Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo G. S. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys – antstolis V. Č., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis V. Č. 2016-05-09 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundus ir persiuntė juos teismui. Nurodė, kad skolininkas galėjo surasti ir pasiūlyti savo pirkėją, jeigu manė, kad areštuotą turtą galima realizuoti didesne kaina, tačiau to nepadarė. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau nagrinėjamu atveju jų nebuvo pateikta. Antstolis savo iniciatyva ėmėsi veiksmų, siekdamas surasti ekspertus ir išsiaiškinti, kiek kainuotų skolininko turto ekspertizė. Antstolis, įkainuodamas areštuotą turtą, rėmėsi nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktomis žemės sklypų vertinimo ataskaitomis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta vidutine žemės sklypų rinko verte, todėl skolininko turtas įvertintas objektyvia, maksimaliai artima laisvoje rinkoje esančia turto kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Č. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad antstolis turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės paskyrimo reikalingumo, jeigu asmens pareikšti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, o skolininko kartu su skundu pateikta UAB „Turto ir verslo tyrimo centro“ atlikta turto vertinimo ataskaita negali būti laikoma turto ekspertize, nes neatitinka CPK 682 str. numatytų reikalavimų, antstolis sprendė, jog tikslinga atidėti 2016-04-05 skundo nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl ekspertizės paskyrimo ir jos apmokėjimo, pasiūlant skolininkui apmokėti ekspertizės išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 01 27 sprendimas skundo padavimo dieną nebuvo įsiteisėjęs, todėl pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas nebuvo. Skolininko pateiktų turto vertinimo ataskaitų vertinimo tikslai neatitinka vykdymo procese realizuojamo turto vertinimo reikalavimų, todėl antstolis neturi pagrindo vadovautis šiomis ataskaitomis. Skolininkas galėjo surasti ir pasiūlyti savo pirkėją, jeigu manė, kad areštuotą turtą galima realizuoti didesne kaina, tačiau to nepadarė. Antstolių kontoroje yra vykdomos trys vykdomosios bylos, kuriose skolininkas teikia abstrakčius ir nepagrįstus skundus, kurių teismas netenkina. Skolininkas siekia vilkinti vykdymo procesą, nesąžiningai naudojasi jam suteiktomis teisėmis bei tokiais veiksmais pažeidžia kitos proceso šalies – išieškotojo teisę į koncentruotą, ekonomišką ir greitą procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuras išdavė 2015-07-08 vykdomuosius įrašus Nr. JŠ-6096, Nr. JŠ-6098, Nr. JŠ-6100, kuriais vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjo G. S.. Antstolis V. Č. 2015-07-31 patvarkymais priėmė Nr. JŠ-6096, Nr. JŠ-6098, Nr. JŠ-6100 vykdomuosius dokumentus vykdyti dėl 524 547,08 Eur skolos išieškojimo UAB „Medicinos bankas“ naudai. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų apskundė tris antstolio patvarkymus: 1) 2016-03-23 patvarkymą, kuriame antstolis nurodė, kad suėjus terminui, per kurį skolininkas (pareiškėjas) gali pasiūlyti savo pirkėją, bus skelbiamos varžytynės ir areštuotas turtas (trys žemės sklypai) parduodamas pagal antstolio nustatytą turto vertę; 2) 2016-04-15 patvarkymą, kuriuo antstolis atidėjo pareiškėjo skundo dėl 2016-03-23 patvarkymo nagrinėjimą iki bus išspręstas turto vertės ekspertizės apmokėjimo ir paskyrimo klausimas bei nustatė terminą skolininkui pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą apmokėti ekspertizės išlaidas (nekonkretizuoto dydžio); 3) 2016-04-22 patvarkymą, kuriuo antstolis sukonkretino 2016-04-15 patvarkymo pasiūlymą sumokėti ekspertizės išlaidas ir nurodė ekspertizės išlaidų kainą - 300 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė visus pareiškėjo skundus. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu prašo ją panaikinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus bei civilinės ir vykdomųjų bylų medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

