G. K. už pažeidimo, nustatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas dvejiems metams. Pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio nusižengimo padarymo priemonių, nustatytų ANK 290 straipsnio 10 dalyje, konfiskavimas G. K. neskirtas. Iš G. K. priteista valstybei 6099,23 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti, įpareigojant jį šią sumą sumokėti per trejus metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Minėtu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. K. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 18 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, Panevėžio rajone, neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, apie kurį nebuvo padarytas įrašas medžioklės lapo Nr. 42 pirmoje pusėje, o antroje medžioklės lapo pusėje nebuvo įrašyti duomenys apie sumedžioto elninio žvėries patino ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) bei sumedžiojimo data. Taip, šio teismo vertinimu, G. K., neteisėtai sumedžiojęs minėtą gyvūną, pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus ir padarė žalą gamtai.
11. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 29 d. nutarimu panaikino apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, ir dėl šios dalies priėmė naują nutarimą – administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį prieš G. K. nutraukė, taip pat panaikino nutarimo dalį dėl laukinei gyvūnijai padarytos žalos valstybei atlyginimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. K. taurųjį elnią sumedžiojo teisėtai; apie sumedžiotą medžiojamą gyvūną tinkamai informavo ir medžioklės vadovą. Todėl, šio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nubaudė G. K. už pareigos, kurios jis neturėjo vykdyti, – tikrinti, ar medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą ir ar tai padarė tinkamai, – nevykdymą.
13. ANK 290 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno dorojimą. Taigi, šiame straipsnyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris nors ir turi teisę medžioti (medžiotojas) gyvūnus, bet neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno arba kuris gabena ar doroja neteisėtai sumedžiotą licencijuojamą gyvūną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis atnaujintoje administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-76-696/2016).
14. Medžioklės tvarką, medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus nustato Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258. Šių taisyklių privalo laikytis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje medžiojantys asmenys, o jų pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio atitinkamas dalis.
15. Pirmosios instancijos teismas pripažino G. K. kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, konstatavęs Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimą (dėl neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio patino, apie kurį nebuvo padarytas įrašas medžioklės lapo Nr. 42 pirmoje pusėje, o antroje medžioklės lapo pusėje nebuvo įrašyti duomenys apie sumedžioto elninio žvėries patino ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) bei sumedžiojimo data) (redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 14 d.).
16. Medžioklės taisyklių 22 punkte nurodyta, kad, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant medžioklės būdais tykant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antroje pusėje. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie, be kita ko, sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai (2020 m. spalio 14 d. įstatymo redakcija).
17. Minėta, kad ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris turi teisę medžioti (medžiotojas) gyvūnus, bet neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno. Byloje nustatyta, kad G. K. administraciniame kaltinime nurodytoje medžioklėje, kurios metu buvo leidžiama medžioti tauriuosius elnius, dalyvavo teisėtai ir teisę sumedžioti šios rūšies gyvūnus turėjo. Todėl pirmosios instancijos teismo inkriminuotas G. K. nusižengimas, t. y. tai, kad jis neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, neatitinka ANK 290 straipsnio 8 dalies požymių.
18. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Medžioklės taisyklių 22 punkte nustatytas reikalavimas medžioklės lape įrašyti duomenis apie sumedžiotų gyvūnų, kurių medžioklė licencijuojama (limituojama), sumedžiojimą (kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota, sumedžiojimo data) visų pirma siejamas su tokių gyvūnų išvežimu iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba jų dorojimu, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Todėl tokių gyvūnų medžioklės neteisėtumą, padarant žalos gamtai, lemia ne pats teisėtai sumedžioto gyvūno faktas, bet nustatyta tvarka į medžioklės lapą neįrašyti duomenys apie sumedžiotus gyvūnus prieš juos išgabenant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant jų dorojimą.
19. Medžioklės taisyklių 23 punkte nustatyta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Šiame punkte nustatyta pareiga medžiotojui – apie sumedžiotą gyvūną informuoti medžioklės vadovą.
20. Bylos duomenimis, G. K. nebuvo individualiai medžiojantis medžiotojas (medžioklėje dalyvavo 19 asmenų, ją organizavo medžioklės vadovas L. V.), todėl jis, kaip ir nustatyta Medžioklės taisyklių 23 punkte, apie sumedžiotą gyvūną informavo medžioklės vadovą SMS žinute. Iš byloje apklaustų liudytojų (K. J., G. S., Ž. S., Ž. V., D. B., R. V., D. K., P. G., K. K., L. B., M. B., R. V., R. Z., V. Ž., taip pat ir L. V.) parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų klube galiojo tvarka, jog apie sumedžiotą gyvūną medžioklės vadovui pranešama SMS žinute arba skambučiu; iš medžioklės vadovo nurodymai (organizuoti gyvūno gabenimą į pirminio apdorojimo aikštelę, baigti ar tęsti medžioklę ar kt.) paprastai taip pat būdavo gaunami telefonu.
21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (tarp medžiotojų, sumedžiojusių gyvūną, ir medžioklės vadovo susiklosčiusią susižinojimo tvarką, medžioklės praktikoje vykdomus techninius sumedžiotų gyvūnų išgabenimo iš medžioklės vietos veiksmus), teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti apygardos teismo išvadai, kad G. K. Medžioklės taisyklių 23 punkte nustatytą pareigą jam – pranešti medžioklės vadovui apie sumedžiotą taurųjį elnią – įgyvendino tinkamai; nuo šio momento, kaip konstatavo šis teismas, pareiga tinkamai užpildyti medžioklės lapą kilo medžioklės vadovui. Gyvūnas iš medžioklės ploto buvo nugabentas prie (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirminio apdorojimo aikštelės po to, kai G. K. gavo medžioklės vadovo patikinimą, jog jis informaciją apie nušautą elnią į medžioklės lapą įrašys.
22. Vis dėlto, kaip nustatyta byloje, prieš išgabenant G. K. sumedžiotą tauriojo elnio patiną iš jo sumedžiojimo vietos, duomenys apie šio gyvūno sumedžiojimą nustatyta tvarka į medžioklės lapą įrašyti nebuvo ir dėl to teisėtai sumedžiotas gyvūnas formaliai tapo neteisėtai sumedžiotas.
23. Šiame kontekste nevertindama G. K. veiksmų kaltės aspektu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, nustatydamas uždraustos pavojingos veikos, atitinkančios administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, objektyviosios pusės požymius, neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno – tauriojo elnio – gabenimo G. K. neinkriminavo, nors, kaip minėta, įrašai medžioklės lape apie tokių gyvūnų sumedžiojimo teisėtumą (neteisėtumą) siejami būtent su šia veika. Institucija su šio teismo nustatytomis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis sutiko (t. y. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo šiame kontekste neapskundė).
24. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, G. K. neinkriminavus objektyviosios pusės požymio – neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno (tauriojo elnio patino) gabenimo, apylinkės teismo išvada, kad G. K. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą nusižengimą dėl nerūpestingumo, nes neįsitikino, ar medžioklės vadovas tinkamai užpildė medžioklės lapą, nėra teisiškai reikšminga, todėl dėl jos nepasisakoma.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostatas ir netinkamai pritaikė materialiosios teisės normą – ANK 290 straipsnio 8 dalį. Todėl nėra ir pagrindo nagrinėti Institucijos prašymo dalį dėl nusižengimo padarymo įrankio (gyvūnui sumedžioti panaudoto ginklo su priedais) konfiskavimo.
26. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti skundžiamą apygardos teismo nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą su pakeitimu pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. liepos 29 d. nutarimą nepakeistą.