Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-808-369/2022 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 30 d. 11.15 val. iki 2021 m. balandžio 30 d. 17.06 val. (viena para). Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gegužės 31 d.

M. M. 2023 m. gegužės 31 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą peržiūrėti jo baudžiamąją bylą Nr. 1-808-369/2022 ir perskaičiuoti jam paskirtą bausmę dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimu, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ buvo pakeista Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalis, išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Taip pat minėtu įstatymu buvo pakeistos iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 178 straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė už: 1) atvirą svetimo turto pagrobimą, arba 2) svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba 3) svetimo turto pagrobimą viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba 4) automobilio pagrobimą įsibrovus į transporto priemonę, arba 5) strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies pagrobimą. Už šias veikas buvo nustatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Naujos BK 178 straipsnio redakcijos 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už: 1) atvirą svetimo turto pagrobimą, 2) svetimo turto pagrobimą viešoje vietoje iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), 3) svetimo turto pagrobimą įsibrovus į transporto priemonę. Nustatytos galimos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Naujos BK 178 straipsnio redakcijos 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už: 1) svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba 2) didelės vertės svetimo turto pagrobimą, arba 3) strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarančio turto ar jo dalies pagrobimą. Nustatytos galimos bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis.

M. M. 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 1 412 Eur vertės (28,24 MGL) svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Pagal jo veikos faktines aplinkybes jo veika atitinka nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančios BK 178 straipsnio redakcijos 3 dalį, tačiau minėti pakeitimai niekaip nešvelnina nuteistojo teisinės padėties. Baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį lėmė ne pagrobto turto vertė, o kitas objektyvusis nusikalstamos veikos požymis - nusikaltimo būdas (šiuo atveju vagystė įsibraunat), turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturėjo. Be to, jo pagrobto turto vertė viršija 10 MGL, bet nesiekia didelės vertės – 400 MGL. Tokiu atveju BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriuo pakeistos nedidelės vertės turto ir didelės vertės turto nuostatos, niekaip neturi įtakos M. M. veikos kvalifikavimui 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendyje ir negali sušvelninti jo teisinės padėties.

Tiek senos iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalis, tiek naujos redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalis už svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą numato lygiai tokias pačias bausmes: baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki 6 metų, todėl BK 178 straipsnio pakeitimas taip pat niekaip nešvelnina nuteistojo teisinės padėties ir sankcijų dalyje.

Atsižvelgiant į tai, taikyti naująsias Baudžiamojo kodekso nuostatas M. M. atžvilgiu, kvalifikuoti jo veiką pagal naują BK 178 straipsnio redakciją bei peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. paskirtą bausmę teisinių pagrindų nėra. Nusikalstamas veikas nustatantys straipsniai, už kuriuos M. M. nuteistas vėlesniais nuosprendžiais, keisti nebuvo, todėl jų peržiūrėti taip pat nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo M. M. prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.