Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieškovo atstovei D. D. , atsakovei R. K. , atsakovės atstovui advokatui Anatolijui Novikovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovė R. K. 2008 m. kovo 19 d. sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. A466-2147(5.2-TR2), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos ieškovui nuosavybės teise priklausančios 39,18 kv. m pusrūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17). Minėtos sutarties 2 punktu ir 3 punktu atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį, prieš prasidedant kiekvienam mėnesiui, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos mokėti nuompinigius, po 50,06 Lt už 1 kv. m, kas sudaro po 1961,35 Lt per mėnesį už visą nuomojamą plotą. Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009 iš atsakovės ieškovo naudai priteista skola už patalpų (duomenys neskelbtini) , nuomą už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 19 d. iki 2009 m. sausio 1 d., taip pat nuspręsta nutraukti su atsakove sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamų patalpų (b.l. 5-9). Antstolės Irenos Beliačic 2010 m. gruodžio 8 d. iškeldinimo protokolo vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/07558 nuorašas (b.l. 60-61) patvirtina, kad atsakovė iškeldinta iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) , vykdant teismo sprendimą, 2010 m. gruodžio 8 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.499 str. 1 d. numato nuomininko pareigą grąžinti daiktą nuomotojui, kai pasibaigia nuomos sutarties terminas, o 2 d. numato nuomotojo teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą. Nutraukus nuomos sutartį teismo sprendimu ir šiam sprendimui įsiteisėjus, atsakovė negrąžino ieškovui išsinuomotų patalpų, todėl ji turi sumokėti ieškovui nuomos mokestį už visą laikotarpį iki iškeldinimo, vykdant teismo sprendimą, t. y. iki 2010 m. gruodžio 8 d.

Atsakovės argumentai dėl nuomojamų patalpų jai neperdavimo nepagrįsti. Tai, kad nuomojamos patalpos atsakovei buvo perduotos, patvirtina abiejų sutartie šalių pasirašytas 2008 m. kovo 20 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktas (b.l. 18). Aplinkybė, kad nuomojamos patalpos perduotos atsakovei pagal nuomos sutarties sąlygas, nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-391/2009, todėl iš naujo neįrodinėtina ir negali būti ginčijama šioje civilinėje byloje (LR CPK 279 str. 4 d.). Minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad nuomojamų patalpų raktų neperdavimas atsakovei netrukdė jai naudotis išsinuomotu turtu, nes į nuomojamas patalpas atsakovė turėjo galimybę patekti iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, iš kurio yra įrengti laiptai į nuomojamas patalpas. Todėl atsakovė neturi pagrindo naudotis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.484 str. numatyta nuomininko teise atsisakyti sutarties, o nuomos mokestis turi būti mokamas iki atsakovės iškeldinimo iš nuomojamų patalpų momento. Atsakovės skola už patalpų nuomą iki atsakovės iškeldinimo ir nuomojamų patalpų perdavimo nuomotojui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. sudaro 45617,21 Lt. Susidariusi skola priteisiama iš atsakovės ieškovo naudai (LR CK 6.499 str. 2 d.).

Šalių sudarytos nuomos sutarties 11 punkto pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai priteisiami 0,2 proc. nuo uždelstos sumokėti nuompinigių sumos delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 19 d. iki 2010 m. kovo 19 d., t. y. už šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo, kas sudaro 15400,09 Lt, taip pat delspinigiai už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 4 d. iki 2010 m. gruodžio 8 d. – už šešis mėnesius iki pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų padidinimo pateikimo, kas sudaro 15510,98 Lt. Viso priteisiama 30911,07 Lt delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Už likusį laikotarpį ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytą šešių mėnesių nuo teisės į ieškinio pareiškimą atsiradimo dienos senaties terminą, o atsakovė prašo teismą taikyti šio termino pasibaigimo teisines pasekmes, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo už likusį laikotarpį atmetamas (LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atsakovė nurodo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir prašo juos mažinti iki 0,02 proc. nuo uždelstos sumokėti sumos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d. numato teismo teisę mažinti netesybas, jeigu nustato, kad prievolė iš dalies įvykdyta arba netesybos yra aiškiai per didelės. Teismas turi teisę mažinti tiek įstatymo, tiek sutarties numatytas netesybas. Šiuo atveju ieškovo ir atsakovės 2008 m. kovo 19 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. A466-2147(5.2-TR2), sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1524 patvirtintą pavyzdinę sutarties formą. Minėtoje pavyzdinėje sutarties formoje nenumatytas konkretus delspinigių dydis, tačiau numatyta, kad nustatomų delspinigių už nuomininko prievolės laiku mokėti nuompinigius pažeidimą dydis negali būti mažesnis negu 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityto dieną, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Taigi nagrinėjamu atveju delspinigių dydis yra sutarties šalių derybų objektas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nesutikimą su sutartyje nurodytu netesybų dydžiu sutarties sudarymo metu. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė sutiko su visomis sutarties sąlygomis, minėtą sutartį pasirašė ir po sutarties pasirašymo nereiškė jokių prašymų pakeisti netesybų dydį.

