Kauno apygardos teismo nutartis

2021-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-134-926/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-25
Bylos Nr.
AN2-134-926/2021
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00313-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Pažeidėjas
E. A.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-134-926/2021Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00313-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. A. (toliau – E. A.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. sausio 22 d. nutarties, kuria Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimas E. A. administracinio nusižengimo byloje buvo paliktas nepakeistas, E. A. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu E. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir nubaustas 225 (dviejų šimtų dvidešimt penkių) eurų bauda už tai, kad 2020 m. rugsėjo 28 d., 18.00 val., jam priklausantis šuo, būdamas palaidas, be antsnukio, išbėgo iš jo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos, įbėgo į Z. ir B. B. privačią gyvenamąją teritoriją (kiemą), esančią (duomenys neskelbtini), kur negyvai sudraskė D. V. priklausančias dvi namines vištas ir vieną dekoratyvinę vištą, vadinamą pataršką, dėl ko D. V. buvo padaryta 50 (penkiasdešimties) eurų turtinė žala. Tokiais savo veiksmais E. A. pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. DV-746 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ taisykles. Tuo pačiu nutarimu E. A. buvo įpareigotas iki 2020 m. sausio 24 d. nukentėjusiajai D. V. atlyginti 50 (penkiasdešimties) eurų turtinę žalą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. A. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui. Tačiau, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartimi E. A. skundas netenkintas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas E. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje: pakeisti jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimą, jo veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį ir skirti jam mažesnę baudą arba neskirti administracinės nuobaudos bei panaikinti įpareigojimą atlyginti turtinę žalą D. V..

3.1. Apelianto teigimu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarime nors ir nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. DV-746 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ taisykles, tačiau koks šių taisyklių punktas apibrėžia jo veiksmų neteisėtumą, nenurodė. Šią klaidą ištaisė apylinkės teismas, nurodydamas, kad E. A. savo veiksmais pažeidė komentuojamų taisyklių 46 ir 48 punktus, tačiau šioje vietoje pažymima, kad apeliantui priklausantis Belgų aviganio veislės šuo yra laikomas privačioje aptvertoje teritorijoje, kurioje šuo visuomet būna palaidas. Teritorija yra aptverta tvora, kurios vartai valdomi nuotolinio valdymo pulteliu, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad šuo neišbėgtų iš privačios teritorijos. Tyrimą atlikę pareigūnai šių aplinkybių nenustatinėjo. Tuo tarpu E. A. neneigia, jog jo šuo pabėgo iš aptvertos teritorijos, tačiau tai įvyko atsitiktinai. Paspaudus vartų valdymo pultelį vartai atsidarė ir šuo pabėgo. Jokių ketinimų išleisti šunį iš aptverto kiemo, E. A. neturėjo.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent E. A. priklausantis šuo sudraskė tris kaimynės vištas. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai, siekdami nustatyti, ar būtent E. A. šuo galėjo sudraskyti vištas, apeliantui priklausančio šuns neapžiūrėjo. Tuo tarpu šuo neturėjo jokių kraujo ir/ar plunksnų žymių ant snukio. Šioje vietoje pabrėžiama ir tai, kad pradžioje tiek nukentėjusioji D. V., tiek ir liudytojai A. B. ir D. B., kurių parodymais buvo remiamasi priimant skundžiamą nutartį, teigė, jog vertinamu atveju buvo sudraskyta tik viena višta, tačiau vėliau jie visi jau tvirtino, kad visgi buvo sudraskytos trys vištos. Tuo tarpu sudraskyti tris vištas per tokį trumpą laiką, E. A. šuo neturėjo jokios objektyvios galimybės. Be to, kitos dvi neva sudraskytos vištos buvo rastos tik kitą dieną ir kitoje vietoje (krūmuose). Nors pirmosios instancijos teismas tvirtino, kad prismaugus vištą ji dar kelias minutes gali bėgti iki kol nutrūksta jos gyvybinės funkcijos, tačiau, jei višta vis tik buvo sudraskyta, tokios galimybės ji akivaizdžiai neturėjo. Šių duomenų objektyvus vertinimas apeliantui leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiama nutartis iš esmės buvo pagrįsta vien tik prielaidomis.

3.3. E. A. teigimu, viso proceso metu jis pripažino, kad jo šuo buvo pabėgęs iš aptvertos teritorijos ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tačiau jis nesutinka, kad jo šuo sudraskė kaimynės vištas. Jo veiksmai šiuo atveju turėjo būti kvalifikuoti ne pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, bet pagal to paties straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu įvertinus tai, kad E. A. pripažino, jog jo šuo išbėgo iš aptvertos teritorijos ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant ir į tai, kad tokius veiksmus lėmė atsitiktinumas, o apeliantas neturėjo jokių ketinimų išleisti savo šuns iš kiemo, apelianto įsitikinimu, jam turėtų būti skirta mažesnė nei straipsni sankcijoje numatyta nuobauda, arba nuobauda jam galėtų būti visai neskirta.

3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su D. V. priteistos turtinės žalos dydžiu, kadangi ji nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Byloje pateiktuose viešuose skelbimuose vištų kainos svyruoja nuo 3,50 eurų iki 10 eurų. Tokios kainos prašoma ne tik už viščiukus, bet ir už jau užaugintas vištas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatinėjamos aplinkybės prieš kiek laiko D. V. įsigijo neva sudraskytas vištas, kiek laiko jas augino ir kokių investicijų tai pareikalavo. Be to, priteisdamas nukentėjusiajai turtinę žalą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo paskelbta rudeninės paukščių migracijos pradžia, dėl ko, vadovaujantis 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. DV-746 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 1.1.2. punktu, D. V. turėjo laikinai apriboti naminių paukščių galimybę jiems laisvai vaikščioti lauke ir išleisti juos tik į iš visų pusių aptvertas teritorijas, nesusisiekiančiais su natūraliais ar dirbtiniais vandens telkiniais, kad paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Jei D. V. nebūtų pažeidusi šio imperatyvaus reikalavimo, vertinamu atveju ji nebūtų patyrusi jokios turtinės žalos.

