Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daliai Kiupelienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. D. priešieškinį ieškovui A. S., institucija teikianti išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė J. D. priešieškinyje ir teismo posėdžio metu parodė, jog 2013 m. pradžioje susipažino ir pradėjo draugauti su ieškovu A. S.. 2014 m. liepos 3 d. jiems gimė sūnus Simonas. Ieškovas sūnaus Simono tėvystę pripažino gera valia ir ją įteisino. Po sūnaus gimimo ji gavo socialinį būstą (duomenys neskelbtini) Šiame bute ji gyvena kartu su dar keturiais vaikais iš jos pirmos santuokos, ieškovas taip pat lankydavo juos iki 2015 m. sausio mėnesio. Tuo metu ieškovas A. S. statėsi gyvenamąjį namą ir kvietė ją kartu su sūnumi persikelti gyventi pas ieškovą, tačiau siūlė palikti savo vaikus iš pirmos santuokos. Ji nesutiko ir nors ji jau laukėsi nuo ieškovo antro pastarojo vaiko, tačiau ieškovas ją paliko. Praktiškai nuo tada prasidėjo agresyvus, nuolat ją žeidžiantis ir niekinantis ieškovo bendravimas su ja ir jos vaikais. Ji ne kartą kreipėsi į Kaltinėnų seniūniją, socialinius darbuotojus, policijos pareigūnus, kurie tarpininkavo siekiant normalaus susikalbėjimo jiems tarpusavyje su A. S. bei bendravimo su sūnumi tvarkos nustatyme. Ieškovui buvo siūloma psichologo konsultacija, kadangi jis lankydamas sūnų Simoną nėra taktiškas, nevykdo ­pasirašytų Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje įsipareigojimų ir nuo to nukenčia ji pati bei jos nepilnamečiai vaikai. Kadangi vyksta įvairūs žeminimai, kurie neatitinka tikrovės, jautėsi nuolatinė įtampa šeimoje vaikų atžvilgiu. Be to, atsakovė paaiškino, jog 2015 m. rugsėjo 23 d. gimė dukra Gintarė. Ieškovas A. S. atsisakė pripažinti dukros tėvystę ir pasiūlė dukrą Gintarę palikti gyvybės langelyje, o sūnų atiduoti į vaikų namus, kad jis tokiame elgesyje nematytų nieko blogo. Ji su tokiu ieškovo pasiūlymu nesutiko, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, ko pasėkoje susilaukė didesnės ieškovo agresijos. Praktiškai nuo 2016 m. kovo 2 d. ji pradėjo gauti grasinančias telefonines žinutes, kad bus susidorota su ja ir jos vaikais, kiekvieną kartą pamatęs ją vaikų akivaizdoje, viešoje vietoje, įžeidinėja, keikia vulgariais keiksmažodžiais, grasina užmušti. Ji yra įsitikinusi, kad ieškovas yra agresyvus ir neprognozuojamas žmogus. Dėl nuolatinių grasinimų ji labai pergyvena ir mano, kad pagrįstai, kadangi fizinį smurtą A. S. 2016 m. liepos mėnesį panaudojo prieš savo artimą žmogų - tėvą. Ji kreipėsi pagalbos į Telšių krizių centrą, į Šilalės specializuotą pagalbos centrą „Gilė“, kurie pateikė išvadas, kad A. S. naudoja psichologinį terorą ne tik prieš atsakovę, bet ir prieš jos 6 nepilnamečius vaikus. Ieškovas neseniai buvo pateikęs ieškinį Šilalės rajono apylinkės teismui, nes neva siekia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, tačiau bylos eigoje ieškinio atsisakė. Ji gali kategoriškai teigti, kad bendravimas su vaikais ieškovui reikalingas tik tam, kad galėtų lankytis jos