- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- A-1390-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00233-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“
- Atsakovas
- valstybės įmonei „Registrų centras“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. CSPR-169 (toliau – ir Sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
2. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi patikslino pareiškėjo reikalavimus ir laikė, kad pareiškėjas prašė panaikinti ir VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. SPR4-6283 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas).
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, kad Teritorinis registratorius 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2022 m. balandžio 6 d. prašymą išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) žemės sklypų įrašų, nes pareiškėjas nepateikė jokių įstatymo reikalaujamų dokumentų, patvirtinančių, kad NTR žemės sklypų įrašuose įregistruoti juridiniai faktai apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, pasibaigė ar pasikeitė. Teritorinis registratorius savo sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTR įstatymas) 16 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2 punktu ir nurodė, kad 2022 m. balandžio 6 d. prašymas neva nepatvirtina juridinio fakto pasibaigimo, nes toks dokumentas nėra įvardytas NTR įstatymo 22 straipsnyje, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų.
4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas neturėjo teisės registruoti 2010 m. birželio 1 d. apylinkės teismo nutarties (suvaržymo) byloje Nr. 2-112-729/2010 NTR įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktų pagrindu, nes asmenys, padavę prašymą atsakovui, neturėjo teisės jį paduoti, kadangi tai jau buvo svetimas, pareiškėjo, o ne kitų asmenų, turtas – pareiškėjas tapo turto savininku 2011 m. rugsėjo 29 d. (pirkimo-pardavimo sutartis Nr. JP-6911). Atsakovas registraciją atliko tik 2016 m. rugpjūčio 16 d., pašalinių asmenų iniciatyva, be pareiškėjo sutikimo. Nuosavybė neliečiama, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe. Pagal NTR įstatymo 17 straipsnio 3 dalį asmenys prašymą įregistruoti suvaržymus teritoriniam registratoriui turėjo paduoti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Daiktinė teisė – suvaržymas – atsirado 2010 m. birželio 1 d. (apylinkės teismo nutartis byloje Nr. 2-112-729/2010), o buvo įregistruota ne per 30 d., o po 6 metų, kas prieštarauja NTR įstatymo 29 straipsnio 2 daliai. Atsakovo atsisakymas išregistruoti suvaržymą bei NTR įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 2 punktas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, CK. Esant prieštaravimui tarp CK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, turi būti taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas prioritetą suteikia kitų įstatymų normoms (CK 1.3 str.). Priešingai, nei teigė atsakovas, pareiškėjas pateikė reikiamus savo prašymą pagrindžiančius dokumentus: 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JP-6911, kurios atsakovas nevertino. Atsakovo Sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 daliai – jis nepagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 6 d. prašymu prašė teritorinio registratoriaus išregistruoti juridinį faktą iš žemės sklypų registrų įrašų ir su prašymu jokių naujų dokumentų nepateikė. Teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė išregistruoti žemės sklypų registrų įrašuose registruotus juridinius faktus „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui“ ir pagrįstai nurodė, kad pateiktas 2022 m. balandžio 6 d. prašymas nepatvirtina juridinio fakto pasibaigimo, nes toks dokumentas nėra įvardytas NTR įstatymo 22 straipsnyje. Pareiškėjo argumentas, kad sutartis patvirtina juridinio fakto pasibaigimą yra nepagrįstas, nes jame nėra duomenų, patvirtinančių juridinio fakto pasibaigimą. Todėl buvo pagrįstai laikoma, kad įregistruoti juridinį faktą ir atlikti panašaus pobūdžio veiksmus galėjo vienas iš ieškovų civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010. Sudarydami sutartį buvę žemės sklypų savininkai patvirtino tikrovės neatitinkančius faktus. Už šiuos patvirtinimus VĮ Registrų centras neatsako ir visas pretenzijas dėl neteisingos informacijos apie trečiųjų asmenų teises į žemės sklypus, kylančias iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010, pareiškėjas turėtų reikšti žemės sklypų pardavėjams ir (arba) notarui, patvirtinusiam sutartį. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, netyrė ir nepasisakė dėl teritorinio registratoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimų, nes ginčas dėl jų yra išspręstas galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4069-492/2020.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad 2004 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu „Dėl L. V. ir P. Š. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, Klaipėdos rajone, padalinimo pagal detaliojo plano sprendinius“ buvo atskirti ir sujungti, padalinti žemės sklypai. 2010 m. birželio 1 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo sudaryta taikos sutartis civilinėje byloje ir joje pripažinta, kad R. Š. ir P. Š. įsipareigoja vandens gręžinio, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatavimo, priežiūros bei remonto išlaidas paskirstyti proporcingai visiems jo vartotojams (naudotojams) bei buvo panaikintos 2010 m. sausio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti R. Š. ir P. Š. perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas, atstovaujamas direktoriaus, iš sutuoktinių R. Š. ir P. Š. nusipirko žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kaime. Iš NTR išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Daisana“. Remiantis NTR išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosavybės teise yra valdomas pareiškėjo.
9. Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 12 d. VĮ Registrų centro Komisija priėmė sprendimą, kuriuo paliko galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimus (registro įrašus), kuriais NTR ginčo žemės sklypai, kurie įsiteisėjusios Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 pagrindu buvo patikslinti įregistruotu juridiniu faktu: įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą, Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi buvo atmestas ir minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo.
10. Teismas nustatė, kad 2022 m. balandžio 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą VĮ „Registrų centrui“ panaikinti NTR registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktų įrašus. Pareiškėjas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. JP-6911 5.2.2 punkte nurodyta, kad pardavėjai patvirtina ir garantuoja, jog į parduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodami daiktai niekam neperleisti, neįkeisti, neareštuoti, neperduoti, teisme ginčų dėl jų nėra, pardavėjų teisė disponuoti daiktais neatimta ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tuos daiktus. T. y. nėra jokio įrašo apie Klaipėdos apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010, o CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad niekas neturi teisės reikalauti, jog savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Teritorinis registratorius 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams ir turi būti vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė ir Komisija 2022 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. CSPR-169 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (Sprendimas) paliko galioti 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą.
11. Teismas aptarė ginčui aktualias NTR įstatymo, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Registro nuostatai), nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas savo siekį panaikinti NTR įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktus iš esmės grindžia CK 4.93 str. 2 dalies 2 punktu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniu. Tokiu būdu pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, labiau susijusį su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, o tai jau yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad bylos dalykas nebuvo dokumentų, kurių pagrindu buvo parengtos kadastro duomenų bylos ar kitų ginčo žemės kadastro bylų teisėtumo patikrinimas, nuginčijimas ar panaikinimas. Teisės aktai NTR tvarkytojui nesuteikia teisės ir pareigos vertinti jam pateikiamų dokumentų, kurie yra nekilnojamųjų daiktų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo teisiniai pagrindai, teisėtumo ir pagrįstumo. Registro tvarkytojas atsakingas už tai, kad NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pagal suformuotą teismų praktiką, prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisės išregistravimo NTR galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas NTR tvarkytojui pateiktų dokumentus (tokiais dokumentais paprastai turėtų būti atitinkami teismų sprendimai), kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu (pripažintas negaliojančiu teisės aktas, panaikintas statinio priėmimo naudoti aktas ar pan.).
13. Teismas pastebėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kai pareiškėjas administracinės bylos inicijavimu iš esmės siektų palengvinti procesą bendrosios kompetencijos teisme, t. y. net jei nagrinėjamas skundas nebūtų tenkintas, galėtų būti nustatyti tam tikri prejudiciniai faktai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. SPR4-6283(14.5E), išnagrinėjęs registro byloje esančius duomenis, nustatė, jog nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsiteisėjusi apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, t. y. joje nustatyti juridiniai faktai, turintys įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, minėtuose žemės sklypų registro įrašuose įrašyti tik 2016 m. rugpjūčio 16 d. pagal suinteresuoto asmens prašymą. CK 18 straipsnis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas NTR tvarkytojo panaikinti įrašus NTR, tokį savo prašymą (taip pat ir skundą teismui) iš esmės argumentavo (įrodinėjo) tuo, jog pagrindai (dokumentai), pagal kurių duomenis kito asmens nuosavybės teisės buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti. Tačiau NTR tvarkytojui NTR įstatymas bei Registro nuostatai ir jų aiškinimas teismų praktikoje neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai NTR, teisėtumo. NTR tvarkytojas neturėjo teisės daryti pakeitimų NTR pagal minėtus pareiškėjo argumentus ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių registracijos NTR.
16. Teismas nurodė, kad viena vertus, pareiškėjo skunde nėra nurodyta konkrečių argumentų ar papildomų aplinkybių, o apsiribojama tik bendro pobūdžio pasisakymu. Kita vertus, šios administracinės bylos dalykas yra konkretūs Teritorinio registratoriaus bei Komisijos sprendimai, dėl kurių panaikinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsakovas nesutinka, kad buvo pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės, nepagrįstai apribojant pareiškėjo teisę išregistruoti informaciją, tuo pačiu neregistruojant nuosavybės teisių į kitus priklausančius sklypus. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsakovas neturi teisės NTR pakeisti ar nustatyti kitokio žemės sklypų teisinio režimo, veikdamas įstatymo ribose, atsakovas gali perkelti į NTR ar NTK duomenis, tačiau negali pats nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų.
17. Teismas sprendė, kad Teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis NTR įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 3 punktu, 26 straipsnio 3 dalimi, 2 punktu ir 29 straipsnio 2 punktu netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti NTR Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktų įrašus ir paliko Teritorinio registratoriaus sprendimą galioti.
18. Teismas konstatavo, kad ir Komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimas Nr. CSPR-169, yra teisėtas ir pagrįstas, o netenkinus prašymo panaikinti sprendimus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.