Apeliantas iš dalies teisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė ne dėl visų jo argumentų ir prašymų, tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai pakeisti ar panaikinti. Nors CPK tiesiogiai ir nenumato galimybes antstoliui atidėti skundo nagrinėjimą, tačiau įstatymas – Antstolių įst. 3 str. 2 d.; CPK 634 str. 2 d. – nustato antstoliui pareigą, vykdant vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, taip pat pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Teismo vertinimu, šiuo atveju antstolio sprendimas atidėti pareiškėjo 2016-04-05 skundo dėl 2016-03-23 patvarkymo nagrinėjimą, taip pat sukonkretinti 2016-04-15 patvarkymo pasiūlymą sumokėti ekspertizės išlaidas, be kita ko, ir patenka į pirmiau minėtų antstolio pareigų vykdymo turinį, nes gavęs prieštaravimus dėl turto vertės, sprendė klausimą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo ir apmokėjimo. Toks antstolio sprendimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, nepažeidė jo teisėtų interesų, nes ekspertizės procedūra antstolio inicijuota dėl to, kad pareiškėjui kilo abejonių dėl turto vertės, kas taip pat savaime nereiškia, kad tokių abejonių kilo antstoliui.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai teigia apeliantas, nepasisakė dėl apelianto prašymo stabdyti vykdymo veiksmus. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1017-912/2016, kurioje teismas iš dalies pakeitė pareiškėją ir UAN „Medicinos bankas“ kredito sutartį, pagal kurią vykdomas išieškojimas vykdomosiose bylose Nr. 0116/15/06532, 0116/15/06533 ir 0116/15/06534, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeistų daiktų pirmiau minėtose vykdomosiose bylose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl šios nutarties priėmimo metu esant susidariusiai faktinei situacijai, kad vykdymo veiksmai yra sustabdyti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties naikinimas dėl to, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo stabdyti vykdymo veiksmus, būtų formalus, nes apelianto pageidaujamas teisinis rezultatas iš esmės yra pasiektas, o formaliais pagrindais nutartis negali būti naikinama (CPK 328 str., 338 str.).

Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo G. S. skundas dėl antstolio V. Č. veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti 2015-10-16 antstolio V. Č. patvarkymo vykdomosiose bylose Nr. 0116/15/06532, Nr. 0116/15/06533, Nr. 0116/15/06534 dalį, kuria antstolis nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą apmokėti išlaidas už ginčijamos vertės turto ekspertizę bei informavo skolininką, kad negavus per nustatytą terminą sutikimo apmokėti ekspertizės išlaidas arba jas neapmokėjus laiku, bus laikoma, kad skolininkas neįvykdė CPK 682 str. numatytų sąlygų; 2) įkainoti minėtose vykdomosiose bylose areštuotą turtą pagal rinkos kainas, atsižvelgiant į skolininko pateiktas UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ atlikto turto vertinimo ataskaitas. Teismų konstatuota, jog antstolis savo diskrecijos teise pasirinkti, kokiomis priemonės įgyvendinti savo pareigą nustatyti areštuoto turto kainą, ir ją nustatyti 2014-07-24 nepriklausomo turto vertintojo UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktomis žemės sklypų vertinimo ataskaitomis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta vidutine žemės sklypų rinkos verte, naudojosi tinkamai. Tokių išvadų iš esmės priėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, kurių pagrįstumu abejoti apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvas teismas neturi pagrindo. CPK 681 str. 2 d. numato išieškotojui ir skolininkui teisę pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, kuria pareiškėjas pasinaudojo ir pateikė antstoliui savo prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės bei pridėjo įrodymus – 2015-10-01 UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymas. Antstolis neignoravo pareiškėjo pateiktų prieštaravimų dėl jo nustatytos turto vertės, o inicijavo ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo procedūrą iš esmės pareiškėjo interesais, kuri nebuvo baigta dėl paties pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų ir jam nesumokant už ekspertizės atlikimą. Teisimo vertinimu, nagrinėjamu atveju, ne antstolis, bet pareiškėjas neįvykdė bendradarbiavimo pareigos ir nenurodė antstoliui, ar sutiktų apmokėti išlaidas už ginčijamos vertės turto ekspertizę. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, nesumokėdamas už ekspertizės atlikimą ir nesiekdamas išspręsti šio klausimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, o antstolis, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir pareiškėjui nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdamas ekspertizės savo iniciatyva, proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus, nepažeidė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir iš esmės pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundų, tuo pagrindu priėmėm teisėta ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.