- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-747-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01190-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Suinteresuotas asmuo
- I. U., B. M.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. U. atskirąjį skundą ir su suinteresuoto asmens B. M. prisidėjimu prie atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5114-1088/2021 pagal pareiškėjo antstolio R. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – B. M., I. U..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis R. S. kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti vykdomosiose bylose Nr. 0070/20/00927, Nr. 0070/20/00928 ieškotojo I. U. ir skolininko B. M. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, jog vykdo: 1) Kauno m. 3-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 5096 dėl 50 196,51 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko B. M., išieškotojo I. U. naudai; 2) Kauno m. 3-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 5095 dėl 50 192,83 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko B. M., išieškotojo I. U. naudai. Antstolio R. S. kontoroje buvo gauta 2021 m. sausio 18 d. taikos sutartis sudaryta vykdymo procese antstolio R. S. vykdomoje vykdomose bylose Nr. 0070/20/00927 ir Nr. 0070/20/00928, sudaryta tarp skolininko B. M. ir 3 eilės išieškotojo I. U.. 2021 m. sausio 19 d. antstolis vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 5 punktu sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 0070/20/00927 ir Nr. 0070/20-00928, gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjo antstolio R. S. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomosiose bylose Nr. 0070/20/00927 ir Nr. 0070/20/00928 atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolio R. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0070/20/00928 ir vykdomoji byla Nr. 0070/20/00927 dėl 105 901,14 Eur skolos išieškojimo iš skolininko B. M. išieškotojo I. U. naudai. 2021 m. sausio 18 d. išieškotojas ir skolininkas vykdymo procese sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad skolininkas perleidžia jam nuosavybės teise priklausančius 196/392 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išieškotojui I. U..
4. Teismas spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą ir patikrinęs VĮ Registrų centras duomenis taip pat nustatė, kad nekilnojamam turtui – 196/392 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas areštas – apribota disponavimo teisė (Pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); areštą taikiusi institucija Vilniaus apygardos teismas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-256/2016 buvo areštuotas skolininkui B. M. priklausantis nekilnojamasis turtas – 196/392 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir 1/2 dalis pastato (toliau – pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nurodytoje baudžiamojoje byloje 2020 m. sausio 13 d. priimtas nuosprendis, kuris šiai dienai yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininko turto areštas (Pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti skolininkui disponuoti jam priklausančiu turtu, taip pat ir galimybe turimą daiktą perleisti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad išieškotojo ir skolininko sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl pareiškėjo prašymą patvirtinti taikos sutartį teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti I. U. ir B. M. sudarytą taikos sutartį vykdomosiose bylose Nr. 0070/20/00928 ir Nr. 0070/20/00927. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2016 m. spalio 12 d. yra areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir dėl šios priežasties negali būti atliekamas skolininko turto realizavimas. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skolininko B. M. turto atžvilgiu taikytas areštas (laikinas nuosavybės teisių apribojimas) negali būti laikomas pagrindu sustabdyti išieškojimo veiksmus ir neleisti turto perleisti, jeigu minėtoje baudžiamojoje byloje kreditoriaus reikalavimai nėra pirmesnės eilės nei apelianto (išieškotojo) reikalavimas pagal CPK 754 str. įtvirtintą reikalavimų patenkinimo eilę.
6.2. Apeliantas pažymi, kad vykdomojoje byloje antstolis buvo priėmęs patvarkymą atsisakyti atlikti išieškojimą iš B. M. turto, tuo pačiu pagrindu kaip ir teismas skundžiamoje nutartyje, t.y. dėl turtui taikomo arešto pagal 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-256/2016. Nesutikdamas su minėtu antstolio patvarkymu, I. U. (išieškotojas) apskundė antstolio veiksmus ir 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai (c.b. Nr. 2YT-25322-1087/2020) įsiteisėjusia nutartimi išnagrinėję skundą, jį tenkino bei nurodė, kad CPK 755 str. 1 d. dalis, kuri nurodo konfiskuotino turto vykdymo eilę, galėtų būti taikoma tuomet, kai yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas, kuriuo asmeniui paskirtas turto konfiskavimas ir nurodytas konkretus konfiskuotinas turtas. Šioje normoje neįtvirtinta, kad ši norma apima ir BPK nustatyta tvarka priimto laikino nuosavybės teisių apribojimo, kuris gali būti taikomas, kai siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą BK 72 str. numatytais atvejais. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų konfiskuotas B. M. turtas nėra, todėl darytina išvada, kad antstolis neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti areštuoto nekilnojamojo turto realizavimą.
6.3. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas antstolio prašymą turėjo vadovautis teismo išvadomis padarytomis civilinėje byloje Nr. 2YT-25322-1087/2020, kadangi buvo panaikintas antstolio patvarkymas, kuriuo vykdymo veiksmai buvo sustabdyti iš esmės tokiu pat pagrindu kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, antstolis vadovaudamasis nurodytais argumentais tęsė vykdymo veiksmus, o šalims sudarius taikos sutartį ją pateikė teismui patvirtinti.
