Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Vytautui Kelpšui, išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po santuokos sudarymo, pradžioje viskas klostėsi gerai, sutarė su atsakovu. Jau gimus dukrai, 2013 m. gruodžio mėnesį ieškovė su dukra atvažiavo į Lietuvą aplankyti tėvų. Būdama Lietuvoje, 2014 m. vasario mėnesį internetinėje erdvėje, per „Skype" programą pamatė, kad atsakovas, būdamas Jungtinėje Karalystėje, Peterboro mieste bendrauja su kita moterimi. Iš atsakovo susirašinėjimų su kitomis moterimis ieškovė suprato, kad jis yra neištikimas jai. 2014 m. kovo ar balandžio mėnesį, tiksliai nepamena, ieškovė su dukra grįžo į Jungtinę Karalystę. Grįžusi, atsakovui pradėjo priekaištauti dėl jo neištikimybės, tačiau jis išsisukinėjo, sakė, kad yra ištikimas, neigė neištikimybės faktą. Bendra pažįstama moteris pasakė, kad atsakovas A. R. dirba kartu su moterimi, su kuria palaiko artimus ryšius bei parodė tą moterį, kurios vardas Beata. Kad atsakovas yra neištikimas, patvirtino ir kita moteris G. K.. Atsakovas vėliau prisipažino, kad palaiko artimus ryšius su savo bendradarbe B., su ja leidžia laiką, turėjo su ja intymių santykių. Pasakęs tiesą apie savo neištikimybę, jis ieškovę ir dukrą paliko, o pats išvažiavo gyventi į kitą miestą su nauja drauge. Taip atskirai su atsakovu pragyveno apie pusantrų metų. Per tą laiką atsakovas šeima, vaiku nesirūpino, išlaikymo neskyrė. Kadangi ieškovė liko viena, tai ji norėjo su dukra 2015 m. liepos ar rugpjūčio mėnesį grįžti į Lietuvą, tačiau ją oro uoste sulaikė policija ir su dukra grąžino atgal. Taip atsitiko dėl to, kad ieškovės sutuoktinis kreipėsi į policiją, kad galbūt ji nori pagrobti dukrą, nors pats prieš tai buvo leidęs su dukra skristi į Lietuvą. Nors atsakovas ir kreipėsi į policiją, kad ieškovė lygtai nori pagrobti dukrą, tačiau pats tuo laiku nei nepilnamete dukra, nei šeima nesirūpino, buvo palikęs šeimą ir gyveno su kita moterimi. Atsakovui palikus ieškovę ir dukrą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. kovo mėnesio ieškovė gyveno pas brolį B. Š., Northampton mieste. Nuo 2017m. kovo mėnesio ji vėl grįžo gyventi pas atsakovą, kadangi jis pradėjo reikalauti, kad pasirašytų kažkokius dokumentus, nes jam reikėjo prasitęsti leidimą gyventi Jungtinėje Karalystėje. Ji sutiko grįžti pas atsakovą, tačiau pasakė, kad jis turi surasti šeimai gyvenamąją vietą. Atsakovas sutiko ir surado gyvenamąjį būstą Northampton mieste. Ieškovė tikėjosi, kad galbūt pavyks išsaugoti šeimą, kad atsakovas pasikeis ir pradės rūpintis šeima, bus ištikimas. Tačiau grįžus pas sutuoktinį, situacija nepasikeitė. Nors gyveno vienuose namuose, tačiau skirtinguose kambariuose. Atsakovas su ieškove nieko nederino, šeimai neskyrė jokio dėmesio, laiką planuodavo savo nuožiūra, iš esmės į ieškovę, kaip į sutuoktinę nekreipdamas dėmesio. Atsakovas be to, kad buvo neištikimas, taip pat naudojo ir fizinį smurtą prieš ieškovę. 2014 m. apie birželio mėnesį, būnant namuose, ieškovei pradėjus priekaištauti, kad atsakovas yra neištikimas, jis paėmė ieškovę už rankos ir ją stipriai suspaudė, dėl to ant rankos atsirado didelė mėlynė. Atsakovas smurtavo ne vieną kartą, taip pat dėl jo smurto buvo kviesta policija Peterbore, Jungtinėje Karalystėje.

Neapsikentusi tokio atsakovo elgesio ir supratusi, kad išsaugoti šeimos nepavyks, ji 2017 m. gruodžio mėnesio pradžioje grįžo į Lietuvą su dukra S. M., galutinai apsisprendusi nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo neištikimybės, nesirūpinimo šeima, ignoravimo, negerbimo, moralinio palaikymo nebuvimo. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovė grįžtų į Lietuvą.

Nutraukus santuoką nepilnametės dukters S. M. R. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ieškove. Ji su dukra gyvens ieškovės tėvams V. B. ir B. B. priklausančiame bute. Tėvai leidžia gyventi šiame bute neribotą laiką.

Nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą. Dukra pradėjo lankyti darželį, jai reikalingos kasdieninės lėšos maistui, rūbams, avalynei, lavinimo priemonėms, higienos reikmenims, vitaminams, vaistams. A. R. yra darbingas, šiuo metu jis dirba taksistu. Jai nėra žinomos jo pajamos, kadangi šią informaciją jis nuo ieškovės slėpė.

Nutraukus santuoką, ieškovė sudarys sąlygas A. R. bendrauti su dukra elektroninėmis ryšių priemonėmis, per „Skype" programą, telefonu, taip pat atsakovas galės bendrauti su dukra atvykęs į Lietuvą. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, jam taip pat nereikalingas išlaikymas, kadangi atsakovas yra darbingas.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad I. R. 2014 m. gyvenant su ieškove ir atsakovu pačiame name, matydavo, kad jie dažnai pykdavosi, atsakovo nebūdavo namuose. Yra matęs keletą kartų kaip atsakovas pastūmė ieškovę. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kadangi jis išėjo gyventi pas kitą moterį. Skambinant A. R. draugei atsiliepė pats Abdulas jos telefonu. Jis ilgai slėpė, kad turi kitą moterį, kol galų gale prisipažino. Atsakovas negerbė ieškovės, nesirūpino vaiku.

Išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laima Stirbienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės apsilankė ieškovės namuose. Ten nuvykusios išsiaiškino, kad I. R. gyvena su sugyventiniu nuo šių metų gegužės mėnesio. Gyvena nuomojame bendrabučio tipo bute. Yra du kambariai, dušas, vieta maisto ruošai. Dukra turi savo atskirą kambarį. Jis yra apstatytas tinkamais baldais. Sudarytos tinkamos sąlygos mergaitės ugdymui. Mergaitė namuose turi daug žaislų. Mama dukrai sudariusi tinkamas sąlygas. Mergaitė lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Mergaitė yra guvi, linksma. Ieškovės sugyventinis puikiai su mergaite sutaria. Duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą nėra gauta. Neprieštarauja , kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovas A. R., atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie posėdį atsakovas informuotas tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta. Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. R. ir I. (ikisantuokinė pavardė – B.) R. 2011-12-19 Jungtinėje Karalystėje, Peterbore, sudarė santuoką, kuri 2013-04-09 buvo įtraukta į apskaitą, Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 44. (b.l. 5). Santuokoje 2013-09-18 gimė dukra S. M. R. (b.l. 6). Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo A. R. ir I. R. nekilnojamojo turto neturi (b.l. 7, 8). Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo išduotų pažymų matyti, kad A. R. ir I. R. vardais registruotų transporto priemonių nėra (b.l. 9, 10).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes, ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio (fizinio, psichologinio smurto, nesirūpinimo šeima). Ieškovės išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatyta, kad atsakovas su ieškove elgėsi nepagarbiai, menkino ieškovę, įžeidinėjo, naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį smurtą, dėl ko ieškovė paliko atsakovą ir grįžo gyventi iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, jis susirado kitą moterį, negerbė ieškovės, vaiku nesirūpino. Atsakovas šeimos išsaugoti nesiekia. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumą šeimai, ar įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).

Byloje nustatyta, jog šalių santuoka yra faktiškai iširusi, šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, abu turi atskirus gyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, šeima nesirūpina, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai.

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „R.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Iš byloje esančio gimimo įrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi dukrą S. M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).

Byloje nustatyta, kad šalys gyvena skyriumi: ieškovė su nepilnamete dukra nuo 2017 m. gruodžio mėnesio gyvena Lietuvoje, o atsakovas gyvena Jungtinėje Karalystėje.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Ieškovė prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ja. Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės namuose yra visos sąlygos vaikui augti ir vystytis ir sutiko, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Įvertinus vaiko amžių, tai, kad dukra nuo gimimo visą laiką gyvena kartu su ieškove, kur jai augti ir vystytis yra sudarytos tinkamos sąlygos, institucijos, teikiančios išvadą, poziciją šalių dukros Simonos M. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo klausimu suformuotojoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Savo ruožtu tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 ir kt.).

Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas vertina byloje esančius duomenis. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Be to, vertintinas ne tik turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas. Tokiam asmeniui tenka pareiga įrodyti, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys neturi dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b.l. 7, 8, 9, 10). Ieškovė šiuo metu nedirba, ją išlaiko dabartinis draugas kuris dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna nuolatines pajamas (b.l.85-86). Ieškovės teigimu atsakovas dirba Jungtinėje Karalystėje. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas gauna pajamas, teismui nėra pateikta.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Įstatyme (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir poreikius, taip pat atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, tai, kad atsakovas šiuo metu teikia dukrai išlaikymą po 50 svarų į savaitę, į bendrą ekonominį lygį šalyje, į Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą kuri šiuo metu yra 400 Eur, ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, iš atsakovo priteistina po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrins šalių dukros poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad augant dukrai ir padidėjus poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui tenkintinas visiškai, CK 3.192 straipsnio, 3.194 straipsnio 1 dalies, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, priteisiant iš atsakovo po 200 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2018-03-15. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė skirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį atsakovė yra įstatyminė vaiko turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais, tai reiškia, kad vaiko turtas, įskaitant ieškovo teikiamą išlaikymą (CK 3.203 straipsnio 1 dalis), gali būti panaudojamas tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui, išimtinai jo interesais.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Ieškovė neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, nes ji nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su dukra. Nurodė, kad ieškovė pati skambina atsakovui Skype programa, kad jisai pasikalbėtų su dukra. Atsakovas byloje taip pat nekėlė tokio reikalavimo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašė, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo (b. l. 7, 8, 9, 10), ieškovės teigimu kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, turto ir prievolių padalijimo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis) bei 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 84), viso 700 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Iš atsakovo priteistina 72 Eur žyminio mokesčio valstybei už išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Šiam sprendimui įsiteisėjus naikintina Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-19 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė- šalių dukters S. M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove iki bus išnagrinėta civilinė byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2011-12-19 Jungtinėje Karalystėje (Peterbore) sudarytą ir 2013-04-09 Šilutės r. savivaldybės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 44) apskaitytą, santuoką tarp I. R. (ikisantuokinė pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo I. R. palikti pavardę – „R.“.

Nustatyti šalių nepilnametės dukters S. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters S. M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2018-03-15 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 700 Eur bylinėjimosi išlaidų I. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. R., gim. (duomenys neskelbtini), 72 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-03-19 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.