- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-20
- Bylos Nr.
- e2-983-1115/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03905-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
- Atsakovas
- N. M.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiantį per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei N. M. dėl 835,31 Eur (10 proc. draudiminės išmokos sumos grąžinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance company“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. M. prašydamas priteisti iš atsakovės 835,31 Eur, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad sudarė draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, dėl tretiesiems asmenims autoavarijos metu padarytos žalos asmeniui ir turtui, atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė. 2011 m. rugpjūčio 15 dieną, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta R. M. sveikata. 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžiu buvo pripažinta E. G. atsakomybė dėl žalos sukėlimo vairuojant apdraustąją transporto priemonę Honda Civic Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, moka periodinę draudimo išmoką dėl žalos sveikatai ir negautų pajamų. Pagal šį ieškinį, bendra draudimo išmokų suma dėl kurių reiškiamas regresinis reikalavimas, sudaro – 8 353,11 Eur. Pažymėjo, kad sudarant draudimo sutartį draudimo įmoka buvo apskaičiuota atsižvelgiant į daugelį faktorių, lemiančių draudimo rizikos padidėjimą ar sumažėjimą, tarp jų ir draudimo sutartyje nurodytą apdraustojo amžių. Transporto priemonės draudėja N. M., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, nurodė, kad apdraustą priemonę vairuos 27 metų ir vyresni, o eismo įvykio kaltininkas E. G. gimęs (duomenys neskelbtini) metais, t. y. įvykio metu jam buvo 24 metai, padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal jų amžiaus skirtumą, t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 10 procentų, o draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad pareiga apdrausti transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pareiga neleisti naudoti ją kitam asmeniui, kuris yra jaunesnio amžiaus ir kuriam negalioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, nėra tokio pobūdžio pareiga, kurios pažeidimas turėtų įtakos eismo įvykio sukėlimui ir žalos nukentėjusiam asmeniui atsiradimui. Net ir tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu faktinis transporto priemonės valdytojas E. G. būtų buvęs apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tai nepašalintų dėl jo neteisėtų nusikalstamų veiksmų kilusių neigiamų padarinių – transporto priemone eismo įvykio metu padaryto nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo. Taigi, konstatuotina, kad tarp eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytos žalos ir pareigos neleisti naudoti transporto priemonės asmeniui, kuris yra jaunesnio amžiaus ir kuriam negalioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, pažeidimo neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys. Nesant faktinio priežastinio ryšio atitinkamai negali būti nustatytas ir teisinis priežastinis ryšys kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga. Taigi, nėra pagrindo tokiu atveju konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą ir solidariąją atsakomybę.
Šalies argumentai
5. Ieškovas pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti.
6. Dublike nurodė, kad atsakovė iš esmės ieškinį pripažįsta, nes nei vienas iš atsakovės nurodomų atsikirtimų nėra susijęs su pareikštu ieškiniu. Pažymėjo, kad atsakovei atsakomybė kyla dėl draudimo sutarties pažeidimo.
7. Tripliku atsakovė nesutiko su dublike išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl draudimo išmokos grąžinimo
8. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalis be kita ko numato, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.
9. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (toliau ir Taisyklės) 62.2 papunktį draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
10. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovė N. M. ir ieškovo BTA akcinės draudimo bendrovės filialas Lietuvoje 2011 m. gegužės 6 d. sudarė paprastąją draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria apdraudė automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Sutarties 12 punkte be kita ko numatyta, kad draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant transporto priemonės valdytojų amžiaus grupę – 27 metai ir vyresni. Sutarties 10 punkte, be kita ko, numatyta, jog jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti raštu draudiką apie padidėjusią riziką.
11. Iš nagrinėjamos bylos duomenų taip pat matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 15 d. Vilniaus rajone, kelyje Naujoji Vilnia – Aukštieji Paneriai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta R. M. sveikata. Kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kaltu pripažintas E. G., vairavęs atsakovei N. M. priklausančią transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu būdamas 24 metų amžiaus. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštų dėl valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos, išmokėjus R. M. netekto darbingumo pensiją atlyginimo, pažymų apie asmeniui išmokėtas išmokas ir pridedamų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad ieškovas išmokėjo 5 361,03 Eur R. M. netekto darbingumo pensijos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas taip pat išmokėjo 2 992,08 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. Tai patvirtina byloje esanti negautų pajamų apskaičiavimo lentelė, mokėjimo nurodymai bei kiti rašytiniai įrodymai. Viso ieškovo išmokėta draudimo suma R. M. sudaro 8 353,11 Eur.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.993, 6.994 straipsniuose numatyta draudiko teisė, prieš sudarant draudimo sutartį, įvertinti draudimo riziką, o asmeniui, sudarančiam sutartį su draudiku, nustatoma pareiga atskleisti informaciją, reikšmingą vertinant draudimo riziką. TPVCAPDĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant įprastinę draudimo sutartį, turi būti vadovaujamasi šiuo įstatymu, CK, Draudimo įstatymu, Standartinėmis draudimo taisyklėmis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Remiantis TPVCAPDĮ 3 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo.