6.4. Apelianto teigimu, išieškojimas iš konfiskuojamo turto yra draudžiamas tik tuo atveju, kai yra priimtas vykdytinas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl skolininko turto konfiskavimo, o šiuo atveju skolininko atžvilgiu jokio vykdytino teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo nėra. Dėl šių priežasčių teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
6.5. Aplinkybė, jog turtas yra areštuotas vykdant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą, savaime nereiškia, kad bus priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis turtas iš tiesų bus konfiskuotas. Jeigu vykdant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą areštuoto skolininko turto nebūtų galima realizuoti vykdant kitų kreditorių reikalavimus, būtų sudarytos itin palankios sąlygos be jokio įstatyme numatyto pagrindo vilkinti vykdomąsias bylas, didinti skolininkų skolų dydį, o išieškotojai neapibrėžtą laiko tarpą negalėtų patenkinti savo turtinių reikalavimų.
6.6. B. M. atžvilgiu vykdytino teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl areštuoto turto konfiskavimo nėra, o vien tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme faktas nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir perleisti turtą apeliantui (išieškotojui) pagal vykdytiną sprendimą.
7. Suinteresuotas asmuo B. M. prisidėjime prie atskirojo skundo prašo tenkinti suinteresuoto asmens I. U. atskirąjį skundą ir panaikinti 2021 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5114-1088/2021. Nurodo, kad jis yra susipažinęs su suinteresuoto asmens I. U. atskirojo skundo argumentais, pritaria išdėstytai pozicijai ir palaiko reikalavimą panaikinti 2021 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5 114-1088/2021.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė antstolio prašymą patvirtini taikos sutartį vykdymo procese, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Įstatymas numato, kad vykdymo proceso šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti vykdymo procesą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti procesinėmis teisėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.). Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Todėl dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti ribojamas. CPK 42 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
11. Vykdomųjų bylų Nr. 0070/20/00928 ir Nr. 0070/20/00927 duomenimis nustatyta, jog antstolio R. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0070/20/00927, pradėta pagal Kauno m. 3-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 5096 dėl 50 196,51 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko B. M., išieškotojo I. U. naudai. Taip pat vykdomoji byla Nr. 0070/20/00928, pradėta pagal Kauno m. 3-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 5095 dėl 50 192,83 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko B. M., išieškotojo I. U. naudai. Šio išieškotojo, I. U., naudai areštuota: transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); turtinės teisės sumoje 53 035,68 Eur į paveldimą ir/ar ateityje paveldėtiną turtą; 196/392 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktas Nr. 0070/20/00928). Taip pat išieškotojo, I. U., naudai areštuota: turtinės teisės sumoje 52 701,77 Eur į paveldimą ir/ar ateityje paveldėtiną turtą; transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 196/392 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2020 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktas Nr. 0070/20/00927).
12. Antstolio kontoroje buvo gauta 2021 m. sausio 18 d. taikos sutartis sudaryta vykdymo procese antstolio R. S. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0070/20/00927 ir Nr. 0070/20/00928, sudaryta tarp skolininko B. M. ir 3 eilės išieškotojo I. U.. 2021 m. sausio 19 d. antstolis vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 5 punktu sustabdė vykdomąsias bylas Nr. 0070/20/00927 ir Nr. 0070/20-00928, gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį. Iš išieškotojo ir skolininko sudarytos taikos sutarties sąlygų nustatyta, kad susitarta, jog skolininkas perleidžia jam nuosavybės teise priklausančius 196/392 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išieškotojui.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010?06-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2014-06-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2014 ir kt.). Taigi, teismas privalo patikrinti ir užtikrinti, jog tvirtinamos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisėtų interesų.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog nekilnojamam turtui – 196/392 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas areštas – apribota disponavimo teisė (Pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); areštą taikiusi institucija Vilniaus apygardos teismas) – sprendė, kad skolininko turto areštas yra nustatytas kaip laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti skolininkui disponuoti jam priklausančiu turtu, taip pat ir galimybe turimą daiktą perleisti. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad išieškotojo ir skolininko sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl pareiškėjo prašymą patvirtinti taikos sutartį teismas atmetė.
15. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigdamas, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje skolininko B. M. turto atžvilgiu taikytas areštas (laikinas nuosavybės teisių apribojimas) negali būti laikomas pagrindu sustabdyti išieškojimo veiksmus ir neleisti turto perleisti, jeigu minėtoje baudžiamojoje byloje kreditoriaus reikalavimai nėra pirmesnės eilės nei apelianto (išieškotojo) reikalavimas pagal CPK 754 str. įtvirtintą reikalavimų patenkinimo eilę. Apeliacinės instancijos teismas, šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
16. Vykdymo proceso metu kreditorių reikalavimai yra tenkinami CPK 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka: hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (1 dalis); pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (2 dalis); antrąja eile – darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių (3 dalis); trečiąja eile – visi kiti reikalavimai (4 dalis). Tuo atveju, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis).