III.
19. Pareiškėjas UAB ,,Daisana“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo žemės sklypai nuo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Daisana“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz., administracinėje byloje Nr. eA-1514-602/2020) ne kartą yra pasisakęs, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti, o NTR tvarkytojo funkcija yra duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR. Nagrinėjamu atveju tiek Teritorinis registratorius, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo nuspręsti, kad pateikti trečiųjų asmenų dokumentai (2010 m. birželio 1 d. teismo nutartis ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sutikimai) nėra tinkami ir pakankami įregistruoti NTR duomenis jų prašomu būdu.
21. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsakė į visus skundo argumentus, ignoravo nuostatą, kad Konstitucija – stabiliausias nacionalinės teisės aktas, taikoma tiesiogiai ir įtvirtina pagrindines asmens teises ir laisves. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė neliečiama, o pagal CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punktą niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito asmens nuosavybe.
22. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad juridinis faktas atsirado 2016 m. rugpjūčio 16 d. Tokiu būdu visiškai svetimam daiktui, be savininko sutikimo buvo atlikta neteisėta registracija. Atsakovas negalėjo registruoti juridinio fakto svetimam turtui pagal NTR įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus, kadangi asmenys, padavę prašymą atlikti registraciją, neturėjo teisės jį paduoti, nes 2016 m. rugpjūčio 16 d. daiktas jau nepriklausė suvaržymo teisės registracijos prašytojams. NTR tvarkytojas privalo vertinti jam pateiktų dokumentų teisėtumą, kadangi daiktinės teisės eksplicitiškai yra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose, juose aiškiai matyti, kad atsakovas privalėjo neregistruoti juridinio fakto svetimam turtui. Iš neteisės teisė neatsiranda. Pirmosios instancijos administracinis teismas turėjo būti aktyvus, įtraukti į procesą suinteresuotus asmenis ir išaiškinti kaip ir kodėl atlikta neteisėta juridinio fakto registracija, išreikalauti iš registratoriaus dokumentus dėl suvaržymo įregistravimo, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
23. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas nurodo, kad ginčas byloje nagrinėjamas dėl Teritorinio registratoriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ne dėl Teritorinio registratoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, įforminto registro įrašu, dėl kurio ginčas jau išspręstas galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4069-492/2020. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių argumentų ar įrodymų, jog buvo pažeistos proceso teisės normos, aktyvus teismo vaidmuo, neišsiaiškintos ir neištirtos bylai svarbios aplinkybės. Atsakovo nuomone, pagal pareiškėjo suformuluotus reikalavimus jokie tretieji suinteresuoti asmenys į bylą neturėjo būti įtraukti, o byloje yra visi rašytiniai įrodymai, susiję su pareiškėjo reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. SPR4-6283 (14.5 E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. CSPR-169 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
26. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu UAB „Daisana“ skundą atmetė, nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus bei tenkinti su tuo susijusį išvestinį reikalavimą.
27. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas neatsakė į visus skundo argumentus, be savininko sutikimo buvo atlikta neteisėta registracija ir neišreikalavo iš atsakovo visų dokumentų dėl suvaržymo įregistravimo.
28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
29. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų normos. Nurodyto įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
30. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo ar išnykimo juridinius pagrindus reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju UAB „Daisana“ kartu su 2022 m. balandžio 6 d. prašymu atsakovui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad įregistruotas juridinis faktas (įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui) pasibaigė. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog pareiškėjas, prašydamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre, tokį savo prašymą (taip pat ir skundą teismui) iš esmės argumentavo (įrodinėjo) tuo, jog pagrindai (dokumentai), pagal kurių duomenis kito asmens nuosavybės teisės buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti bei atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui aukščiau nurodytos teisės nuostatos ir jų aiškinimas teismų praktikoje neleidžia vertinti dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo. Teismas konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturėjo teisės daryti pakeitimų Nekilnojamojo turto registre pagal minėtus pareiškėjo argumentus ir pagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą dėl kitų asmenų nuosavybės teisių registracijos Nekilnojamojo turto registre.
32. Šiame kontekste taip pat atmestini UAB „Daisana“ apeliacinio skundo argumentai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 nebuvo tinkamas pagrindas padaryti atitinkamus įrašus Nekilnojamojo turto registre.
33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Teritorinio registratoriaus 2016-08-16 sprendimų, kuriais žemės sklypuose buvo įregistruoti juridiniai faktai, teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4069-492/2020) UAB „Daisana“ atitinkamai skundo ir apeliacinio skundo reikalavimų panaikinti įrašus apie juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre netenkino.
34. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Kaip jau buvo minėta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.
36. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais (pirmosios instancijos teismas privalėjo įtraukti į bylą suinteresuotus asmenis, išreikalauti dokumentus), kurie kilusio ginčo kontekste vertintini kaip nereikšmingi.
37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Daisana“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.