namuose, jos šeimoje, o vėliau viešai apkalbėti ir aptarinėti, ką pamatė ir išgirdo. Ieškovas neturi noro su ja elgtis padoriai ir adekvačiai, ir tai įrodo jų susitikimas 2017 m. sausio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teisme, viešoje vietoje, kur Vaiko teisių skyriaus specialisto akivaizdoje, teismo patalpose, A. S. išdrįso ją stumdyti, įžeidinėti ir vadinti necenzūriniais žodžiais. Mano, kad jos baimė dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio, fizinio ir psichologinio smurto jos ir vaikų atžvilgiu yra pagrįsta. Jai net sunku įsivaizduoti, kaip ieškovas galėtų elgtis pavyzdžiui, kad ir jos namuose, būdamas uždaroje patalpoje ir ką jai ar jos vaikams padaryti, nematant svetimiems žmonėms ir neturint realios galimybės pasikviesti pagalbos. Ieškovas ne tik, kad nededa jokių pastangų, kad vaikai galėtų sveikai ir saugiai augti, tačiau priešingai laiko juos nuolatinėje baimėje, vaikai patiria psichologinį smurtą, terorą ir patyčias, kadangi jie bei atsakovė A. S. yra persekiojami ir kiekvienu susitikimu žeminami. Nuo vaikų gimimo iki pat šiol būtent atsakovė rūpinasi vaikais, kurie ją myli ir yra prisirišę prie jos. Mano, kad apribojus atsakovui tėvystę vaikų atžvilgiu, vaikai pamažu nusiramins ir galės saugiai, visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tarp ieškovo ir vaikų nebuvo jokio socialinio ryšio, ieškovas nerodo jokio noro rūpintis bei bendrauti su vaikais, todėl ieškovo tėvystės teisių apribojimas neterminuotam laikui geriausia atitiktų vaikų interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Dalia Kiupelienė palaikė byloje pateiktą išvadą ir siūlo laikinai apriboti tėvo valdžią ieškovui A. S.. Teismo posėdyje paaiškino, kad pradžioje A. S. su J. D. gražiai bendravo. Gimus sūnui, dalyvavo krikštynose, kvietė kurti šeimą, gyventi kartu, tačiau iš karto išryškėjo ieškovo neigiamas požiūris į atsakovės vaikus iš pirmos santuokos. Šiuos vaikus reikalavo palikti nežinia kam, nežinia kur. Jam atsakovė buvo reikalinga kaip moteris, kaip namų šeimininkė. Po to gimus dukrai Gintarei, ieškovas siūlė dukrą palikti gyvybės langelyje, sūnų Simoną atiduoti į vaikų namus. Po to bando nusistatyti sūnaus gyvenamąją vietą pas save, nes kaip paaiškėjo, sūnus galimai užaugęs galėtų būti darbo jėga. Visi šie nepaaiškinami dalykai įrodo jo neigiamą požiūrį į vaikus ir kaip pats nurodė atsiliepime, jis neturi laiko vaikams. Ji lankėsi ieškovo A. S. šeimoje, į kurią labai sunkiai pateko. Jai teko išklausyti visokių įžeidinėjimų, dėl ko ji kreipėsi į policiją, ji buvo liudytoja, kai A. S. teisme stumdė atsakovę. Mano, kad šitam žmogui reikia rimtos psichologų pagalbos ir savo išvadoje siūlo kol kas laikinai apriboti tėvo valdžią ir tikrai yra pasiryžę padėti, kad tik ieškovas bendrautų su tais vaikais, kad juos lankytų. Šiuo metu Šilalėje yra organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, siūloma lankytis pas psichologą, kad specialistai dar kartą įvertintų ieškovo galimybes, ieškovo gebėjimus bendrauti ir lankyti vaikus.

