- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- e2FB-8460-1032/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06077-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- R. B., D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Laukininkų valda“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „SB dantų klinika“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, AB SEB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Ž. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. B. ir D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB „Laukininkų valda“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „SB dantų klinika“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, AB SEB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“, Ž. K., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, antstoliui Jonui Petrikui ir antstolei Brigitai Tamkevičienei dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmenims,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai R. B. ir D. B. kreipėsi į teismą, prašydami iškelti bankroto bylą, kadangi negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Prašė bankroto administratoriumi paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatyti būtiniesiems poreikiams tenkinti sumą po 700,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad tapo nemokūs dėl pareiškėjos D. B. ligos. Pareiškėja nuo 2008 m. serga psichikos liga, dėl ko pareiškėja negali dirbti. Pareiškėjos psichinei sveikatai pablogėjus pareiškėjas privalo skirti laiko savo žmonos priežiūrai, todėl turi ribotas galimybes uždirbti ir gauti didesnes pajamas. Pareiškėjai nurodo, kad minėtos aplinkybės lėmė tai, kad jie nebegali vykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007-05-10 kredito sutartį. Taip pat turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Pareiškėjai kartu su pareiškėjos D. B. dukros E. S. šeima gyvena pareiškėjams priklausančiame bute. Pažymi, kad vienintelės pareiškėjų pajamos yra pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis. Pareiškėjas paskutiniu laikotarpiu dirbo pagal terminuotą kontraktą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestis atskaičius privalomuosius mokėjimus per mėnesį buvo 1593,59 Eur. Pareiškėjas turi specialųjį vidurinį išsilavinimą, virėjo darbo patirtį tolimojo plaukiojimo laivuose. Šiuo metu pareiškėjas nėra sudaręs darbo sutarties ir jokių pajamų negauna. Nurodo, kad pareiškėjo pajamų neužtenka finansiniams įsipareigojimams vykdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Atsiliepime pažymi, jog iš byloje esančių duomenų nekyla abejonių dėl to kad pareiškėjai yra nemokūs Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme, t. y., kad pareiškėjai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad kartu su pareiškimu pateikta pažyma, kurioje įrašyta, jog pareiškėja D. B. serga lėtine psichikos liga, nepatvirtina, kad pareiškėja yra nedarbinga ir neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Pažymi, kad dar 2006 metais pareiškėja buvo pateikusi bendrovei prašymą sudaryti draudimo sutartį, kuriame nurodė, jog nedirba. Taigi dar prieš prisiimdama įsipareigojimus bankui ir suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškėja niekur nedirbo, kas, anot suinteresuoto asmens, reiškia, kad pareiškėjai finansinius įsipareigojimus ketino vykdyti tik iš pareiškėjo R. B. gaunamų pajamų. Suinteresuoto asmens manymu, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėja negali dirbti ir gauti pajamų, todėl pareiškėjos neveikimas gauti pajamų turėtų būti vertinamas, kaip sąmoningas siekis išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Suinteresuotas asmuo teigia, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą dėl pareiškėjos sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams palieka spręsti teismo nuožiūra. Papildomai pažymi, kad pareiškėja D. B. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2016-06-30 nėra sumokėjusi 198,79 Eur vietinės rinkliavos. Prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nurodė, kad palieką šį klausimą spręsti teismo nuožiūra bei patikslino pareiškėjų skolos dydį AB „Klaipėdos vanduo“, kuris yra 292,81 Eur.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė iškelti bankroto bylą. Papildomai nurodė, jog šiuo metu abu pareiškėjai nedirba, gyvena kartu bute su pareiškėjos dukros šeima, jiems materialiai padeda artimieji giminaičiai bei draugai. Pareiškėjas tikisi artimiausiu metu susirasti darbą, tvarkosi dokumentus virėjo darbui dirbti tolimojo plaukiojimo laivuose. Pareiškėja dėl pasikartojančių psichinės sveikatos pablogėjimų negali susirasti darbo, jai reikia vartoti vaistus, gydosi ambulatoriškai (vartoja medikamentus). Pareiškėja paaiškino, kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo, tačiau jai buvo paaiškinta, jog ji turi gydytis stacionariai, o ne ambulatoriškai. Pareiškėjas paaiškino, kad dirbdamas virėju tolimojo plaukiojimo laivuose per mėnesį uždirbdavo apie 1500,00 Eur, tačiau šių pajamų neužtekdavo pareiškėjams pragyventi, mokėti paskolos, draudimo įmokas ir kitus mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad jų finansinė padėtis ypač pablogėjo, kai antstoliai išieškojo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Pareiškėjas paaiškino, jog įsiskolinimų išieškojimas per antstolius nebekelia jokios motyvacijos dirbti, nes antstoliai vykdo išieškojimus iš beveik visų jo gaunamų pajamų. Pareiškėjas R. B. nurodė, kad šiuo metu nedirba todėl, kad laivas, kuriame jis dirbo virėju, yra remontuojamas. Taip pat pažymėjo, kad galėtų susirasti virėjo darbą ir dirbti kituose tolimojo plaukiojimo laivuose, tačiau tokiu atveju jo gaunamos pajamos būtų mažesnės, nes dirbant laivuose su svetimos valstybės vėliava iš jo užmokesčio būtų atskaičiuota apie 18 procentų mokesčių.
Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jie informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Dėl pareiškėjų mokumo
Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai D. B. 2007-05-10 AB SEB bankas suteikė 69 508,80 Eur (240 000,00 Lt) kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti ir remontuoti pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis R. B. šią sutartį patvirtino ir pasirašė. Pareiškėjai 2006-01-16 taip pat sudarė būsto paskolos draudimo sutartį su UAB „Būsto paskolų draudimas“, pagal kurią įsipareigojo mokėti draudimo įmokas. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad imant paskolą 2007 metais abu pareiškėjai dirbo. D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirbo kazino kasininke, jos vidutinės pajamos per mėnesį būdavo apie 579,24 Eur (2000,00 Lt) per mėnesį. Pareiškėja po metų išėjo iš darbo, nes pareiškėjos tėtis susirgo vėžiu ir mirė, dėl ko teko prižiūrėti neįgalią motiną. Šios aplinkybės sukėlė pareiškėjai depresiją. Pareiškėja negalėjo dirbti, jai teko vartoti vaistus nuo depresijos. Pareiškėjos sutuoktinis R. B. turėjo būti su pareiškėja, ją prižiūrėti, todėl taip pat negalėjo dirbti. Pareiškėja kreipėsi dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau ją pripažinti nedarbinga atsisakė, nes pareiškėja gydėsi ne stacionariai, o ambulatoriškai. 2008 metais pareiškėja kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų ir esamų skolinių įsipareigojimų santykiu, nurodydami, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjai turi finansinių įsipareigojimų UAB „Laukininkų valda“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „SB dantų klinika“, AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Klaipėdos energija“, AB SEB bankui, UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pareiškėjai yra skolingi UAB „Laukininkų valda“ - 260,95 Eur; UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ – 198,79 Eur; UAB „SB dantų klinika“ - 11650,00 Eur; AB „Klaipėdos vanduo“ – 292,81 Eur; AB „Klaipėdos energija“ - 3943,74 Eur; AB SEB bankui - 69240,21 Eur; UAB „Būsto paskolų draudimas“ - 6127,03 Eur. Bendra pareiškėjų finansinių įsipareigojimų suma yra 91 713,53 Eur. Nustatyta, kad pareiškėjas R. B., dirbdamas pagal terminuotą kontraktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-04-12 iki 2015-12-08 gavo 17511,99 Eur pajamų iš darbo užmokesčio neatskaičius privalomųjų mokėjimų. Pareiškėjas už 2016 m. gegužės mėnesį taip pat gavo 259,58 Eur nedarbo draudimo išmoką. Iš VSDFV pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio pareiškėjas R. B. jokių pensijų ar pašalpų negavo. Pareiškėja D. B. laikotarpiu nuo 2014-09-13 iki 2015-04-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš VSDFV pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-21 pareiškėja gavo 1027,28 Eur pajamų iš darbo užmokesčio neatskaičius privalomųjų mokėjimų bei už 2015 m. gegužės mėnesį gavo 90,95 Eur ligos pašalpą. Abu pareiškėjai šiuo metu nedirba, jokių pajamų negauna (b.l. 2-13).
Minėta, jog pareiškėjai savo nemokumą grindžia gaunamų pajamų, turimo turto ir esamų skolinių įsipareigojimų santykiu, nurodydami, jog gaunamų pajamų nepakanka kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti, tačiau pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį įrodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas (FABĮ 4 straipsnio 4 dalis 2-3 punktai). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše nurodyta 44142,00 Eur (b.l. 21), VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėjai jų vardu įregistruotų transporto priemonių neturi (b.l. 27, 28), šiuo metu jokių pajamų negauna (b.l. 2-13). Taigi, matyti, kad pareiškėjų turimo turto vertė nesudaro net pusės turimų finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų bendra pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas ribą (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų būklė atitinka FABĮ 2 straipsnyje įtvirtintą nemokumo sampratą.
