Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-13111-1224/2025 pagal pareiškėjų D. S. ir A. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Vilniaus skyrius ir uždaroji akcinė bendrovė ,,BRC Finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai D. S. ir A. K. 2025 m. rugpjūčio 6d. pateikė teismui pareiškimą (prašymą), kuriuo prašė: 1) nutraukti pareiškėjų santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 360; bendru sutikimu; 2) patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) santuokos nutraukimo civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; 4) neskirti termino susitaikyti. Pareiškime nurodoma, kad nuo santuokos sudarymo yra parėję daugiau nei vieneri metai, pareiškėjai nuo 2025 m. sausio mėn. kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda, šalys nepilnamečių vaikų neturi.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingos teisenos tvarka, nutartyje konstatavęs, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-9906-1115/2025, teismas jau pasisakė dėl pareiškėjų prašymo priimtinumo. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad savo esme pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės atitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas santuokai nutraukti notarine tvarka. Pareiškėjai atskirojo skundo dėl teismo nutarties atsisakyti priimti prašymą nepateikė, todėl teismas sprendė, kad su teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi ir joje pateiktais išaiškinimais pareiškėjai sutiko.

8. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo priimta ankstesnė nutartis kitoje civilinėje byloje buvo priimta pažeidžiant įstatymo nuostatas, nes pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu buvo aiškiai nurodę, kad jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2025 m. sausio mėnesio, t. y. mažiau nei vienerius metus, todėl šį sąlyga nepatenka į CK 3.51 straipsnio 3 dalies reguliavimo sritį.

9. Pastebėtina, kad nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra ne Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025m. birželio 16 d. nutartis, priimta kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-9906-1115/2025, o šioje civilinėje byloje priimta 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nevertinamas, juolab, kad minėta nutartis apeliacine tvarka nebuvo patikrinta. Be to, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad šalys turi teisę, bet ne pareigą apskųsti teismo nutartis.

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.

11. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-239-567/2023).

12. CPK 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2025 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui naują prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, kuriame, kaip nurodo apeliantas, pareiškėjai patikslino pareiškimo aplinkybes atsižvelgdami į 2025 m. birželio 16 d. teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus. Skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį, teismas naujai pateiktų aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

14. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį. Šis sąrašas yra baigtinis, todėl nesant šioje normoje numatytų aplinkybių, nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (šiuo pagrindu ieškinį atsisakoma priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka).

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo klausimą nepakanka remtis aplinkybe, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto analogišką ieškinį ir apeliantas šios teismo nutarties įstatymo nustatyta tvarka neapskundė. Kaip minėta, teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

16. Pagal šiuo metu galiojančią CK 3.51 straipsnio redakciją, notarine tvarka galima nutraukti santuoką, jeigu nustatoma tokių sąlygų visetas: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje; 4) jeigu sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio; negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

17. Kaip nurodo apeliantas, pareiškėjai neatitinka šios nutarties 16 punkte nurodytos ketvirtosios sąlygos, kadangi kartu negyvena ir netvarko bendro ūkio mažiau nei vienerius metus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo CK 3.51 straipsnyje numatytų sąlygų ir dėl jų nepasisakė, nenurodė ir teisės normų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ši byla nenagrinėtina teisme (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

18. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas motyvų ir teisinių pagrindų, dėl kurių atsisakoma priimti pareiškėjų prašymą, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio nuostatas ir pažeidė 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto (dėl nutarties turinio) reikalavimus.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.