Liudytoja I. Š. parodė, jog dirba Kaltinėnų seniūnijoje socialine darbuotoja. J. D. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimos apskaitą, kadangi atsakovei trūksta socialinių įgūdžių. Atsakovė viena augina šešis vaikus ir jai, reikia informacijos, tam tikros pagalbos, kurią J. D. priima ir jos tarpusavyje bendrauja. Ieškovas A. S. vaikų – G. ir S. - kaip tėvas visiškai nepriėmė. Jos manymu, A. S. svarbiausia yra pinigai. Jeigu nereikėtų mokėti išlaikymo, tai tuomet ir tų vaikų nereikėtų. Ji pastoviai bendrauja su A. S., kiek jam gali skirti laiko, bando jam paaiškinti, kaip reikėtų elgtis vaikų atžvilgiu, tačiau A. S. sako, kad tų „degradų“ tikrai nepriims. Paklausus, kodėl jis lankėsi pas J. D., paaiškino, kad jis nežinojo. Tačiau ji mano, kad A. S. gyvena gretimame kaime ir tikrai žinojo apie J. D., kai pas ją lankėsi. Po sūnaus gimimo J. D. buvo prasidėjusi pogimdyvinė depresija. A. S. jau buvo susiradęs kitą moterį. Tokį terorą, tokį psichologinį smurtą kokį patyrė J. D. iš A. S. ji nežino, kaip būtų atlaikiusi atsakovė, jeigu ne jos ir Vaiko teisių apsaugos specialistų pagalba. Pastoviai J. D. žemino visame kaime, vadino „degrade“, išgalvodavo visokių istorijas, didesnes atsakovės mergaites taip pat visaip išvadindavo. Jau kai buvo gimusi Gintarė, A. S. dar ateidavo pas J. D. ir ja naudodavosi. Ji su A. S. pastoviai bendraudavo, mokė kaip turi ateiti į šeimą, kaip turi bendrauti su vaikais. Buvo toks momentas, kad A. S. liepė J. D. išdalinti tuos kitus keturis vaikus, važiavo net pas Jovitos seseris, kad tos paimtų vyresnius vaikus, o pats būtų pasiėmęs J. su dviem jų vaikais gyventi pas jį. Tačiau planas nepavyko. A. S. savo vaikų nelanko. Ji prašė jo, buvo netgi vaikų gimtadieniai, sakė, kad nupirktų žaislų, ji būtų perdavusi, bet nesutiko. Tačiau jokios iniciatyvos iš jo pusės nebuvo, jos manymu, jis nenori bendrauti su tais vaikais. Mano, kad jam negalima patikėti vaikų, nes šioje situacijoje kentės tik vaikai, jokios meilės vaikams nerodo ir neaišku, kas gali įvykti ir mano, kad tikslinga yra apriboti tėvo valdžią A. S.. A. S. ir ją pastoviai užgaulioja, pavyzdžiui „degradų motina“. Ji dalyvavo diskusijoje, vykusioje Laukuvos seniūnijoje, kuomet buvo Telšių krizių centro vadovė B., A. S., jo sugyentinė L. Č. ir J. D.. Po diskusijos psichologė pasakė, kad A. S. yra neprognozuojamo elgesio, jam yra asmenybės sutrikimas ir buvo išprašytas psichologės iš kabineto dėl tokio savo elgesio. Ji daug kartų nuo Simono gimimo bandė suorganizuoti tėvo susitikimą su vaikais, bet ieškovas didelio susidomėjimo neišreiškė tik nurodydavo, kad turi namus ir kad vaikai gali pas jį ateiti į namus. Šiuo metu dažnai skambina A. S., kad pastarasis sumokėtų išlaikymą vaikams, nes to jis neskuba daryti.

