Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3507-314/2024 pagal pareiškėjos (išieškotojos) J. J. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys M. R. (skolininkas, M. R.), antstolė A. M., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo patenkintas pareiškėjos (išieškotojos) skundas dėl antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5583-371/2018 nutraukė santuoką tarp J. R. (pavardė po santuokos nutraukimo – J.) ir M. R. bei patvirtinto šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, pirmu punktu šalių buvo sutarta, kad po šalių J. R. ir M. R. santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su pareiškėja J. R., kuri M. R. netrukdys bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime abipusiškai suderintu laiku. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kadangi vaiko tėvas M. R. ilgą laiką, t. y. nuo 2024 m. sausio mėn. pažeidžia jos teises, nes negrąžina vaiko pareiškėjai bei neleidžia bendrauti su vaiku. 2024 m. kovo 6 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis: nustatyti, kad po šalių J. R. ir M. R. santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamoji vieta yra kartu su pareiškėja J. R., kuriam J. R. netrukdys bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime abipusiškai suderintu laiku, kurį pareiškėja pateikė antstoliams.

16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad, kad antstolė A. M. 2024 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-24-151-6859 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5583-371/2018 vykdymui. Pareiškėja (išieškotoja) J. J. kreipėsi į antstolę su skundu, prašydama panaikinti antstolės A. M. 2024 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. S‑24‑151‑6859, kuriuo nuspręsta atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą Nr. 2‑5583-371/2018 vykdymui. Antstolė A. M. 2024 m. kovo 28 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atmetė ir civilinę bylą perdavė nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad vykdomajame rašte nėra konkrečiai nurodyta, kokia prievolė kyla skolininkui pagal išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2‑5583‑371/2018 ir kokius konkrečius vykdymo veiksmus turi atlikti antstolis. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, konstatavęs, kad, pagal išduotą vykdomąjį raštą, skolininkui kilo prievolė grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą su motina, ir antstolė turėjo atlikti vykdymo veiksmus (be kita ko numatytus ir CPK 764 straipsnyje), padarė išvadą, jog antstolė nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį raštą ir jos priimtą patvarkymą, kuriuo yra nuspręsta atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, panaikino. Antstolė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Pažymėtina, kad nors šiuo atveju antstolė prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, kad ji nesutinka tik su skundžiamos nutarties dalimi, kuria panaikintas patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau šioje nutartyje pasisako tik atskirojo skundo ribose (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

17. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

18. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Teismo procesinius sprendimus pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑470‑798/2018).

19. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 651 straipsnio 2 dalyje pateiktas sąrašas kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą nėra laikytinas baigtiniu.

20. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nereglamentuojama, kokio pobūdžio kliūtys gali būti laikomos kitomis akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad akivaizdžiomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios besąlygiškai užkerta kelią vykdomojo dokumento vykdymui ir kurioms išsiaiškinti antstoliui nereikia atlikti papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 26 punktas). Nagrinėjamu atveju nors antstolė aiškiai ir neįvardino atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui teisinio pagrindo, tačiau iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio matyti, kad toks jos atsisakymas atitinka CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą pagrindą, antstolei iš esmės įrodinėjant, kad vykdomasis dokumentas yra išduotas teismo procesiniam sprendimui, kurio įvykdymui priverstinių vykdymo veiksmų atlikti nereikia.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko tėvai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatyta teismo sprendimu, tokio vaiko nuolatine gyvenamąja vieta laikoma to tėvo (motinos) nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste ši teisės norma reiškia, kad, įsiteisėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-5583-371/2018, nustatoma, kad šalių nepilnamečio vaiko E. R. gyvenamoji vieta yra su pareiškėja J. R.. Atsižvelgiant į CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą, teismui nustačius, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra kartu su pareiškėja, toks teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas.

22. Tačiau vykdomasis raštas yra išduodamas ne dėl visų, o tik dėl vykdytinų teismų sprendimų (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Pagal taikytą teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (kai patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo (kai pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai) ir sprendimus dėl priteisimo (kai atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Atsižvelgiant į teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumą, skiriami teismo sprendimai, reikalingi priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingi priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti dažniausiai sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004; 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑67-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑170‑378/2017 ir kt.).

23. Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Vykdomojo dokumento turinio reikalavimai reglamentuojami CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Tai reiškia, kad rezoliucinė teismo sprendimo dalis turi būti aiški, nedviprasmiška, suformuluota konkrečiai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Minėta, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime, kaip ir pačiame vykdomajame rašte, nurodyta, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su pareiškėja, tačiau šios sprendimo dalies vykdymo tvarka nėra nustatyta. Taigi, toks teismo sprendimas, kuriuo yra nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teismo sprendimas dėl teisinio santykio nustatymo, todėl, kaip pagrįstai įrodinėja ir antstolė, nėra vykdytinas priverstine tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos pateiktą 2024 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-5583-371/2018 antstolė pagrįstai atsisakė priimti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktas), kadangi šiuo atveju egzistuoja kitokia akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti – išduotas vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo, kuris nėra priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdymui, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Atsižvelgiant į tai, antstolės atskirasis skundas yra tenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties dalis dėl antstolio veiksmų panaikinama ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos J. J. skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis). Nutarties dalis, kuria išspręstas prašymas dėl bylos sustabdymo yra paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Antstolės atskirąjį skundą patenkinus, yra pagrindas jos naudai priteisti teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos J. J. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Antstolė pateikė duomenis, kad ji byloje turėjo 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atskirojo skundo parengimas, taip pat pateikė tai pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK-20848).

26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad antstolės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 844,12 Eur (2024 m. IV ketvirtis 2 110,30 Eur x 0,4), todėl yra priteisiamos iš pareiškėjos J. J..

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 20,44 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, antstolės atskirąjį skundą patenkinus, šios išlaidos valstybės naudai yra priteisiamos iš pareiškėjos J. J..

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties dalį dėl antstolio veiksmų panaikinti ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui antstolei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš pareiškėjos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 20,44 Eur (dvidešimt eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant nurodytą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.