- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-496-278/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- G. M.
- Suinteresuotas asmuo
- O. K., D. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-496-278/2017
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07390-2016-1
2017 m. lapkričio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-170-223/2017 pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. K., D. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. M., tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo K. S., K., gimusio (duomenys neskelbtini) m., mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą – pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.
2. Nurodė, kad jos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini), mama tuo laiku jau buvo mirusi. Teigė, jog tėvas sirgo, todėl slaugė jį, gyveno jo namuose ir juos prižiūrėjo. Nurodė, kad jos vyras darbovietėje stovėjo eilėje kooperatiniam butui gauti. Teigė, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, pretendentas gauti kooperatinį butą ir jo šeimos nariai negalėjo turėti gyvenamojo namo ar jo dalies asmeninės nuosavybės teise, o turintys tokią nuosavybę buvo šalinami iš eilės butui gauti. Nurodė, kad, mirus tėvui, buvo nuspręsta palikimo priėmimo fakto neviešinti. Teigė, kad po tėvo mirties, kaip šeimininkai, tėvui priklausiusiame name gyveno apie du metus, iki buvo gautas kooperatinis butas, tačiau ir išsikėlus į butą, dirbo prie namo esantį žemės sklypą, prižiūrėdavo statinį, su šiuo turtu elgėsi kaip savininkė, todėl, jos manymu, palikimą priėmė tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini), motina O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo K. S. mirties liko jo vardu registruotas ir paveldėtinas turtas: gyvenamasis namas su kiemo statiniais, esantys (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.. Nurodė, kad pareiškėja yra K. S. dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Konstatavo, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po K. S. mirties, niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja nurodė du vienas kitam prieštaraujančius faktus, t. y. teigė, kad nuolat gyveno ginčo name, taip pat teigė, kad į namą tik ateidavo. Pažymėjo, jog jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad pareiškėja mokėjo už elektrą, nepateikė. Teismas darė išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus, labiau tikėtina, jog pareiškėja kartu su sutuoktiniu P. V. M. po tėvo mirties ginčo name negyveno, nes sukūrę šeimą gyveno atskirai. Laikė neįrodytu, kad pareiškėja palikimo priėmimą atliko vienu iš galimų aktyvių palikimo priėmimo veiksmų – apsigyvenimu palikimo name. Nurodė, kad šioje byloje G. M. nepateikė įrodymų, kurių pagrindu jos elgesį būtų galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės elgesį. Teismo vertinimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėja po palikimo atsiradimo per šešių mėnesių laikotarpį būtų elgusis su nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, kaip pilnateisė savininkė, tuo labiau, kad būtų vykdžiusi savo, kaip savininkės, pareigas. Be to, nurodė, kad nesidomėjimas namo būkle, teisine registracija ir namų valdos žemės sklypo formavimu akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėja nepriėmė ginčijamo turto faktiniu valdymu. Tokia palikimo būsena truko daugiau kaip 50 metų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja G. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-06 sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7. Nurodo, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, kad įrodymai privalo būti ištirti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir visete, neatliko pareigos pašalinti esminių prieštaravimų byloje. Mano, jog teismas neįvertino, kad teismo posėdžio metu jai buvo (duomenys neskelbtini) m., nuo tėvo mirties praėjo (duomenys neskelbtini) m., be to, su metais silpsta atmintis, o neturinčiam teisinio išsilavinimo, sunkiai suprantamos tokios teisinės kategorijos, kaip juridinis faktas, palikimo priėmimas ir t. t.. Teigia, jog teismas buvo įspėtas apie tai, kad atmintis silpnėja, kad yra labai susijaudinusi, serga, negali sklandžiai kalbėti, o po teisėjos grasinimų, kad pabaigs posėdį, jei ji nekalbės, patyrė tokį stresą, kad nebegalėjo ne tik mąstyti, bet ir rišliai kalbėti. Mano, jog teismas privalėjo jos paaiškinimus vertinti visete su liudytojos E. I. Č. ir vyro P. V. M. nuosekliais parodymais. Nurodo, kad teismas didelį dėmesį skyrė klausimui, gyveno ar ne tėvų name sesuo O. K., neatsižvelgdamas į tai, kad tokio fakto nustatymas niekaip negali įtakoti prašymo dalyko, tuo labiau, jog O. K., teismo iniciatyva įtraukta į procesą, prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Be to, teismas šiurkščiai pažeidė procesą, nes visiškai netyrė ir nevertino D. S. paaiškinimų, kad jos tėvas palikimo nepriėmė, kurie yra reikšmingi, galėję tiesiogiai įtakoti kitokio teismo sprendimo priėmimą.