Dėl pareiškėjų sąžiningumo
Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi, pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, be kita ko, nustato pagrindą kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis sąmoningai neveikia, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, galiojusioje iki 2016 m. sausio 1 d.), be nuorodos į Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte (redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d.) fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015).
Byloje pareiškėjai nurodo, kad jų nemokumą sukėlusi priežastis yra pareiškėjos liga, ko pasėkoje pareiškėja neturi galimybių dirbti, o pareiškėjas privalo skirti laiko jos priežiūrai, todėl teigia, jog ribojamos ir jo galimybės uždirbti ir gauti didesnes pajamas. Pareiškėjai pateikė į bylą duomenis apie pareiškėjai nustatytą lėtinę psichikos ligą. Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro matyti, kad pareiškėja nėra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai būtų nustatytas nedarbingumas. Esant tokioms aplinkybėms teismas negali daryti išvados, jog pareiškėja negali dirbti ir gauti pajamų, kad būtų vykdomi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, tačiau pripažįsta, kad pareiškėjai yra sunkiau susirasti darbą. Iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas jau pusę metų niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. Pareiškėjas R. B. yra darbingo amžiaus asmuo, turintis paklausią virėjo specialybę ir darbo patirtį pagal šią specialybę tolimojo plaukiojimo laivuose. Nustatyta, kad pareiškėjui dirbant jo vidutinės pajamos per mėnesį būdavo apie 1593,59 Eur. Pareiškėjas turi visas galimybes susirasti kitą darbą ir gauti atitinkamas pajamas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad turi gerą specialybę bei yra vertinamas kaip darbuotojas, paaiškino, kad galėtų darbą susirasti ir greičiau, tačiau pažymėjo, kad už 1000,00 Eur per mėnesį dirbti nenorėtų, nes tų pajamų neužtektų pareiškėjams pragyventi ir dengti skolas kreditoriams. Teismas nuomone, pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių ir nedėjo pakankamų pastangų gauti atitinkančias savo profesiją ir sukauptą patirtį pajamas ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja.
Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). Šiuo atveju bylos duomenis patvirtina, kad pareiškėja serga lėtine psichikos liga, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas. Pareiškėjai nėra nustatytas nedarbingumas, todėl pareiškėja galėtų įsidarbinti, tačiau teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, kad pareiškėjai yra sunkiau susirasti darbą ir gauti pastovias pajamas. Pareiškėjos psichinės sveikatos problemos nelaikytinos vienintele priežastimi, sukėlusia pareiškėjams nemokumą. Pažymėtina, kad pareiškėjų pagrindinės pajamos visada buvo pareiškėjo R. B. darbo užmokestis, gaunamas dirbant pagal sudarytus kontraktus tolimojo plaukiojimo laivuose virėju. Pareiškėjas nedirba jau pusę metų, nurodė, jog šiuo metu laivas, kuriame jis dirbo yra remontuojamas, jis ieškojosi kito darbo, tačiau nenori dirbti nepalankiomis sąlygomis už 1000,00 Eur atlyginimą, nors tokias pajamas pareiškėjas galėtų uždirbti ir iš jų dalimis tenkinti finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų tam, kad susirastų bent laikiną darbą ir gaudamas, kad ir mažesnes pajamas, galėtų bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Toks pareiškėjų elgesys (neveikimas), teismo nuomone, neatitinka sąžiningumo reikalavimų, todėl iškėlus bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininkų ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas. Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad išvykus uždarbiauti į Airiją dėl nedidelio darbo užmokesčio pareiškėjai nemokėjo komunalinių patarnavimų, pradėjo kauptis skolos kreditoriams UAB „Laukininkų valda“, „UAB „Būsto paskolų draudimas“, UAB „Klaipėdos energija“ už šilumos energijos tiekimą. Pareiškėjai teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad 11650,00 Eur skola kreditoriui UAB „SB dantų klinika“ susidarė dėl to, kad pareiškėjai nulūžo priekiniai dantys ir reikėjo juos pakeisti. Pažymėjo, kad pareiškėjai kreipiantis į specialistus jo nebuvo šalia, jai reikėjo pakeisti nulūžusius dantis ir pareiškėjai suteikus paslaugas pareiškėjai pasirašė įsipareigojo sumokėti 11650,00 Eur sumą už pareiškėjai suteiktas implantavimo paslaugas. Iš į bylą pateikto UAB „SB dantų klinika“ siūlymo sudaryti taikos sutartį nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) D. B. pasirašė 11650,00 Eur sumai sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas implantavimo paslaugas. Kadangi pacientė pageidavo mokėti dalimis, jos sutuoktinis R. B. kaip laiduotojas pasirašė įsiskolinimo raštą su grafiku, kuriame numatyti mokėjimai kiekvieną mėnesį po 200,00 Eur, išskyrus paskutinę įmoką, kuri sudarys 1650,00 Eur. Pažymėjo, kad iki 2016 m. sausio 