Atsiliepimas

4. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas S. D. pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto E. A. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

6. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga yra surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tinkamai, t. y. kaip to reikalauja ANK 609 straipsnio nuostatos.

7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas E. A. atžvilgiu buvo surašytas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį, numatančią administracinę atsakomybę tam, kas padarė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

9. Tuo tarpu kaip matyti iš E. A. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, nors jame aiškiai nurodyta E. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir faktinės aplinkybės, tačiau įvardintas tik bendro pobūdžio teisės aktas, kurio nuostatas savo veiksmais E. A. galimai pažeidė, t. y. 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. DV-746 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ taisykles, nenurodant jokio konkretaus šio teisės akto punkto, nors jį sudaro net 95 punktai ir ne visi jie susiję su E. A. inkriminuotu nusižengimu. Šis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, nesant jokių nuorodų į konkretų 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. DV-746 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ taisyklių punktą, atsispindi ir E. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo aprašyme, kuris atkartotas ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarime.

10. Nors šis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, sprendžiant iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, buvo pastebėtas bylą nagrinėjant apylinkės teisme, tačiau jis iš esmės neištaisytas, E. A. pareikštas kaltinimas, pagal kurį jis buvo pripažintas kaltu Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu, nepatikslintas. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad vertindamas E. A. skundo argumentus, pirmosios instancijos teismas analizavo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. DV-746 „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 46 ir 48 punktus, tačiau 46 punktas, numatantis, kad tais atvejais, kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas ribos, nėra niekaip susijęs su E. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktinėmis aplinkybėmis, aprašytomis tiek E. A. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad E. A. nuosekliai tvirtino, jog jo šuo nėra pririšamas, o laikomas palaidas aptverto kiemo teritorijoje. Ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nebuvo, todėl akivaizdu, kad aukščiau aptartų taisyklių 46 punktas šiuo atveju nėra aktualus. Be to, įvertintina ir tai, kad motyvuodamas savo išvadas pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, numatančiu, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Nors šis teisės aktas ir jo konkretus straipsnis iš tiesų atitinka E. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo faktines aplinkybes, tačiau šis įstatymas E. A. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole ir vėliau jo pagrindu priimtame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarime, neatsispindi.

11. Tuo tarpu pagal ANK 635 straipsnio 3 dalį, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta galimybė pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą tik tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, t. y. ištaisyti kvalifikavimo klaidą, bet ne atvirkščiai – parinkti tinkamą straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kurie iš viso nėra nurodyti protokole. ANK įtvirtintos teisės normos (ANK 635 straipsnio 3 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-334-245/2017, AN2-526-810/2017).

12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad E. A. galimai padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau nagrinėjamu atveju Institucija nei nutarime, nei E. A. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodė tikras faktines aplinkybes atitinkančio teisės akto, t. y. jo punkto, kurio reikalavimus E. A. galimai pažeidė. Neabejotina, kad paminėto protokolo trūkumo egzistavimas trukdė objektyviam ir tinkamam administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, todėl pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, kai į šiuos protokolo trūkumus nebuvo įsigilinta, netikslinant ir E. A. pareikšto kaltinimo, nurodant visiškai naują teisės aktą, kurio pažeidimas administracinio nusižengimo protokolu E. A. net nebuvo inkriminuojamas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ištaisyti šį protokolo trūkumą apeliacinės instancijos teisme, nėra jokios objektyvios galimybės. Priešingu atveju, tiek iš E. A., tiek ir iš Institucijos būtų atimta apeliacinio skundo padavimo galimybė.

13. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutartimi įvertintina ir tai, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu E. A. buvo įpareigotas iki 2020 m. gruodžio 24 d. atlyginti nukentėjusiajai D. V. 50 (penkiasdešimties) eurų turtinę žalą. Tačiau, kokiu pagrindu būtent tokio dydžio turtinė žala buvo nustatyta, iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, taip ir lieka neaišku. Vien tik D. V. 2020 m. spalio 23 d. apklausos metu nurodyto fakto, kad jai buvo padaryta 50 (penkiasdešimties) eurų turtinė žala, šiuo konkrečiu atveju nepakanka. Turtinė žala turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, įvertinant ne tik nukentėjusiosios teiginius, bet ir kitus objektyvius duomenis, kas analizuojamu atveju vis tik nebuvo padaryta. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. R. 2020 m. lapkričio 23 d. nutarime jokie motyvai dėl D. V. padarytos turtinės žalos dydžio nepateikti, jokie įrodymai, kodėl jai priteistinas būtent 50 (penkiasdešimties) eurų turtinės žalos dydis, neanalizuoti ir nevertinti. Toks Institucijos sprendimas, kurį, be kita ko, atkartojo ir apylinkės teismas, neatlikdamas jokio papildomo aplinkybių patikslinimo, nėra pagrįstas, todėl negali būti pripažįstamas teisėtu. Būtina atlikti papildomus veiksmus, surenkant objektyvius įrodymus, pagrindžiančius D. V. padarytos turtinės žalos dydį.

14. Esant šioms aplinkybėms, Alytaus apylinkės teismo 2021 m sausio 22 d. nutartis panaikinama, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatui papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Priimdamas tokį procesinį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, tačiau pažymi, kad Institucija, tirdama bei nagrinėdama šią bylą iš naujo, turėtų atsižvelgti ir į E. A. apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

E. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė