Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (išieškotojos) UAB „Intrum Lietuva“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. J., N. J., antstolė I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0115/09/02764 nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo minėtą vykdomąją bylą, kurioje skolininkas yra A. J. dėl skolos išieškojimo išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

Vykdydama išieškojimą antstolė nustatė, kad skolininkas šiuo metu nedirba, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis, skolininko A. J. sutuoktinė nuo 1987 m. kovo 21 d. yra N. J.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis nustatyta, kad N. J. dirba L. S. individualioje įmonėje ir gauna darbo užmokestį, todėl 2021 m. sausio 22 d. patvarkymu Nr. S-21-115-3829 antstolė areštavo ½ dalį N. J. priklausančio darbo užmokesčio, esančio (būsiančio) L. S. individualioje įmonėje, ir kitas pajamas, bet ne daugiau, kaip lėšų arešto mastas, t. y. 3351,42 Eur. 2021 m. sausio 22 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-115-3830 dėl sutikimo, dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, išsiuntimo skolininkui, informacijos pateikimo. Skolininkui pasiūlyta per 20 d. nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Skolininkas nustatytu terminu nepateikė užpildyto sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, todėl 2021 m. vasario 19 d. pasiūlymu Nr. S-21-115-8537 antstolė pasiūlė išieškotojai, kreiptis į teismą dėl skolininko A. J. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine N. J., nustatymo. Išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“ per nustatytą terminą kreipėsi į teismą su minėtu prašymu.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 667) straipsnis, CK 3.116 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Vadovaujantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė ir tokiu atveju santuokos sudarymo momentas nėra kriterijus prašymui dėl turto dalies nustatymo netenkinti. Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp A. J. ir N. J. nėra nutraukta. Remiantis šios civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0115/09/02764 duomenimis, skolininko A. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, nėra (skolininkui kartu su sutuoktine N. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad minėtu adresu yra skolininko gyvenamoji vieta, todėl išieškojimas į šį turtą negali būti nukreipiamas (CPK 663 straipsnio 3 dalis)). Skolininkas darbinių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančio Vedybų sutarčių registro išrašo bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinėje byloje Nr. e2VP-2253-762/2021 nustatyta, kad tarp skolininko ir jo sutuoktinės N. J. 2021 m. vasario 18 d. yra sudaryta Vedybų (povedybinė) sutartis Nr. 8/2021/00191. Šios sutarties 1-3 punktuose sutuoktiniai susitarė, kad: „Visas nekilnojamas turtas, įgytas gyvenant susituokus po šios sutarties sudarymo ir jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Visas registruotinas kilnojamas turtas, tame tarpe piniginės lėšos, įneštos į visus bankus, kredito unijas, automobiliai, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, įmonės, ūkiai ir kitoks verslas, įgyti po šios sutarties sudarymo ir jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre tampa asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu jis įgyjamas ir įregistruojamas. Kiekvieno iš sutuoktinių gaunamas uždarbis, pajamos iš įmonės, ūkininko ir kitokio verslo, lieka asmenine nuosavybe.“

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju visas povedybinėje sutartyje numatytas teisinis rėžimas yra taikytinas tik po jos įregistravimo Vedybų sutarčių registre, t. y. po 2021 m. vasario 18 d. gautoms sutuoktinių lėšoms ar įsigytam turtui (CK 3. 103 straipsnio 3 dalis), dėl ko N. J. gautas darbo užmokestis ar kitas turtas po 2021 m. vasario 18 d., t. y. po Vedybų (povedybinės) sutarties įregistravimo yra jos asmeninė nuosavybė. Ši Vedybų (povedybinė) sutartis nėra nuginčyta, todėl laikytina, kad N. J. darbo užmokestis po 2021 m. vasario 18 d. yra jos asmeninė nuosavybė ir Vedybų (povedybinėje) sutartyje numatyti susitarimai taikytini tik po jos įregistravimo gautam darbo užmokesčiui prieš trečiuosius asmenis. Nagrinėjamu atveju skolininko prievolė atsirado dar iki pasirašant šią sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-149/2008) nurodė, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką darytina išvada, kad sutuoktinių turtas bei pajamos, gautos iš darbinės veiklos iki vedybų sutarties sudarymo priklauso abiem sutuoktiniams ir yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Sudarius vedybų sutartį, keičiamas turto teisinis režimas pagal vedybų sutarties sąlygas. Tuo tarpu po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo, išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas, t. y. hipotetines, vieno iš sutuoktinių pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į jo vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-382-280/2020).

Įvertinęs tai, jog skolininko pajamų, kito turto, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi, vykdomasis dokumentas neįvykdytas ir vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo pareiškėjai yra neužbaigta, o skolininko sutuoktinė „Sodros“ duomenimis iki Vedybų (povedybinės) sutarties gavo darbo užmokestį iš darbovietės L. S. individualios įmonės ir jos gaunamos pajamos nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. (skolos laikotarpio pradžia) iki povedybinės sutarties sudarymo ir jos išviešinimo laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininko A. J. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. (skolos laikotarpio pradžia) iki 2021 m. vasario 18 d., yra ½ dalis sutuoktinės N. J. gauto darbo užmokesčio.

Dėl išdėstyto, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies - nustatytina, jog skolininkui A. J. nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. (skolos laikotarpio pradžia) iki 2021 m. vasario 18 d. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės N. J. areštuotos darbo užmokesčio dalies, t. y. ½ darbo užmokesčio dalis, esanti L. S. individualioje įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB „Intrum Lietuva“ prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. rugpjūčio 7 d. (skolos laikotarpio pradžia) iki 2021 m. vasario 18 d. priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) areštuoto darbo užmokesčio, esančio L. S. individualioje įmonėje, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0115/09/02764 grąžinti antstolei I. B.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.