- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1484-264/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- UAB „Eigila“
- Advokatai
- Matilda Liatukaitė
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12055-214/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui UAB „Eigila“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Eigila“ 21 722 Eur turtinės žalos atlyginimą; 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie civilinės bylos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pinigines lėšas 24722 Eur sumoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.
Teismas nurodė, kad nors ieškovas nurodė, jog ginčo metu, t. y. 2009 metais, nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), kurį ieškovas 2011-04-06 pirkimo pardavimo sutartį pardavė A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovo tėvams Vytautui J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), ginčo metu, t. y. 2009 metais, nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), kuris 2011-04-06 buvo parduotas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau prie ieškinio nepateikė jokių jo buvusią nuosavybę į šį nekilnojamąjį turtą patvirtinančių įrodymų.
Taip pat ieškovas nepateikė leidimų kopijų, suteikiančių teisę vykdyti kirtimus ieškovui ir jo tėvui priklausančiuose žemės sklypuose; Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2010-12-17 rašto Mr. KR17-660. Ieškinyje ieškovas taip pat nurodė, kad 2009-07-27 Raseinių rajono PK pateikė pareiškimą dėl UAB „Eigila“ atstovo savavališkų veiksmų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, vėliau atnaujintas, tačiau jokių dokumentų apie nurodytas aplinkybes prie ieškinio nepateikė. Ieškovas teigdamas, kad dėl atsakovo veiksmų (iškirsto, išvežto ir realizuoto miško) ieškovui padaryta 21 722 Eur žala, visiškai nepagrindė žalos dydžio, nenurodė žalos skaičiavimo principų. Ieškovas ieškinyje apibendrintai nurodė, kad jo reikalavimą dėl žalos atlyginimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nustatyti duomenys ir aplinkybės, tačiau neįvardijo konkrečių nustatytų aplinkybių ir nenurodo, kokie nustatyti duomenys (įrodymai) patvirtina konkrečias jo reikalavimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, prašo prijungti prie šios civilinės bylos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra rašytiniai įrodymai turintys tiesioginę ir esminę reikšmę nagrinėjant šį kilusį ginčą tarp šalių dėl žalos atlyginimo. Taigi, teismas ieškovą įpareigojo pateikti ieškinio turinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus (ieškinio priedus), skirtus teismui ir priešingai šaliai, atitinkančius CPK 113 str. 1 d., 2 d., 114 str. 1 d. reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, priimta pažeidžiant materialinės teisės normas, neatitinka suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Skundžiamojoje nutartyje teismo argumentas, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų prie ieškinio, pagrindžiančio ieškinio pagrindą visiškai nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodytas argumentas, kad ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, prašo prijungti prie šios civilinės bylos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje yra rašytiniai įrodymai, turintys tiesioginę ir esminę reikšmę nagrinėjant šį kilusį ginčą tarp šalių dėl žalos atlyginimo, yra visiškai nepagrįstas. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatę, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumą nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Įrodymų nepakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumentinio priėmimo stadijoje ir dėl to nėra pagrindo civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (LR CPK 137 str.). Proceso įstatyme nustatomas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (LR CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t.y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtis civilinę bylą iškelti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovui nustatytas 10 (dešimties) dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.
Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą kreipimosi į teismą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas (CPK 135 str.). Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Eigila“ 21 722 Eur turtinės žalos atlyginimo; 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; visas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie civilinės bylos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmos instancijos teismas susipažinęs su pateiktu ieškiniu nustatė, kad ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių dokumentų ir įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinyje yra išdėstytos aplinkybės apie žalos atsiradimo faktą. Ieškovas nurodo, kad žala atsirado dėl atsakovės UAB „Eigila“ kaltės. Sutiktina su apeliantu, kad kilusius neaiškumus teismas turi galimybę tikrinti iškeltos bylos nagrinėjimo metu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nepaisant minėtos aplinkybės, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta dėl šių priežasčių.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, susijusių su ginčo metu turėta ieškovo ir kitų jo artimųjų nuosavybės teise 2009 metais, leidimus miško kirtimui įrodymais nepagrindimo, kadangi pagal CPK 135 str. 2 d. prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai. Jeigu ieškovas negali pateikti konkrečių įrodymų, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų bei pateiktas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai ar kiti dokumentai turi atitikti įstatymų nustatytus formos reikalavimus (CPK 114 str.). Pažymėtina, kad reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme, kad priešinga ieškovui šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą, teisėtą ir teisingą spendimą (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1120-567/2015). Ieškovas ieškinyje tik nurodydamas aplinkybes apie jam, jo tėvams nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus bei šių sklypų pardavimą, leidimus, suteikiančius teisę vykdyti kirtimus ieškovui ir jo tėvui priklausančiuose žemės sklypuose, 2009-07-27 Raseinių rajono PK pateiktą pareiškimą dėl UAB „Eigila“ atstovo savavališkų veiksmų, pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas, o vėliau atnaujintas nepateikė joms pagrįsti jokių rašytinių įrodymų. Taip pat ieškovas nurodydamas, kad jam dėl iškirsto, išvežto ir realizuoto miško padaryta 21 722 Eur žala, visiškai ieškinyje nenurodė, nepagrindė įrodymais ir jų neišdėstė ieškinyje šio žalos dydžio, nenurodė žalos skaičiavimo principų, iš ko ši suma susidarė, kokiais įrodymais įrodinėja tokį žalos dydį. Ieškovas cituodamas LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros 2010-12-17 raštą Nr. KR17-660 jo prie ieškinio taip pat nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio trūkumais nurodė tai, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, privalėjo ne tik pateikti rašytinius įrodymus, bet ir ieškinyje išdėstyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio trūkumų buvimo, kadangi šiuo atveju yra neaiškios ieškinio ribos.
Nagrinėjamu atveju ieškovas nuo CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos bei 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo nėra atleistas. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Tačiau kartu su ieškiniu nepateikiant tam tikrų teisiškai reikšmingų įrodymų, neprašant jų išreikalauti arba nenurodant, kodėl įrodymų nėra galimybės pateikti, ieškovui tenka rizika, kad vėlesnėse stadijose pateikti įrodymai bus įvertinti kaip pavėluotai pateikti įrodymai ir bus atsisakyta juos priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis).
Pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovą byloje atstovauja advokatė Matilda Liatukaitė, kuri turi teisę išsireikalauti reikalingus duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, ir tik atsisakius minėtoms įstaigoms juos pateikti, prašyti teismą juos išreikalauti.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Siekiant užtikrinti proceso ekonomiškumą ir operatyvumą, apeliacinės instancijos teismas nustato ieškovui naują terminą ieškinio trūkumams pagal pirmosios instancijos teismo nutartį šalinti. Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 6 str., 8 str., 115 str., 135 str., 137 str., 138 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo, ieškinio trūkumams, nurodytiems Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartyje, ištaisyti ir pateikti Kauno apylinkės teismui patikslintą ieškinį.