8. Nurodo, kad teismas neišvengė šališkumo, pats procesiniu elgesiu formavo šališko teismo įvaizdį. Teigia, jog teismas vadovavosi kasacine teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės yra skirtingos. Neaišku, kodėl savo iniciatyva į bylą įtraukė tik vieną palikėjo anūkę, nors jų yra keliolika. Taip pat be pagrindo uždraudė atstovui padėti jai atsakyti į teisėjos užduotus klausimus. Teismas neapibrėžė įrodinėjimo ribų (6 mėn. po tėvo mirties).
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo O. K. nurodo, kad D. S. paaiškinimai yra neteisingi. Sesuo G. M. iš esmės viena palaidojo tėvą, namus tvarkydavo kartu su vyru. Visi žinojo, jog palikimas priklauso G. M..
10. Atsiliepimu į G. M. apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo D. S. prašo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė teisingą sprendimą, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu jos elgesį galima būtų vertinti, kaip paveldėto turto savininkės.
12. Atsiliepimais į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrius bei VĮ Turto bankas prašo sprendimą dėl G. M. apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).
14. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos G. M. tėvas K. S., po kurio mirties, dėl jo turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (1 t., b. l. 8, 14, 134). Pareiškėja prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo mirties priėmė palikimą (pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m.), pradėdama faktiškai jį valdyti. Atmesdamas G. M. pareiškimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta įrodymų, kad pareiškėja elgėsi su ginčo turtu kaip jo savininkė, nenustatyta jokių aktyvių pareiškėjos veiksmų, rodančių valią priimti palikimą ir valdyti jį nuosavybės teise, iki sueinant šešių mėnesių terminui, o ir praėjus šiam terminui palikimu nesirūpino, nevykdė savininkės pareigų ir neįgyvendino savo teisių.
15. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusiomis 1964 m. priimto Civilinio kodekso nuostatomis (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.1 d.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Esant minėtai nuostatai palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK str. 444 str. 2 d. 8 p.).
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymus bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, buvo šališkas, todėl teismo sprendimas naikintinas, yra nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.: nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su teismo motyvais, pasisako tik dėl teisiškai šiam ginčui reikšmingų argumentų.
18. Nagrinėjamam ginčui svarbūs faktai yra gyvenimas tėvui priklausiusiame name, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., šešių mėnesių laikotarpyje po tėvo mirties bei paveldėto turto priežiūra, kas patvirtintų, jog palikimas buvo faktiškai priimtas. Nesutikdama su teismo sprendimu apeliantė G. M. nurodo, kad teismo išvados, jog ji neįrodė palikimo priėmimo fakto, yra nepagrįstos, nes ji pati bei liudytojai teismui nurodė, kad, gyvendama tėvų namuose, prižiūrėjo sergantį tėvą, kuriam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, o ir po tėvo mirties namų neapleido. Pirmosios instancijos teismui apeliantė nurodė, kad po tėvo mirties į namus ateidavo, juose gyveno dvi seserys ir ji palaikė tvarką. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjos paaiškinimai yra nenuoseklūs, nes nurodo, jog po tėvo mirties tai gyveno, tai tik ateidavo į tėvų namus. Apeliaciniame skunde G. M. akcentuoja tik tai, jog ji paaiškinimus teismui davė būdama susijaudinusi ir kad visų aplinkybių dėl senyvo amžiaus gerai nepamena. Tačiau tai tik patvirtina, kad vadovautis G. M. paaiškinimais byloje nėra pakankamo pagrindo. Nors G. M. apeliaciniame skunde nurodo gyvenusi ginčo name iki tėvo mirties, tačiau duomenų, jog juose gyveno ir po tėvo mirties, nenurodo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismo ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, kad neabejotinų ir objektyvių įrodymų byloje, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjos gyvenimą ginčo name po tėvo mirties (duomenys neskelbtini), turto priežiūra, rūpinimusi juo (draudimo, mokesčių mokėjimu), nėra (CPK 178 str.). Byloje apklausti liudytojai – pareiškėjos vyras, draugė E. I. Č. iš dalies yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai, kad (duomenys neskelbtini) ištekėjusi G. M. ir po tėvo mirties gyveno jam priklausiusiame name, vertintini kritiškai. Be to, minėtų teiginių nepatvirtina ir nenurodo 2017-04-24 atsiliepime sesuo O. K., tai neigia ir suinteresuotas asmuo D. S..
