Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Koluna“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17121-877/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Koluna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dakesta“ dėl išankstinio mokėjimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pažeista CPK 441 straipsnio 2 dalis, nes ieškovė buvo išreiškusi poziciją dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, į kurią nebuvo atsižvelgta. ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad jos interesus byloje atstovaus ir byla bus vedama per advokatės Vilmos Normantienės kontoros advokatę Vilmą Normantienę, tokiu būdu nurodydama, jog prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikti visi veiksmai, kuriais pasirengiama bylos nagrinėjimui iš esmės – nebuvo surinkti reikiami rašytiniai įrodymai, buvo suvaržyta apeliantės teisė pateikti įrodymus.

Netinkamai aiškintos šalių 2012 m. kovo 22 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties Nr. 02-03/2012 sąlygos, tuo pažeidžiant CK 6.193 straipsnio nuostatas, netinkamai taikytos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos. Sutarties sąlygos aiškintos išimtinai atsakovės naudai. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pirmoji neįvykdė sutartinių prievolių. Toks aiškinimas neatitinka tikrosios šalių valios, sutarties sąlygų, statybos rangos darbų rezultato perdavimą užsakovui reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Avansinės įmokos (8 000 Lt) gavimą šalys numatė tam, kad atsakovė pradėtų turėklų gamybos darbus ir juos pagamintų. Likusios sumos (9 000 Lt) sumokėjimas buvo numatytas tam, kad atsakovė turėtų lėšų montavimo darbų atlikimui. Ieškovė sutartį vykdė ir sutartyje numatytą avansinę įmoką sumokėjo, todėl atsakovė per 30 dienų turėjo pagaminti turėklus ir kreiptis į ieškovę dėl darbų rezultato perdavimo, nes tokią pareigą jai nustato įstatymo nuostatos (CK 6.694 str. 1 d.). Tik atsakovei kreipusis į ieškovę dėl darbų rezultato perdavimo, pastarajai būtų kilusi prievolė pradėti darbų perdavimą ir sumokėti sutartyje numatytą likusią 9 000 Lt įmoką. Kadangi atsakovė nepagamino turėklų ir nesikreipė į apeliantę dėl darbų priėmimo, ji neturėjo pareigos sumokėti likusios kainos dalies (9 000 Lt). Dėl to teismo išvada, kad apeliantė turėjo sumokėti atsakovei 17 000 Lt, neatitinka sutarties 2.2 punkto prasmės.

Prašo panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog ieškovė neįvykdė statybos rangos sutartyje numatytos pareigos sumokėti atsakovei 17 000 Lt, todėl savo sutartinių įsipareigojimų negalėjo įvykdyti atsakovė; kad, sutarčiai galiojant, reikalavimas priteisti dalį ieškovės atsakovei sumokėtų pinigų nėra pagrįstas.

Apeliantė neginčija sprendimo dalies, kuria ieškinio pagrindu esantys šalių santykiai yra tinkamai šalių kvalifikuoti pagal statybos rangą reglamentuojančias civilinės teisės normas.

Nesutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 441 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ieškinyje nėra nurodyta, kad ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nors jame pažymėta, kad bylą ji ves per advokatę, teisinių paslaugų sutartis prie ieškinio nepridėta. Minima nuoroda nėra tapati prašymui bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – bylos per atstovus gali būti vedamos ir rašytinio proceso būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus ir apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo motyvus, sutinka su apeliante, kad, pirmosios instancijos teismui sprendimą byloje priėmus po jos išsprendimo rašytinio proceso tvarka, netaikant jokios pasirengimo bylos nagrinėjimui formos, konkrečiu atveju teismas netinkamai pritaikė CPK 441 straipsnio 2 dalies ir 225 straipsnio 7 punkto nuostatas, todėl bylos esmė liko neatskleista.

