- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-29
- Bylos Nr.
- AN2-112-350/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00096-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vedėjo K. D. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. K. atstovo advokato Andrejaus Vavilovo (toliau – ir Atstovas) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 d. birželio 18 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nutarimu G. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 2 metams; pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nuspręsta neskirti administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimo; iš G. K. valstybei priteista 6 099,23 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti, įpareigojant šią sumą sumokėti per 3 metus nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
2. G. K. nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 18 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, apie kurį nebuvo padarytas įrašas medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje pusėje bei antroje medžioklės lapo pusėje neįrašyti duomenys apie sumedžioto elninio žvėries patino ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičiaus) ir sumedžiojimo data; tokiu būdu neteisėtai sumedžiojęs minėtą gyvūną, G. K. padarė 6 099,21 Eur žalą gamtai ir pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 22 punkto reikalavimus.
3. Taip pat G. K. buvo kaltinamas pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį tuo, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. neteisėtai gabeno tą dieną, apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), jo sumedžiotą tauriojo elnio patiną, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus, tačiau tuo pačiu nutarimu administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje G. K. atžvilgiu nutraukta ir šis sprendimas apeliacine tvarka neskundžiamas.
II. Apeliacinių skundų argumentai
4. Skundu aukštesniajam teismui Institucija prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 d. birželio 18 d. nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo ir skirti G. K. administracinio poveikio priemonę – ginklo, kuris buvo panaudotas gyvūnui sumedžioti, su priedais, t. y. graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), ginklo priedėlių – optinio taikiklio (duomenys neskelbtini) su laikikliais, 3 vnt. (duomenys neskelbtini) šaudmenų bei kitų prie ginklo esančių priedų – medžiaginio diržo, plastikinio dėklo, prožektoriaus medžioklei (duomenys neskelbtini) su magnetiniu laikikliu tvirtinimui prie ginklo (toliau – ir medžioklės įrankiai), konfiskavimą, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
4.1. Nurodo, kad konfiskuotini daiktai iš G. K. paimti atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Cituoja ANK 290 straipsnio 10 dalį (iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) ir teigia, kad G. K. privalėjo būti skiriama administracinio poveikio priemonė.
4.2. Pažymi, jog G. K. neteisėta veika buvo išaiškinta tik dėka aplinkos apsaugos pareigūnų atliekamo medžioklės patikrinimo. Jei ne šis patikrinimas, tai limituojamas gyvūnas – taurusis elnias – būtų paimtas iš gamtos, padarant laikinei gyvūnijai net 6 099,23 Eur žalą. Tokiu atveju medžiotojų būrelis sumedžiotų daugiau gyvūnų, nei nustatytas jų limitas, kas darytų akivaizdžią žalą laukinei gyvūnijai, kadangi medžiojamų gyvūnų limitai nustatomi siekiant griežtai kontroliuoti jų populiaciją.
4.3. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra ypatingos, kurioms esant galima netaikyti administracinio poveikio priemonės.
5. Skundu aukštesniajam teismui G. K. atstovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. K. atžvilgiu nutraukti.
5.1. Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl konkrečių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, padarė esminių klaidų, turėjusių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Teismas nepagrįstai pareigą daryti įrašus medžioklės lape ir atsakomybę dėl jo neužpildymo priskyrė G. K.. Medžioklės taisyklių 23 punkte aiškiai įtvirtinta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, o 24.1 punktas numato, kad turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka yra medžioklės vadovo pareiga. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad aptariamos medžioklės metu G. K. nebuvo individualiai medžiojantis medžiotojas, jis buvo įrašytas į medžioklės lapą Nr. 42, o medžioklės vadovu buvo paskirtas L. V., kuris turėjo medžioklės lapą ir kartu pareigą jį tinkamai pildyti pagal Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių 26 punktas reglamentuoja tvarką, pagal kurią medžioklės vadovas turi teisę įgalioti kitą asmenį vadovauti prasidėjusiai medžioklei, jeigu medžioklėje paaiškėja, kad medžioklės vadovas dėl nenumatytų aplinkybių nebegali toliau vadovauti medžioklei tą dieną, tačiau apie tai medžioklės vadovas turi pažymėti medžioklės lapo pirmoje pusėje ir patvirtinti įrašą savo parašu. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Pirmosios instancijos skundžiamame nutarime padarė teisiniam reglamentavimui prieštaringą išvadą, jog asmuo, sumedžiojęs žvėrį, taip pat yra atsakingas už teisingą duomenų įrašymą medžioklės lape, bei nurodė, jog G. K., nušovęs limituojamą gyvūną, žinodamas, kad pats neturi su savimi medžioklės lapo ir negali pats užtikrinti jo užpildymo, neįsitikino, jog medžioklės lapas buvo tinkamai užpildytas kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų. Matyti, jog tokiu būdu teismas iš esmės prieštarauja savo paties pateiktam teisės normos aiškinimui ir pernelyg plečiamai aiškina Medžioklės taisyklių 22, 23 punktų nuostatas.