17. CPK 626 straipsnio, reglamentuojančio privalomus vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindus, 2 dalyje vienu iš privalomų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų nurodytas tas pagrindas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka (CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi, šiai normai taikyti turi būti BPK nustatyta tvarka laikinai apribotos teisės ar areštuotas skolininko turtas. Ši nuostata dėl vykdymo veiksmų sustabdymo taikoma kartu su CPK 626 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas, t. y. vykdymo veiksmų nestabdo ta aplinkybė, jeigu laikinai apribotos teisės ar areštas skirtas tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Tokiu atveju išieškojimas iš lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka.
18. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta CPK VI dalies (vykdymo procesas) normų taikymo tvarka, vykdant įstatymų nurodytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydis, apmokėjimas, išieškojimo ir atleidimo nuo jų tvarka, t. y. nustatyta lėšų nurašymo tvarka, bet nereglamentuojami vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindai.
19. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pats savaime nesuponuoja antstoliui pareigos sustabdyti vykdomąją bylą, turto realizavimo veiksmus pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Taip pat valstybės institucijos neturi pirmenybės išieškoti lėšas, kada yra patvirtintos ir kitokios skolininko prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-62-313/2020). Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, teismui nepateikė duomenų, ar skolininko B. M. turtui taikyti apribojimai leidžia jam perleisti taikos sutartyje nurodytą turtą, ar taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nepažeidžia jo turtui taikomų apribojimų masto ir apimties. Nurodytos aplinkybės – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-256/2016 skolininko turtui taikomas areštas, sudaro pagrindą išvadai, jog teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, gali būti sukurtos prielaidos pažeisti kitų skolininko kreditorių teises ir teisėtus interesus, o taip pat skolininko turtui taikomų apribojimų esmę ir paskirtį. Pažymėtina, jog pagal CPK 754 straipsnio 5 dalį, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį būtų pažeista CPK 754 straipsnio 5 dalies nuostata.
20. Apeliacinės distancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas antstolio prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo turėjo vadovautis teismo išvadomis padarytomis civilinėje byloje Nr. 2YT-25322-1087/2020, kurioje buvo panaikintas antstolio patvarkymas, kuriuo vykdymo veiksmai buvo sustabdyti iš esmės tokiu pat pagrindu kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ne dėl antstolio patvarkymo atsisakyti atlikti išieškojimą iš B. M. turto teisėtumo/neteisėtumo, o dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomosiose bylose galimumo, todėl apelianto argumentai susiję su civiline byla Nr. 2YT-25322-1087/2020 atmestini kaip nepagrįsti.
21. Apelianto teigimu, išieškojimas iš konfiskuojamo turto yra draudžiamas tik tuo atveju, kai yra priimtas vykdytinas teismo nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl skolininko turto konfiskavimo, o šiuo atveju skolininko atžvilgiu jokio vykdytino teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl turto konfiskavimo nėra. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. Pažymi, kad aplinkybė, jog turtas yra areštuotas vykdant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą, savaime nereiškia, kad bus priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir šis turtas iš tiesų bus konfiskuotas. Jeigu vykdant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant baudžiamąją bylą areštuoto skolininko turto nebūtų galima realizuoti vykdant kitų kreditorių reikalavimus, būtų sudarytos itin palankios sąlygos be jokio įstatyme numatyto pagrindo vilkinti vykdomąsias bylas, didinti skolininkų skolų dydį, o išieškotojai neapibrėžtą laiko tarpą negalėtų patenkinti savo turtinių reikalavimų.
22. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje CPK 755 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. Taigi CPK 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas antstoliui nukreipti išieškojimą į konfiskuotą turtą arba pareiga sustabdyti turto realizavimo veiksmus, jeigu skolininkui priklausantis realizuotinas turtas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka paimamas siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2021).
23. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta šios nutarties 14 punkte, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-356-256/2016 buvo areštuotas skolininkui priklausantis minėtas nekilnojamasis turtas, dėl kurio perleidimo apeliantas ir skolininkas susitarė teismui pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant tarp šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes bei atmetė antstolio prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese būtina atsižvelgti į tai, jog minėtą nekilnojamąjį turtą bus galimai siekiama konfiskuoti BPK tvarka, todėl priešingu atveju – patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, minėtas nekilnojamasis turtas būtų perduotas vienam išieškotojui, o turto konfiskavimo tikimybė, tuo pačiu ir teisingumo įvykdymas liktų neįgyvendintas.
24. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.