Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų T. K., J. K. bei A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM), –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos T. K. sutuoktinis ir pareiškėjų A. L. bei J. K. tėvas A. K..

1.2. A. K. testamento nebuvo sudaręs, todėl po jo mirties (duomenys neskelbtini) pirmąja eile palikimą paveldėjo pareiškėjai J. K. ir A. L. kaip vaikai ir T. K. kaip sutuoktinė (A. K. mirties metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 1) p.).

1.3. A. K. palikimą sudarė santuokos metu įgyta ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine T. K. priklausiusi bei sutuoktinės T. K. vardu registruota ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi ½ dalis šio buto dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pareiškėjų žiniomis, jokio kito registruotino turto palikėjas neturėjo.

1.4. Po A. K. mirties sutuoktinė T. K. su nepilnamečiais vaikais A. ir J. toliau nuolat gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi visu butu ir jame esančiais baldais bei kitais daiktais. Suaugę vaikai A. ir J ir toliau priklausomai nuo finansinių galimybių, kiekvieno jų šeiminės situacijos, poreikių, gyveno šiame bute, tarpusavio sutarimu pasidalindavo komunalinių mokesčių finansinę naštą, tačiau kadangi butas buvo registruotas pareiškėjo T. K. vardu, tai visos sąskaitos ateidavo jos vardu ir dažniausiai jos vardu buvo užpildoma atsiskaitymo knygelė. Prieš keletą metų pareiškėjų lėšomis atliktas buto remontas, pakeista virtuvė, kiti baldai. Pareiškėja A. L. užsakė ir apmokėjo daugelį baldų. Bute įvestas internetas. Tai patvirtina mokėjimai už komunalines paslaugas per atsiskaitymo knygelę, sąskaitos ir mokėjimai. Turtu pareiškėjai naudojosi ir mokėjo už komunalines paslaugas, darbu ir lėšomis pagerino butą tiek 6 mėn. po A. K. mirties, tiek ir vėliau.

1.5. (duomenys neskelbtini) m. privatizuojant butą jis šeimos sutarimu buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik T. K. vardu. Po A. K. mirties palikimą priėmę kartu gyvenę sutuoktinė T. K. ir nepilnamečiai vaikai A. L. (iki santuokos – K.) bei J. K. nesuprato, kad reikalinga apsilankyti pas notarą ir įforminti palikimo priėmimą, kadangi pagrindinis palikimą sudarantis turtas nebuvo registruotas mirusiojo vardu. Tačiau išdėstytos aplinkybės įrodo, kad sutuoktinė T. K. ir vaikai A. L. bei J. K. faktiškai priėmė ir valdė po A. K. mirties atsiradusį palikimą (1964 m. CK 587 str.). Apie tai, kad reikalinga įforminti palikimo priėmimą, pareiškėja T. K. sužinojo atsitiktinai, betvarkant su nekilnojamuoju turtu susijusius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. ir pareiškėja T. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje susilaukė dviejų vaikų: J. K. ir A. L. Palikėjas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja T. K. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po A. K. mirties palikimo priėmimo ar atsisakymo faktai neįregistruoti. Pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po sutuoktinio ir tėvo mirties pareiškėja T. K., vėliau jos ir palikėjo vaikai rūpinosi ir rūpinasi likusiu turtu, be kita ko, moka komunalinius ir kitus mokesčius.

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

5. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad – pareiškėjai T. K., J. K. ir A. L., po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti.

6. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-496-278/2017). Palikimo priėmimo faktui nustatyti taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnis, CK 1.7 straipsnio 2 dalis).

7. Vadovaujantis Lietuvos TSR santuokos ir šeimos kodekso (galiojusio A. K. ir T. K. santuokos metu), aktualios redakcijos 21 str. 3 d. nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Atsižvelgiant į nurodytą aukščiau buvusį teisinį reglamentavimą laikytina, kad A. K. ir T. K. turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

8. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimą reglamentavusios teisės normos nustatė galimybę priimti palikimą dviem būdais: kreipiantis su pareiškimu į notarą arba pradedant palikimą faktiškai valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, turėjo būti atliekamas aktyviais veiksmais, tačiau nebuvo reikalaujama tokio palikimo priėmimo būdo teisinio įforminimo. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, asmuo, priėmęs palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir norėdamas gauti jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą – paveldėjimo teisės liudijimą, privalėjo kreiptis į notarą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad palikimas priimtas valdyti. Tokiais įrodymais galėjo būti: namų valdybos pažymėjimas, vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymėjimas, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba kad įpėdinis priėmė palikėjo turtą, finansų organo pažymėjimas, kad įpėdinis po palikimo atsiradimo mokėjo gyvenamojo namo mokesčius, arba mokesčių mokėjimo kvitai, įsigaliojusio teismo sprendimo, nustatančio faktą, jog palikimas buvo laiku priimtas, nuorašas bei kitokie dokumentai, patvirtinantys faktą, kad įpėdinis pradėjo valdyti palikėjo turtą (teisingumo ministro 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Notarinių veiksmų atlikimo Lietuvos TSR valstybinėse notarinėse kontorose instrukcijos 95 punkto 2 dalis). Taigi teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatomas teisiškai reikšmingas faktas, kad asmuo priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, buvo vienas iš įrodymų, bet ne vienintelis palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, patvirtinti. Be to, reikalavimas priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti turtą, atveju yra taikytinas tuo aspektu, jog asmuo per nustatytą terminą turi atlikti aktyvius veiksmus, patvirtinančius jo siekį įgyti turtą nuosavybėn, teisiniam tokio palikimo priėmimo įforminimui šis terminas netaikytinas, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš 1964 m. CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įsyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Taip pat faktiniu valdymu pripažįstama, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-656/2017).

9. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos reikalingos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo – tai, kad pareiškėjai T. K., (vėliau ir) J. K. ir A. L., po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad po sutuoktinio ir tėvo (vėliau) mirties atsiradusį palikimą pareiškėjai priėmė pradėję turtą faktiškai valdyti, nes pareiškėjai rūpinosi ir rūpinasi sutuoktinio ir tėvo turtu, mokėjo, moka komunalinius bei kitus mokesčius, turtu nuolat ir nepertraukiamai naudojosi bei naudojasi dabar. Byloje nėra duomenų, kad po A. K. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

10. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad T. K., (vėliau ir) J. K. ir A. L., po sutuoktinio ir tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pagal 1964 m. CK 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjai T. K., J. K. ir A. L., po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

13. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu, –

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdami valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinio teises ir pareigas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.