- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2-239-567/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00096-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emilė“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Finiens“ 1 248 727,25 Eur žalos atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. spalio 31 d. UAB „Construction ACE“ ir kredito unija Vilniaus taupomoji kasa sudarė paskolos sutartį, pagal kurią skolininkei UAB „Construction ACE“ išduota 1 764 944,39 Eur paskola. 2012 m. lapkričio 7 ir 9 d. UAB „Construction ACE“ dviem mokėjimo nurodymais 8 686 807,92 Eur ir 608 491,66 Eur pervedė atsakovei UAB „Finiens“. Šio įsipareigojimo įvykdymui ieškovė UAB „Emilė“ įkeitė nekilnojamuosius daiktus. Atsakovė paskolos negrąžino, dėl to buvo parduotas ieškovės įkeistas turtas, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Emilė“ ieškinį atsakovei BUAB „Finiens“ dėl žalos atlyginimo.
4. Teismas pažymėjo, kad visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų išsprendimas galimas tik bankroto byloje šiuos reikalavimus patvirtinant, atsisakant patvirtinti bei tikslinant. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsakovei iškelta bankroto byla. Kreditorių sąrašas buvo tikslinamas keletą kartų. Civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022 Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė ieškovės prašymą tenkinti iš dalies ir įtraukti ieškovę į BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašą su 217 480,75 Eur trečios eilės finansiniu reikalavimu. Likusioje dalyje reikalavimas buvo atmestas. Nutartis nėra įsiteisėjusi, nes 2023 m. sausio 18 d. byla buvo išsiųsta aukštesniam teismui. Neišsprendus kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimų BUAB „Finiens“ bankroto byloje, neegzistuoja ieškovės ieškinio pareiškimo sąlygos, dėl ko teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nepateikti dokumentai, patvirtinantys įgaliojimus, nepateikta ieškovės pozicija dėl galimybės spręsti ginčą mediacijos būdu. Teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir proceso koncentracijos principų reikalavimus, nenustatė termino ieškinio trūkumams šalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Emilė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – priimti ieškovės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovės ieškinio trūkumai dėl įgaliojimų atstovauti ieškovę patvirtinančių dokumentų nepateikimo ir dėl nuomonės spręsti ginčą mediacijos būdu nepateikimo buvo formalaus pobūdžio ir teismas galėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, jeigu tam būtų buvęs poreikis.
5.2. Nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia kreditorei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo nepatvirtintoje finansinio reikalavimo dalyje iš bankrutuojančios įmonės. Taigi, šiuo atveju teismas nepagrįstai teigia, kad neįsiteisėjus 2022 m. gruodžio 23 d. nutarčiai nėra pagrindo ieškovei kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
5.3. Ieškovė nesutinka su teismo motyvais, kad kreditorių finansiniai reikalavimai nagrinėjami tik bankroto byloje. Teismų praktikoje yra suformuota aiški taisyklė, kad, net esant patvirtintam kreditorės finansiniam reikalavimui, tai netrukdo tikslinti tokį reikalavimą. Nėra draudimo kreditorei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir nagrinėti kreditorės finansinį reikalavimą atskiroje byloje. Tokia praktika bankroto byloje yra plačiai taikoma. Vadinasi, teismas šiuo atveju visiškai nepagrįstai teigia, kad kreditorės finansiniai reikalavimai yra nagrinėjami tik bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti.
8. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi, ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
9. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti taikomas ir aiškinamas plečiamai, t. y. turi būti nurodytas konkretus CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas ieškinio atsisakymo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, be kita ko, nurodė, kad šiuo metu, neišsprendus kreditorės finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, neegzistuoja ieškovės ieškinio pareiškimo sąlygos. Taigi, teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti, nurodydamas tik CPK 137 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyto konkretaus pagrindo, sudarančio teisinį pagrindą atsisakyti priimti ieškinį.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje atsisakant priimti ieškinį, pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus ieškinio nepriėmimo pagrindo bei CPK 137 straipsnio 2 dalies procesinės normos. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad toks atsisakymas priimti ieškinį užkirto kelią ieškovei tinkamai suformuluoti atskirojo skundo argumentus (CPK 306 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) bei žinoti konkretų ieškinio nepriėmimo pagrindą ir proceso teisės normą, kurios pagrindu teismas atsisakė ieškinį priimti.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio negalima nustatyti, kokiu konkrečiu pagrindu ir pagal kokią CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatą buvo atsisakyta priimti ieškinį. Teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė neįsiteisėjusią nutartį bankroto byloje, kurioje yra pateikti ieškovės finansiniai reikalavimai, bet atsisakymo priimti ieškinį pagrindo neįvardijo. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti procesinį dokumentą. Tačiau iš skundžiamos nutarties motyvų nėra aiškios konkrečios aplinkybės, kurias turi pašalinti ieškovė ir (ar) jos išnykti savaime, kad ieškinys būtų priimtas.
13. Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas konkretaus teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio ir 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto (dėl nutarties turinio) nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiama nutartis, procesinio sprendimo. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamos nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 313, 338 straipsniai).
14. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas, siekiant neriboti asmens teisės į apeliaciją, negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant klausimą dėl ieškinio priėmimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
15. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo prerogatyvai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.