- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-684-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02706-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. K. 29420,25 Lt skolos ir 29420,25 Lt delspinigių, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vėliau skolos sumą padidino iki 45617,21 Lt ir delspinigių sumą iki 47444,43 Lt. Nurodė, kad su atsakove 2008 m. kovo 19 d. buvo sudaryta ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo perduota naudotis nuomininko teisėmis minėtos patalpos, o atsakovė įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį ieškovui nuomos mokestį po 50,06 Lt už 1 kv.m. arba po 1961,35 Lt už visą nuomojamą plotą. Atsakovė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. nevykdė nuomininko pareigų ir nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Iki 2009 m. sausio 1 d. susidaręs įsiskolinimas priteistas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009, tačiau ir po minėto teismo sprendimo priėmimo atsakovė naudojosi nuomojamomis patalpomis ir nemokėjo nuomos mokesčio. Vykdant Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009, atsakovė buvo iškeldinta iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), todėl ji privalo sumokėti už visą laikotarpį, kuriuo naudojosi minėtomis patalpomis, t.y. iki 2010 m. gruodžio 8 d.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-01-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. K. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 45617,21 Lt skolą ir 30911,07 Lt delspinigius, viso 76528,28 Lt. Nurodė, kad aplinkybė, kad nuomojamos patalpos perduotos atsakovei pagal nuomos sutarties sąlygas, nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009, todėl iš naujo neįrodinėtina ir negali būti ginčijama šioje civilinėje byloje (LR CPK 279 str. 4 d.). Nurodė, kad minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad nuomojamų patalpų raktų neperdavimas atsakovei netrukdė jai naudotis išsinuomotu turtu, nes į nuomojamas patalpas atsakovė turėjo galimybę patekti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, iš kurio yra įrengti laiptai į nuomojamas patalpas. Todėl atsakovė neturi pagrindo naudotis CK 6.484 str. numatyta nuomininko teise atsisakyti sutarties, o nuomos mokestis turi būti mokamas iki atsakovės iškeldinimo iš nuomojamų patalpų momento. Atsakovės skola už patalpų nuomą iki atsakovės iškeldinimo ir nuomojamų patalpų perdavimo nuomotojui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. sudaro 45617,21 Lt. Susidariusi skola priteisiama iš atsakovės ieškovo naudai (LR CK 6.499 str. 2 d.). Taip pat nurodė, kad teismų suformuotoje praktikoje netesybos laikomos neprotingai didelėmis tais atvejais, kai jos viršija pagrindinės prievolės sumą arba leidžia šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, iš esmės viršija šalies patirtus nuostolius dėl prievolės netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti netesybas, t.y. kad šalių susitarimu nustatytos ir atsakovės mokėtinos netesybos už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies buvo tinkamai įvykdyta, todėl teismui mažinti sutartyje numatytas netesybas nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė R. K. apeliaciniu skundu (b.l. 110-111) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad niekada neturėjo raktų nuo Vilniaus miesto savivaldybei priklausomų patalpų, todėl niekada negalėjo patekti į šias patalpas bei jomis naudotis. Nurodė, kad patalpos nuo išsikėlimo momento buvo tuščios, jokių daiktų ten nebuvo, rakto apeliantė niekada neturėjo, todėl 2010 m. iškeldinimo aktas yra vertintinas kritiškai bei juo negalima remtis kaip įrodymu, nes jis surašytas apeliantei nedalyvaujant, tikėtina, kad surašytas net nenuvykus realiai į patalpas ir jų neapžiūrėjus. Taip pat nurodo, kad nuomos sutarties nutraukimo faktas savaime nelemia nuomos šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį pasibaigimo, tik tada, kai nuomininkas tinkamai įvykdo vieną iš daikto nuomotojui grąžinimo sąlygų (perduoda faktiškai daiktą arba šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą), laikoma, kad nuomos sutarties šalių prievolės pagal sutartį pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio pataisos namai v. UAB,,Panevėžio Lironta", bylos Nr. 3K-3-37/2011.). Nurodo, kad teismas nepagrįstai sutiko su ieškovo pateiktais reikalavimais ir priteisė 0,2% delspinigius, kurie yra neprotingai per dideli, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Nurodo, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami tik už 180 dienų, kurioms nėra suėjusi ieškininė senatis. Nurodo, kad ieškininė senatis 2009 m. gruodžio mėnesiui iki 2010 m. birželio mėnesio buvo pasibaigusi. Taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nesant pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei, iš dalies patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl nuostolių ir netesybų priteisimo, padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą. Dėl to pirmos instancijos teismo sprendimas - naikintinas. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, kokius nuostolius pastarasis patyrė, kad jam būtų priteisti delspinigiai, kurių skaičiavimo metodika yra niekuo nepagrįsta, kaip antai už 2009 m. gruodžio mėnesį delspinigiai priskaičiuoti 16943,16 litai, kas sudaro 1/3 priskaičiuotos skolos už minėtą laikotarpį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 144-146) į apeliacinį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009 nustatyta, kad nuomojamų patalpų raktų neperdavimas atsakovei netrukdė naudotis išsinuomotu turtu, nes į nuomojamas patalpas atsakovė turėjo galimybę patekti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, iš kurio įrengti laiptai į nuomojamas patalpas. Nurodo, kad pirmosios instancijso teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė neturi pagrindo naudotis CK 6.484 straipsnyje numatyta nuomininko teise atsisakyti sutarties, o nuomos mokestis turi būti mokamas iki atsakovės iškeldinimo iš nuomojamų patalpų. Taip pat nurodo, kad atsakovė sutiko su visomis sutarties sąlygomis, pasirašė 2008 m. kovo 19 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2147(5.2-TR2) ir po sutarties pasirašymo nereiškė jokių prašymų pakeisti netesybų dydį. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas skundžiame sprendime priteisė 0,2 % nuo uždelstos sumokėti nuompinigių sumos delspinigius už šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo, taip pat už šešis mėnesius iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo, o ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už likusį laikotarpį atmetė. Nurodo, kad susidarė įsiskolinimas už ginčo patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. - 93.061,64 Lt (iš kurių 45.617,21 Lt įsiskolinimas už nesumokėtą nuomos mokestį ir 47.444,43 Lt delspinigiai). Taip pat nurodė, kad šiuo atveju kiekvieno mėnesio nesumokėtų nuompinigių senaties terminas skaičiuojamas iš naujo, taip pat jeigu kaip sankcija už periodinius pažeidimus yra skaičiuojami praleistos dienos delspinigiai, tai kiekvienos praleistos dienos ieškinio senaties terminas taip pat pradedamas skaičiuoti iš naujo (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, CK 1.127 straipsnio 2 dalis apskritai netaikytina nagrinėjamos bylos kontekste.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje kilęs ginčas dėl nuomos mokesčio bei netesybų priteisimo atsakovei pavėlavus grąžinti ieškovui daiktą.
Apeliantė skundžia teismo sprendimą iš esmės ginčydama patalpų naudojimosi faktą ir nurodo argumentus, jog patalpomis nesinaudojo, nes jos jai nebuvo perduotos, todėl ir pagrindo priteisti įsiskolinimą už nuomos mokestį nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės argumentai dėl nuomojamų patalpų jai neperdavimo yra nepagrįsti. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad nuomojamos patalpos buvo perduotos atsakovei, kuri nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2738-391/2009. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties tarp šalių nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų bei nuomos mokesčio priteisimo, todėl joje nustatytos aplinkybės turi šalims prejudicinę galią (CPK 182 str.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad aplinkybė, jog nuomojamos patalpos atsakovei buvo perduotos ir jomis ji turėjo galimybę naudotis, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina ir negali būti ginčijama nagrinėjamojoje byloje (CPK 279 str. 4 d.). Tokiu būdu apeliantės nurodyti argumentai dėl patalpų neperdavimo yra atmestini kaip nepagrįsti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neturi pagrindo naudotis CK 6.484 str. numatyta nuomininko teise atsisakyti sutarties, o nuomos mokestis turi būti mokamas iki atsakovės iškeldinimo iš nuomojamų patalpų momento. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo naudai skolą už patalpų nuomą iki atsakovės iškeldinimo iš patalpų.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos 0,2 procento dydžio delspinigius, nes tokio dydžio delspinigiai yra neprotingi, per dideli ir neatitinka sąžiningumo principų. Taip pat teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir delspinigius priteisti tik už 6 mėnesius.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog šalių sutartyje numatytos netesybos yra pernelyg didelės. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji sudarant sutartį dėl nuomos, nesutiko ar prieštaravo dėl nustatytų netesybų dydžio. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų prašiusi sumažinti netesybų dydį po sutarties sudarymo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas netesybų dydį atsižvelgė į tai, kad nuo pat nuomos sutarties sudarymo atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio, nutraukus sutartį geruoju skolos nesumokėjo, negrąžino patalpų, todėl tokiais savo veiksmais didino ieškovo nuostolius dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ir negali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo atsakomybės ar ją mažinti. Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir aiškino byloje nustatytas aplinkybes bei netesybų dydį bei jų mažinimą nustatančias teisės normas ir pagrįstai pripažino, jog nėra pagrindo mažinti netesybų dydį.
Kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas delspinigius taikė ieškinio senatį ieškovo reikalavimams dėl delspinigių priteisimo ir sumažino ieškovo reikalaujamą priteisti delspinigių sumą, todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo ieškinio senaties taikymo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.