19. Siekiant nustatyti ir ištirti šiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo 2017-06-15 nutartimi apeliantė G. M. buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius kooperatinio buto gavimo laiką, o suinteresuotas asmuo D. S. įpareigota pateikti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., namų apskaitos knygą (2 t., b. l. 51-53).
20. Iš apeliacinė instancijos teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., namų knygos, kuri pradėta 1959 m., duomenų matyti, kad joje nėra jokių įrašų apie apeliantės gyvenimą ar registraciją šiame name. G. M. teismui yra pateikusi namų valdos techninės apskaitos bylą, tačiau disponavimas minėtu dokumentu neįrodo namo faktinio valdymo ir nepatvirtina palikimo priėmimo fakto (2 t., b. l. 92-99). Į bylą pateikti Panevėžio miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1966-02-24 Sprendimas Nr. 72 ir Kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių vardinis sąrašas patvirtina, kad apeliantės vyrui P. A. M., gyvenusiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., buvo skirtas kooperatinis butas (2 t., b. l. 91). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, G. M. ginčo name (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., negyveno, o duomenų, jog tėvui mirus jam priklausiusį turtą valdė, kaip turto savininkė, nepateikė. Teiginiai, jog vyro sesers gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m.) nebuvo baigtas statyti ir jame ji su vyru negalėjo gyventi, vertintini kritiškai, nes P.A. M. minėtame name jau buvo registruotas, kas leidžia abejoti apeliantės aiškinimu.
21. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikti namų knygoje esantys įrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., nuo 1962 m. spalio mėn. buvo registruota apeliantės brolio K. S. šeima, kas patvirtina suinteresuoto asmens D. S. parodymus, jog senelio namuose gyveno ji su broliu ir tėvais (2 t., b. l. 73-74). Minėtos aplinkybės apeliantė iš esmės neneigia. Kad tėvų name gyveno brolis K. su šeima, patvirtina ir O. K. (2 t., b. l. 31). Nors, kaip svarbią priežastį, dėl kurios nesikreipė savalaikiai dėl paveldėjimo į notarą, apeliantė nurodo galiojusius įstatymų reikalavimus, tačiau ir vyrui gavus butą, o vėliau ir pasikeitus įstatymams dėl nuosavybės įsigijimo, ji nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kas leidžia daryti išvadą, jog palikimo G. M. nepriėmė ir jo įforminimu nesirūpino. Ta aplinkybė, jog apeliantė, jos vyras nueidavo į tėvo namus, kuriuose gyveno brolis su šeima, atlikdavo smulkius remonto darbus bei naudojosi žemės sklypu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ir mirus tėvui, ji rūpinosi pastatais, t.y., priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog 1965-03-03 apeliantės tėvas surašė testamentą, kuriuo visą turtą, tame tarpe ir gyvenamojo namo dalį, po mirties paliko vaikams V. S. ir S. S. (1 t., b. l. 116). Byloje nėra duomenų, jog testamentas buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, jog dėl paveldėjimo minėti asmenys taip pat nesikreipė, tačiau tai neįrodo, jog šiais veiksmais palikimo buvo atsisakyta G. M. naudai.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. M. nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kas sudarytą pagrindą konstatuoti, jog po tėvo mirties ji faktiškai priėmė palikimą, aktyviais veiksmais pradėdama jį valdyti.
23. Apeliantės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, trukdė jai įgyvendinti savo teises, vertintini kritiškai. Byloje nėra duomenų, jog teisėjai buvo reiškiamas nušalinimas, o teismo posėdžių garso įrašai nepatvirtina, jog teismas neleido ar trukdė pareiškėjai, liudytojams duoti paaiškinimus.
24. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.
25. Dėl aukščiau paminėtų motyvų naikinti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
26. Suinteresuotas asmuo D. S. prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą, pareiškimo surašymą, suinteresuotas asmuo yra sumokėjęs 500 Eur (2 t., b. l. 34, 35, 59). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, suinteresuoto asmens D. S. ir G. M. interesai dėl bylos baigties buvo priešingi, D. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos G. M. (CPK 93 str. 1, 3 d., 443 str. 6 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.