5.2. Akcentuoja, kad tais atvejais, kai medžioklės metu medžioja daugiau nei vienas asmuo ir medžioklei vadovauja medžioklės vadovas, medžiotojui nenumatyta pareiga savarankiškai pildyti medžioklės lapą be medžioklės vadovo ar už jį, kontroliuoti ir tikrinti medžioklės vadovo darbą ir pareigų tinkamą vykdymą. Taigi, pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad G. K. privalėjo įsitikinti, jog medžioklės lapas buvo tinkamai užpildytas kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų, nėra teisiškai pagrįstas.
5.3. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. medžiojo ne individualiai ir nebuvo medžioklės vadovas, jam taikytina tik ta Medžioklės taisyklių 23 punkto dalis, kuri numato medžiotojo pareigą informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl neteisingų duomenų perdavimo nekilo, todėl bylos esmę sudaro tik klausimas, ar G. K. tinkamai įvykdė pareigą informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną.
5.4. Pažymi, kad Medžioklės taisyklėse nenustatytas konkretus būdas, kaip medžiotojas privalo pateikti informaciją medžioklės vadovui, todėl galima spręsti, kad dėl informavimo būdo taikoma medžioklės būrelyje susiformavusi praktika arba tokį būdą nurodo medžioklės vadovas, instruktuodamas dalyvius medžioklės pradžioje. Nagrinėjamu atveju medžioklės vadovas liudytojas L. V. aiškiai patvirtino, kad medžiotojas, nušovęs žvėrį, apie tai informuoja vadovą žinute ar skambučiu ir jis iš karto užpildo medžioklės lapą. Apie šią taisyklę jis, kaip medžioklės vadovas, informavo ir kitus medžioklės dalyvius. Tokią įprastai taikomą medžioklės praktiką nurodė ir kiti liudytojais apklausti medžioklės būrelio „(duomenys neskelbtini)“ bei kitų būrelių nariai. Informavimo apie nušautą gyvūną telefonu faktą šioje byloje pripažino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau jo nelaikė administracinę atsakomybę šalinančia aplinkybe.
5.5. Atkreipia dėmesį, kad vertindamas kritiškai byloje liudijusių medžiotojų parodymus apie medžioklės metu taikomą praktiką, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dviprasmiškus ir nekorektiškus administracinio nusižengimo bylą tyrusios institucijos pareigūnų veiksmus, t. y. iš byloje pateikto medžioklės lapo matyti, kad jis nėra pilnai užpildytas, nenurodyta apie kito medžiotojo sumedžiotą žvėrį. Šio pažeidimo atveju administracinio nusižengimo teisena nepradėta, nors pažeidimai yra akivaizdūs, nušauto gyvūno gabenimo aplinkybės yra identiškos šiai bylai. Taigi, pareigūnai taikė dvigubus standartus, vieną medžiotoją bausdami net už tų pareigų pažeidimą, kurių vykdymas jam nepriklausė, o kitam atsakomybės netaikė, taip pat netaikė atsakomybės ir medžioklės vadovui L. V.. Be to, liudytojas L. V. savo parodymuose išdėstė aplinkybes netgi apie pareigūnų vykdytą provokaciją, atsiliepiant jo telefonu ir prisistatant L. V.. Šios aptartos aplinkybės leidžia daryti prielaidas apie tyrimą atlikusių pareigūnų galimą nekompetenciją, šališkumą ar net išankstinį nusistatymą G. K. atžvilgiu. Svarbu ir tai, kad L. V. paliudijo, jog apie G. K. sumedžiotą gyvūną jam buvo pranešta ir leidimą gabenti gyvūną G. K. jis suteikė, o į medžioklės lapą duomenų nesurašė dėl to, kad lapą iš jo atėmė pareigūnai.
5.6. Taigi, nesant nurodyta, kokių konkrečių galiojančių medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti G. K. veiksmais, nėra galimybės taikyti atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, G. K. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinių skundų ribose.
Dėl G. K. atstovo apeliacinio skundo
8. Atstovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad G. K. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, nes už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių nuostatas yra atsakingas medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, todėl G. K. turėjo pareigą tik informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą gyvūną, kurią jis, kaip patvirtino pats pirmosios instancijos teismas, neabejotinai įvykdė, telefonu pranešdamas L. V., kad sumedžiojo taurųjį elnią. Tokie argumentai yra pagrįsti.
9. Nagrinėjamu atveju G. K. patrauktas atsakomybėn ir skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu bei nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nes neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patiną, apie kurį nebuvo padarytas įrašas medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje pusėje bei antroje medžioklės lapo pusėje neįrašyti duomenys apie sumedžioto elninio žvėries patino ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičiaus) ir sumedžiojimo data. G. K. inkriminuotas Medžioklės taisyklių 21 punkto pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Medžioklės taisyklių 21 punkte numatyta, kad prieš pradedant medžioti, medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius; medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje; pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką; prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotų gyvūnų, dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota; medžiojant medžioklės būdais tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant dorojimą, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas; sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje; jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Atstovo apeliaciniame skunde akcentuojamame Medžioklės taisyklių 23 punkte įtvirtinta, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas; medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.
11. Iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad pareiga užpildyti medžioklės lapą tenka medžioklės vadovui arba individualiai medžiojančiam medžiotojui, o medžiotojas, kuris medžioja ne individualiai, yra saistomas tik pareigos informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamą žvėrį.
12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad G. K., kuris įvykio metu nebuvo individualiai medžiojantis medžiotojas, sumedžiojo tauriojo elnio patiną ir apie tai telefonu pranešė medžioklės vadovui L. V. – teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme apklausti medžioklės būrelio „(duomenys neskelbtini)“ nariai patvirtino, kad būrelyje yra nusistovėjusi būtent tokia medžioklės vadovo informavimo apie sumedžiotą žvėrį praktika. Teismo posėdyje apklausti G. K., liudytojai L. V., K. J. patvirtino, kad apie sumedžiotą taurųjį elnią G. K. pranešė medžioklės vadovui L. V. telefonu – parašė jam žinutę, informuodamas apie nušautą žvėrį, į ką L. V. atrašė žinute, o po poros minučių – paskambino ir patvirtino, kad įrašys nušautą žvėrį į medžioklės lapą. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad medžiotojas G. K. visiškai įvykdė pareigą, jam numatytą Medžioklės taisyklių 23 punkte – po to, kai nušovė taurųjį elnią, informavo apie tai medžioklės vadovą. Vadovaujantis prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimui, nuo šio momento būtent medžioklės vadovui, o ne G. K. kilo pareiga užpildyti medžioklės lapą, į jį įrašant informaciją apie sumedžiotą žvėrį. Iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad G. K. nėra subjektas, atsakingas už tinkamą Medžioklės taisyklių 21 punkto įvykdymą. Už tokį pažeidimą nagrinėjamu atveju yra atsakingas tik medžioklės vadovas, t. y. specialusis subjektas, kurį Medžioklės taisyklių 21-23 punktai įpareigoja užpildyti medžioklės lapą po medžiotojo pranešimo apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamą gyvūną. Pažymėtina ir tai, kad medžioklėje galioja pasitikėjimo kitu medžiotoju, o juo labiau – medžioklės vadovu principas, be to, kaip jau minėta, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klube buvo nusistovėjusi tokia praktika, kad apie sumedžiotą gyvūną medžioklės vadovui pranešama telefonu, po ko šis užpildo medžioklės lapą, todėl nagrinėjamoje situacijoje G. K. savo pareigą atliko tinkamai ir turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ir medžioklės vadovas taip pat tinkamai įvykdė savo pareigą, t. y. nedelsiant po jo pranešimo įrašė duomenis apie nušautą taurųjį elnią į medžioklės lapą. Pažymėtina, kad Medžioklės taisyklėse medžiotojui nėra numatyta pareiga įsitikinti, kad medžioklės vadovas įvykdė jam tiesiogiai numatytą šią pareigą.
13. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo argumentas, jog G. K., nušovęs limituojamą gyvūną, žinodamas, kad pats neturi su savimi medžioklės lapo ir negali pats užtikrinti tinkamo jo užpildymo, neįsitikino, jog medžioklės lapas buvo tinkamai užpildytas kitų medžioklėje dalyvavusių asmenų, yra ydingas iš esmės, prieštaraujantis galiojančiam teisiniam reglamentavimui (Medžioklės taisyklių 21-23 punktams), ir tokiu būdu pirmosios instancijos teismas G. K. visiškai nepagrįstai nubaudė už pareigos, kurios jis neturėjo vykdyti – tikrinti, ar medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą ir ar tai padarė tinkamai, neįvykdymą.
14. Dėl to skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu G. K. nepagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, padarymo, todėl G. K. atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 d. birželio 18 d. nutarimas šioje dalyje naikinamas. Kadangi G. K. taurųjį elnią nagrinėjamu atveju sumedžiojo teisėtai, todėl naikinama ir skundžiamo nutarimo dalis, kuria iš jo priteista 6099,23 Eur suma laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti.
15. Kiti Atstovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai pareigūnų nekorektišku elgesiu, vykdyta L. V. provokacija, atsiliepiant jo telefonu ir prisistatant L. V., medžioklės lapo atėmimu, kitų medžiotojų nepatraukimu atsakomybėn ir pan., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šios skundo dalies skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.
Dėl Institucijos apeliacinio skundo
16. Institucija apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neskirti G. K. administracinio poveikio priemonės – administracinio nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimo.
17. Nustačius, kad G. K. nepadarė jam inkriminuotų administracinių nusižengimų ir šio asmens atžvilgiu nutraukus administracinio nusižengimo teiseną, nebelieka pagrindo spręsti klausimo dėl medžioklės įrankių ir prietaisų konfiskavimo, nes administracinės nuobaudos, tame tarpe ir turto konfiskavimas, yra skiriamos tik kartu su administracine nuobauda administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, nustačius, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 27 straipsnis), todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 d. birželio 18 d. nutarimo dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
- administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį G. K. atžvilgiu nutraukti;
- panaikinti nutarimo dalį, kuria iš G. K. valstybės naudai priteista 6099,23 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo K. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Šis nutarimas neskundžiamas.