13. Vertinant prisiimamos rizikos dydį, draudikui reikia surinkti informaciją ne tik apie atsakingą už draudimo sutarties sudarymą asmenį apibūdinančius objektyvius faktorius ir subjektyvius individą charakterizuojančius kriterijus, bet ir surinkti kitus duomenis. Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, draudimo rizika laikoma padidėjusia tuomet, kai atsiranda ar pasikeičia draudimo sutartyje aptartos aplinkybės, apie kurių egzistavimą draudimo sutarties sudarymo metu draudikas nežinojo ir apie kurias draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus sužinojo.
14. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, tai abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
15. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).
16. Pagal nurodytas TPVCAPDĮ nuostatas atsakovė, būdama automobilio savininke ir sudarius draudimo sutartį, privalėjo įgyvendinti Sutarties tinkamą vykdymą ir laikytis joje nustatytų sąlygų, tarp kurių ir draudimo perduoti valdyti transporto priemonę jaunesniam, negu 27 metai asmeniui. Atsakovė nesilaikė Sutarties nuostatų ir perdavė valdyti transporto priemonę 24 metų amžiaus asmeniui. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė butų užvaldyta be jos žinios ar kad ji nežinojo apie kaltininko, valdžiusio jai priklausančią transporto priemonę, amžių. Atsakovė apie aplinkybę, kad jai priklausančią transporto priemonę valdys jaunesnis nei Sutartyje numatyta transporto priemonės valdytojų amžiaus grupės asmuo, nepranešė ieškovui, neinicijavo Sutarties sąlygų pakeitimo.
17. Atsakovės argumentas, kad tarp eismo įvykio metu padarytos žalos ir ieškovės Sutartyje numatytos pareigos nesilaikymo neegzistuoja faktinis priežastinis ryšys, nėra pagrįstas.
18. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.247 straipsnis įtvirtina civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlygą – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo prievolę laikytis Sutarties nuostatų ir pagal Sutartį, kaip transporto priemonės savininkė, privalėjo tinkamai vykdyti visas draudimo sutarties sąlygas (CK 6.38 straipsnis). Atsakovei perdavus valdyti autotransporto priemonę jaunesniam nei Sutartyje numatyta asmeniui, taip pat neinformavus apie tai draudimo bendrovės, nepakeitus draudimo sutarties sąlygų, kilo didesnė rizika nei ieškovas buvo įvertinęs sudarant Sutartį. Dėl to darytina išvada, kad tarp atsakovės veiksmų (Sutarties sąlygų pažeidimo) ir tarp žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad atsakovė paties Sutarties pažeidimo fakto neginčijo, su ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis iš esmės sutiko.
20. Pasisakant dėl faktinio priežastinio ryšio, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-1075/2020, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Iš minėtos nutarties turinio matyti, jog kasacinis teismas pasisakė dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustos transporto priemonės perleidimo kaip viešosios teisės nustatyto draudimo pažeidimo solidariosios faktinio transporto priemonės valdytojo ir pareigą apdrausti pažeidusio asmens atsakomybės taikymo kontekste. Nagrinėjamu atveju atsakovės pareiga atlyginti ieškovui dalį išmokėtos draudimo išmokos kildinama iš draudimo sutarties pažeidimo, draudiko neinformavus apie padidėjusią draudimo riziką, o ne iš viešosios teisės nustatyto draudimo.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas, todėl remiantis įstatymų bei Sutarties nuostatomis, ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dalį (CK 6.280 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 62.2 papunktis).
Dėl draudimo išmokos dalies grąžinimo dydžio
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę pasisakydamas, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytini aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016).
23. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad E. G., vairuodamas atsakovei priklausantį automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 su pakeitimais ir papildymais patvirtintus Kelių eismo taisyklių 9, 105, 133 punktuose nurodytus reikalavimus – vairuodamas transporto priemonę nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas pasirinkta trajektorija nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio savo eismo juostoje, dėl ko automobilis, praradęs judėjimo stabilumą bei tiesiaeigiškumą, išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešais, priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu Reanault Escape, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. M.. Eismo įvykio metu E. G. buvo 24 metai, taigi iki draudimo sutartyje nustatytos 27 metų amžiaus ribos jam trūko 3 metų. Ginčo dėl jo vairavimo stažo galimo neatitikimo draudimo sutarties 12 punkto reikalavimams byloje nekilo.
24. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės tik 10 procentų dydžio sumokėtą draudimo išmokos dalį (835,31 Eur), nors pagal Taisyklių 62.2 papunktį, draudikas turi teisę reikalauti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas pagrįstas, atitinkantis protingumo bei proporcingumo principus, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
25. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 835,31 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2021 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl procesinės baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas visiškai.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė ieškinį, už kurį sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškinį tenkinus, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės ieškovo naudai.
29. Kadangi iš atsakovės išieškotina teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, j. a. k. 300665654, naudai iš atsakovės N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 835,51 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt penkis eurus 51 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (835,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,00 Eur (dvidešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.