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad A. S. ir J. D. gyvenant kartu 2014 m. liepos 3 d. gimė sūnus S. S., kurio tėvystę A. S. pripažino (1 t, b. l. 30). 2015 m. rugsėjo 23 d. gimė dukra G. S. (1 t., b. l. 29). 2016 m. rugsėjo 14 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta J. D. ir A. S. taikos sutartis, kuria A. S. pripažino esąs G. D., gim. 2015 m. rugsėjo 23 d., tėvas, vaikų G. D. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatyta su mama J. D. pagal jos gyvenamąją vietą. Vaikų G. ir S.išlaikymui A. S. įsipareigojo skirti po 88 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės (1 t., b. l. 31-33). 2016 m. lapkričio 22 d. Šilalės rajono apylinkės teisme gautas A. S. ieškinys dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (1 t., b. l. 3-5, 9-11). 2017 m. kovo 13 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu A. S. ieškinys buvo atmestas (1 t., b. l. 123-127). 2017 m. birželio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patenkintas ieškovo A. S. apeliacinis skundas, 2017 m. kovo 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo (1 t., b. l. 144-149). 2017 m. spalio 16 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas ieškovo A. S. pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo ir civilinė byla dalyje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei J. D. dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, nutraukta (2 t., b. l. 30-31).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad gimus sūnui S., A. S. kreipėsi į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - VTAS) dėl J. D. trukdymo bendrauti su sūnumi, pareiškė norą pats auginti sūnų, nes pas jį geresnės gyvenimo sąlygos. 2015 m. balandžio 2 d. VTAS spręstas tėvo ir sūnaus bendravimo klausimas. J. D. tuo metu nurodė, kad A. S., atėjęs į jos namus, visiškai nesidomi sūnumi, o stengiasi ją kontroliuoti, šmeižia ją ir jos vaikus, vadina įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais, konfliktuoja vaikų akivaizdoje. VTAS buvo pasirašytas geranoriškas susitarimas dėl bendravimo su vaiku, aptartos visos aplinkybės ir galimybės tėvui bendrauti su sūnumi (1 t., b. l. 39). Tačiau A. S. nesilaikė duotų įsipareigojimų ir toliau žemino J. D. ir jos vaikus. 2015 m. rugsėjo 28 d. VTAS dar kartą aptartos ieškovo bendravimo su vaiku galimybės, dar kartą raštu įsipareigojo neįžeidinėti, neskleisti apkalbų apie J. D., jos vaikus bei jos šeimos gyvenimo būdą (1 t., b. l. 40). A. S. rekomenduota kreiptis psichologinės pagalbos. 2016 m. vasario 29 d. J. D. kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. S. dėl išlaikymo dydžio S. S. pakeitimo ir dėl tėvystės dukrai Gintarei nustatymo. Po kreipimosi A. S. pradėjo šantažuoti ir telefoninėmis žinutėmis grasinti susidorojimu tiek su J. D., tiek su jos nepilnamečiais vaikais, įžeidinėti juos necenzūriniais žodžiais. Dėl iš A. S. patiriamo psichologinio smurto ir patyčių vaikai tapo jautrūs, nervingi.

J. D. patiriamas smurtas dėl A. S. veiksmų konstatuotas ir Šilalės specializuoto pagalbos centro koordinacinio centro „Gilė“ 2016 m. gruodžio 16 d., pateiktoje informacijoje (1 t., b. l. 34-35), 2016 m. spalio 6 d. Telšių krizių centro informacijoje (1 t., b. l. 36). Šilalės specializuoto pagalbos centro koordinacinio centro „Gilė“ darbuotojams J. D. pateikė telefonines žinutes gautas iš A. S., t. y. 2016 m. rugsėjo 19 d. „Juk gausi į makaulę ir matysi, kad galėsu vežtis vaikus“, „Galėsi vėl rašyti tai M. išpisai pareiškimus“; 2016 m. rugsėjo 28 d. „Juk degrada tave užmušiu, kam mano pavardę degradikei suteikei“. Krizių centro vadovė V. B. informacijoje nurodo, kad J. D. pateikta informacija dėl A. S. vartojamo psichinio smurto yra pagrįsta, A. S. neadekvatus elgesys galimai kelia grėsmę J. D. ir jos vaikams, jiems ryškėja potrauminio streso sindromo požymiai.

2017 m. sausio 16 d. Telšių krizių centro direktorė V. B. informavo Šilalės VTAS apie tai, kad 2017 m. sausio 13 d. jai skambino A. S., išvadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino atvykti ir nužudyti ją (1 t., b. l. 80).

Iš bylos duomenų matosi, kad A. S. yra tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus. Iš jų du kartus policijos pareigūno, einančio jam pavestas pareigas įžeidimą (1 t,, b. l. 81-84). Vieną kartą A. S. nuteistas už smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį – tėvą (1 t., b. l. 87-89). Be to A. S. ne kartą yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus (1 t., b. l. 63-68). 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu A. S. baustas administracine tvarka už vaiko teisių pažeidimus (1 t., b. l. 90-91).

Nagrinėjamoje byloje, taipogi, nustatyta, kad A. S. gyvena su sugyventine L. Č., sugyventinės mažamete dukra A. K. ir dviem bendrais vaikais. Surašant buities tyrimo aktą – 2017 m. rugsėjo 14 d. L. Č. laukėsi trečio bendro su ieškovu vaiko. A. S. su šeima gyvena naujai pastatytame dviejų aukštų mūriniame name, jo pirmame aukšte. A. S. ūkininkauja: valdo apie 30 ha žemės, turi apie 20 galvijų, 3 traktorius su žemės ūkio padargais (2 t., b. l. 15). Pateikta Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnijos charakteristika (2 t., b. l. 29), kurioje nurodyta, kad A. S. rūpinasi šeima, stengiasi palaikyti gerus santykius su tėvu ir kitais artimaisiais.

Nors A. S. nėra asocialus asmuo, tačiau jo moralinės savybės leidžia teismui daryti išvadą, kad jo elgesyje yra Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės, liudytojos I. Š. ir Vaiko teisių apsaugos specialistės paaiškinimų, ieškovo veiksmai yra neadekvatūs ir nesuderinami su vaiko teisių įgyvendinimu. Ieškovas žemina J. D., naudoja psichinį smurtą prieš ją ir jos šeimos narius, viešai platina informaciją apie J. D. ir jos šeimą, tame tarpe ir jos mažamečius vaikus. Visą tai įrodo, kad kelia grėsmę vaikų teisėtiems interesams, nes daro priešiškus teisei ir vaikų interesams veiksmus, o tuo pačiu ir žalingą įtaką vaikams.

Tai, kad A. S. turi ūkį, yra teigiamai charakterizuojamas, žalingų įpročių neturi, dar nereiškia, kad ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas. Teismas daro išvadą, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems priešingiems veiksmams vaikų atžvilgiu bei ieškovo kaltei, yra pagrindas riboti A. S. tėvo valdžią dukters G. S., gim. 2015 m. rugsėjo 23 d., ir sūnaus S. S., gim. 2014 m. liepos 3 d., atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, teismas akcentuoja, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas negali trukti neapibrėžtai ilgai. Ieškovas turi keisti savo charakterio būdą, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti siūlomose programose, parodyti pažangą (iniciatyvą) formuodamas tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi dukra bei sūnumi, jų auginimo ir išlaikymo įgūdžius realiais veiksmais. Ilgas ieškovo pažangos nebuvimas gali sudaryti prielaidas valstybinei vaiko teisų apsaugos institucijai ar atsakovei, ginant vaikų interesus, kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, kadangi tai patvirtins, jog padėtis dėl ieškovo A. S. rūpinimosi dukra G. S. ir sūnumi S. S. negali pasikeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. l d.). Iš ieškovo A. S. valstybės naudai priteistinas 100 € dydžio žyminis mokestis.

Pagal CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant atsakovei J. D. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 177,96 €. Kadangi ieškinys tenkintinas 50 procentų, iš ieškovo priteistina 88,98 € išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 406 straipsniais, 282 straipsnio l dalimi,

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti tėvo valdžią A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters G. S., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 100 € (vieno šimto eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 88,98 € (aštuoniasdešimt aštuonių eurų 98 centų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.