Kokio dydžio netesybos laikomos aiškiai per didelėmis, įstatymas nenumato, o palieka vertinti teismui. Šiuo atveju ieškovo ir atsakovės sutartyje numatytas netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą laikyti aiškiai per didelėmis, nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas visų pirma į nuomos sutarties objekto ypatumus, nuomos sutarties pasirašymo aplinkybes ir prievolės pažeidimo aplinkybes, taip pat į tinkamai neįvykdytos prievolės sumą bei prievolės nevykdymo priežastis. Atsakovė nuo nuomos sutarties sudarymo nemokėjo nuomos mokesčio. Net ir ieškovui pareiškus ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš nuomojamų patalpų, atsakovė geruoju nenutraukė nuomos sutarties, negrąžino išsinuomotų patalpų nuomotojui, nuomos mokesčio nemokėjo. Tokiais savo veiksmais atsakovė didino ieškovo nuostolius dėl sutartinės prievolės nevykdymo. Toks atsakovės elgesys nesąžiningas ir negali būti pripažintas pagrindu atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti. Atsakovė neįrodė, kad sutartyje numatytos netesybos už termino mokėti nuompinigius praleidimą yra neprotingai didelės. Atsakovė nepagrįstai laiko, kad netesybos negali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės vykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 1 d. neleidžia kreditoriui reikalauti baudinių netesybų, tačiau ši nuostata nereiškia, kad netesybos negali būti didesnės už kreditoriaus patirtis nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo. Baudinės netesybos reiškia kreditoriaus reikalavimą ir nuostolių, ir netesybų visos sumos, tačiau sutartyje numatytos protingo dydžio netesybos, nors ir viršijančios kreditoriaus patirtus nuostolius, nelaikomos baudinėmis. Tuo atveju, jeigu kreditorius reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir dėl netesybų, o nuostoliai yra mažesni už netesybas, nuostoliai įskaitomi į netesybų sumą. Tais atvejais, kai nuostoliai yra didesni už netesybas, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių dalies, kurios nepadengia netesybos. Taigi netesybos gali būti didesnės už dėl netinkamo prievolės įvykdymo atsiradusius nuostolius. Įstatymas numato teismo teisę mažinti netesybas tikslu kontroliuoti, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ar nepagrįstai praturtėti.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartines prievoles. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti dėl prievolės netinkamo vykdymo patirtų savo nuostolių dydžio, nes sutartyje numatytos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais. Sutartyje numatytos netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu, todėl teisę reikalauti sutartyje numatytų netesybų kreditoriui suteikia prievolės neįvykdymo faktas. Šiuo atveju aplinkybę, kad netesybos yra neprotingai didelės ir sudaro pagrindą šaliai nepagrįstai praturtėti, privalo įrodyti reikalaujantis mažinti netesybas asmuo. Tokios aplinkybės atsakovė neįrodė, o bylos medžiaga taip pat to nepatvirtina. Atsakovė visą sutartinę prievolę įvykdė netinkamai, t. y. nuo sutarties sudarymo momento neatliko nei vienos nuompinigių įmokos. Teismas taip pat įvertina tai, kad ieškovui buvo išnuomotas savivaldybei priklausantis turtas, kurio nuomos ir atsiskaitymo už nuomą tvarka reglamentuojama teisės aktais. Nors ieškovas šioje civilinėje byloje neįrodinėjo dėl prievolės netinkamo vykdymo patirtų nuostolių, tačiau dėl netinkamo prievolės vykdymo atsakovui atsiradusius nuostolius prilyginti 0,02 proc. pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nėra pagrindo. Atsakovė prašo mažinti delspinigius iki 0,02 proc. laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau nenurodo pagrindo, kuriuo vadovaudamasis jis laiko, kad toks delspinigių dydis yra protingas ir atitinka abiejų sandorio šalių interesus. Atsakovė nurodo, kad toks netesybų dydis suformuotas teismų praktikoje, tačiau šis ieškovo argumentas neatitinka tikrovei bei galiojantiems įstatymams, kadangi galiojantys įstatymai numato, kad netesybų dydis yra nustatomas įstatymais arba šalių susitarimu, taip pat konkrečiai nenurodo, kokio dydžio netesybos yra protingos, tačiau imperatyviai reikalauja, kad netesybos nebūtų mažesnės už kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Teismų suformuotoje praktikoje netesybos laikomos neprotingai didelėmis tais atvejais, kai jos viršija pagrindinės prievolės sumą arba leidžia šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, iš esmės viršija šalies patirtus nuostolius dėl prievolės netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti netesybas, t. y. kad šalių susitarimu nustatytos ir atsakovės mokėtinos netesybos už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies buvo tinkamai įvykdyta, todėl teismui mažinti sutartyje numatytas netesybas nėra pagrindo.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.

Iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 378,30 Lt vykdymo išlaidos, susiję su teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje taikymu (LR CPK 88 1 d. 8 p., 93 str. 2 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia dešimties litų, todėl tarp šalių nepaskirstomos (LR CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 45617,21 Lt skolą ir 30911,07 Lt delspinigius, viso 76528,28 Lt (septyniasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt aštuonis litus, dvidešimt aštuonis centus).

Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 5 (penkis) proc. matinių palūkanų už priteistą 76528,28 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. K. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 311,08 Lt (tris šimtus vienuolika litų, aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.