2012 m. kovo 22 d. sutartis patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo atlikti ieškovei turėklų gamybos ir montavimo darbus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo apmokėti atsakovei už suteiktas paslaugas (1.1 p.). Sutarties 1.2 punkte aptartų Paslaugų teikimo sąlygų ir tvarkos 1.6 punktas nustatė, jog suteiktas paslaugas ieškovė priima, pasirašydama faktinį atliktų darbų aktą. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad paslaugos kaina nustatoma 25425,00 Lt. Už suteiktas paslaugas, atliktus darbus ieškovė atsiskaito tarpinėmis sumomis, avansinis mokėjimas 8000 Lt per tris dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (avansinė įmoka bus ir sutarties vykdymo pradžia), 9000 Lt prieš pradedant montuoti gaminius ir visiškai atsiskaitoma su atsakove baigus visus darbus (sutarties 2.2 punktas). Atsakovė įsipareigojo paslaugas atlikti per 30 dienų (3.1 punktas). Šalys susitarė, kad sutartis įsigalioja nuo avansinio įmokėjimo dienos ir galioja iki visiško paslaugų atlikimo bei atsiskaitymo (4.1 punktas). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė dalimis sumokėjo atsakovei 9000 Lt įmoką (2012-01-26– 1000 Lt; 2012-03-13 – 1000 Lt; 2012-04-04– 4000 Lt; 2012-04-26– 2000 Lt; 2012-03-16 - 1000 Lt).

Šiuos sutartinius įsipareigojimus apeliantė aiškina taip, kad 8000 Lt avansinės įmokos gavimą šalys numatė turėklų gamybos darbams, 9 000 Lt – sumontavimui, likusi suma turėjo būti sumokėta po darbų priėmimo. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovė nėra įvykdžiusi sutartinės pareigos sumokėti 8000 Lt avansą, nes 9000 Lt buvo užskaityti senesnių skolų padengimui (sutarties priedo 5.6, 5.7 punktai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 9000 Lt, tačiau šią įmoką laikė nepakankamu ieškovės sutartinių pareigų įvykdymo įrodymu. Padarė išvadą, jog ji atsakovei iki montavimo darbų pradžios turėjo sumokėti 17000 Lt (8000 Lt + 9000 Lt). Vadovaudamasis CK 6.62 str. 2 d., 3 d. nuostatomis konstatavo, kad tokiu atveju atsakovė turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos pradėti montavimo darbus, nes ji, gavusi tik dalį sutartinės sumos, negalėjo pagaminti sutarto kiekio turėklų ir pradėti jų montavimo darbų.

Kadangi byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nesant paruošiamųjų procesinių dokumentų ir nepaskyrus parengiamojo posėdžio, apie šalių sutartinius įsipareigojimus teismas galėjo nuspręsti tik iš sutarties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sutartyje ir jos priede neužfiksuotas šalių susitarimas, jog 9000 Lt įmoka skiriama turėklų gamybos darbams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties 2.2 punkto teksto “... prieš pradedant montuoti gaminius...“ pažodinis aiškinimas labiau leidžia daryti preliminarią išvadą apie 9000 Lt sumokėjimą tuomet, kai gaminiai yra parengti montavimui. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės nustato, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (1, 5 dalys). Pritaikęs CPK 225 straipsnio 7 punkto nuostatas dėl papildomų pasirengimo veiksmų nereikalingumo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių atsakomybės už prievolių nevykdymą pagal dvišalę sutartį, šių aplinkybių visiškai neatskleidė, o bylos medžiaga jų atskleidimui apeliacinės instancijos teisme nėra pakankama (nėra duomenų apie tikruosius šalių ketinimus, sutarties vykdymą ir kitas sutarties aiškinimui aktualias aplinkybes).

Tinkamam bylos išnagrinėjimui svarbi aplinkybė yra ir ta, kad pagal atsiliepime į ieškinį išdėstytą atsakovės poziciją avansinė įmoka nebuvo sumokėta, todėl sutartis negalėtų būti laikoma įsigaliojusia (4.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutiktų su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įstatymų nustatyta tvarka nenutraukus, nepakeitus ir neatsisakius galiojant 2012 m. kovo 22 d. statybos rangos sutarties, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sugrąžinti 4146,69 Lt iš atsakovei sumokėtų 9000 Lt galėtų būti atmestas, tačiau ši išvada turėtų teisinę reikšmę tik galiojančios sutarties atžvilgiu. Pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų sutarties negaliojimo klausimu, todėl negalima nustatyti, ar ieškovės reikalavimas grąžinti dalį sumokėtų pinigų yra nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.).

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, nurodoma kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė rengimosi bylos nagrinėjimui reglamentuojančias procesinės teisės normas, dėl to liko neatskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus jos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.