21 d. iš pareiškėjų nėra gavę nei vienos įmokos. Pažymėtina, kad asmuo prisiimdamas atitinkamus įsipareigojimus būdamas sąžiningas, protingas ir apdairus turi įvertinti savo finansinę padėtį, galimybes už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Pareiškėjai įsipareigojo UAB „SB dantų klinika“ sumokėti 11650,00 Eur, kurią buvo susitarta mokėti dalimis, tačiau pareiškėjai nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. sausio 21 d. neatliko nei vieno mokėjimo, kas įgalina daryti išvadą, jog pareiškėjai galimai jau 2015 m. rugpjūčio 31 d. turėjo finansinių sunkumų ir dar labiau apsunkino savo finansinę padėtį prisiimdami papildomus įsipareigojimus už suteiktas implantavimo paslaugas, kurių visiškai nevykdė, bet didino savo kreditorinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo elgesio, šiuo atveju – nenoro dirbti už mažesnį atlyginimą, tokiu būdu ignoruojant kreditorių interesus, bei pareiškėjams papildomai prisiimant pakankamai nemažus finansinius įsipareigojimus UAB „SB dantų klinika“ 11650,00 Eur sumoje, negalima vertinti kaip atitinkančio protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Kaip jau konstatuota prieš tai, pareiškėjo pasirinkimas nedirbti už mažesnį nei 1000,00 Eur atlyginimą į mėnesį yra sąmoningas neveikimas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 prasme bei savo turtinės padėties pabloginimas prisiimant papildomus finansinius įsipareigojimus, kuris negali būti vertinamas kaip sąžiningas pareiškėjų elgesys FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme.
Dėl galimybės iškelti bankroto bylą
Pareiškėjai prašo patvirtinti 700,00 Eur sumą per mėnesį, skirtą jų būtinųjų poreikių tenkinimui. Taip pat nurodo, kad bankroto administratoriui mokės apie 200,00 Eur atlyginimą per mėnesį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, abu pareiškėjai šiuo metu niekur nedirba ir jokių pajamų negauna. 2016 m. birželio 10 d. rezoliucija teismas buvo įpareigojęs pareiškėjus per 7 dienas pateikti teismui visų turimų banko sąskaitų išrašus už 3 metų laikotarpį, tačiau pareiškėjai teismo reikalaujamų įrodymų, kurie pagrįstų sunkią jų finansinę padėtį nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai). Nors pareiškėjas tikisi susirasti darbą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas įsidarbins, nenurodyta, koks būtų planuojamas gauti darbo užmokestis per mėnesį. Šiuo metu pareiškėjai jokių pajamų negauna, teismo posėdžio metu nurodė, kad juos materialiai remia artimieji giminaičiai. Tuo atveju, jeigu teismas priimtų nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jis privalėtų nustatyti pareiškėjams terminą pateikti plano projektą (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Vieni iš pagrindinių reikalavimų planui – nurodyti lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 straipsnio 12 punktas). Kadangi šiuo metu pareiškėjai jokių pajamų negauna, jų finansinė padėtis neleidžia net iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas matyti, kad, kad viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą, yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriumi/-iais. Esant šioms aplinkybėms, iškėlus pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą nebūtų pasiektas bankroto proceso tikslas ir paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti pareiškėjų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pareiškėjai neįrodė, iš kur planuoja gauti pajamų, kuriomis realiai atsiskaitys su kreditoriais bei bankroto administratoriumi tuo atveju, jei bankroto byla būtų iškelta, o taip pat kokiu būdu planuoja atkurti savo mokumą. Pažymėtina, kad iškeliant fiziniams asmenims bankroto bylą, turi būti konstatuotas jų ketinimas atsiskaityti su kreditoriais. Taigi bankroto procesas šiuo atveju lemtų nuostolius kreditoriams, neatkurtų skolininkų mokumo, o tai neatitinka FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyto tikslo (2016 m. vasario 3 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-67-544/2016).
Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pareiškėjai nėra sąžiningi fiziniai asmenys Fizinių asmenų bankroto įstatyme 1 straipsnio 1 dalies prasme, o jiems iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas tikslas – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taip pat konstatuotina, kad yra nustatytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje 2 punkte pagrindas, kuriam esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl pareiškėjų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 1-2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjų R. B. ir D. B. pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo netenkinti – atsisakyti iškelti pareiškėjams R. B. ir D. B. fizinio asmens bankroto bylą.
Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, atnaujinti 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi sustabdytą R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.