- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- e2-9414-1098/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- S. P., E. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms E. G. ir S. P. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms E. G. ir S. P. (toliau – atsakovės), prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 481,50 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. 44/256176 nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Turto patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) Lietuvos Respublikoje yra valstybės ar savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Turto patikėjimo teisės turinys, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.109 straipsnyje, numato, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Anot ieškovės, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ ir R. B. (toliau – nuomininkas) 2003 m. lapkričio 6 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartį Nr. 03-03-17, kurios pagrindu R. B. neterminuotam naudojimui išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nuomininkas R. B. 2019 m. rugsėjo 28 d. mirė. Pasak ieškovės, po palikėjo R. B. mirties, 2019 m. spalio 3 d. jo dukros E. G. ir S. P. priėmė atsiradusį palikimą. Atsakovė E. G. 2020 m. birželio 1 d. grąžino patalpas ieškovei. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. lapkričio 18 d. Testamentų registro išraše nurodytu adresu išsiuntė atsakovėms E. G. ir S. P. pretenziją Nr. 1.35- 21/5508 dėl 658,14 Eur skolos už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2019 m, rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. (iki patalpų grąžinimo nuomotojui datos) apmokėjimo. Anot ieškovės, 2021 m. lapkričio 29 d. gautas E. G. atsakymas į pretenziją. Atsakyme atsakovė E. G. nurodė, kad apie R. B. mirtį informavo sekančią dieną (mirė 2019 m. rugsėjo 28 d.). Vėliau su seserimi S. P. buvo atvykusios pas patalpų administratorę dėl tolimesnių buto veiksmų. Vyriausioji specialistė paaiškino, kad paveldėtojos negali nei perimti nuomos sutarties, nei nusipirkti buto. Darbuotoja informavo, kad atsakovės butą turi pilnai iškraustyti ir palikti visiškai tuščią, taip pat, kad su jomis susisieks atsakingas asmuo, kuriam šios perduos raktus ir t.t. Atsakovės 2020 m. sausio 20 d. pateikė prašymą dėl buto privatizavimo, tačiau 2020 m. sausio 22 d. raštu jų prašymas buvo atmestas. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2020 m. kovo 16 d. priimtas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymas Nr. 1.23-20/21 „Dėl nuotolinio darbo organizavimo“, kurio pagrindu buvo nutraukti lankymaisi butuose. Dėl šios priežasties ginčo buto priėmimas buvo atidėtas po karantino. Atšaukus valstybėje karantiną butas buvo grąžintas 2020 m. birželio 1 d., nuomotojui ir atsakovei E. G. pasirašius Vilniaus miesto savivaldybės būsto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 5.22-20/1871. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. lapkričio 29 d. gavus atsakovės E. G. atsakymą į ieškovo pretenziją, ieškovė perskaičiavo susidariusią skolą ir 176,63 Eur skolos dalį laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. karantino laikotarpiu, nurašė. 2022 m. vasario 1 d. išsiųsta pretenzija dėl perskaičiuotos 481,50 Eur skolos už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., nurodant, kad įsiskolinimas turi būti sumokėtas iki 2022 m. vasario 28 d. Mokėjimas iki nurodytos datos nebuvo atliktas. Pasak ieškovės, po nuomininko mirties atsakovės gyvenamąsias patalpas laikė savo žinioje, iškarto negrąžino, veikė, tikėdamasios toliau naudotis patalpomis, t. y. perrašyti sutartį savo vardu, privatizuoti, nors buvo žodžiu išaiškinta, kad negali perimti/perrašyti sutarties, negali privatizuoti, privalo patalpas atlaisvinti ir grąžinti nuomotojui, tai išaiškinta sekančią dieną po nuomininko mirties. Ieškovė nurodo, kad atsakovės nesistengė kuo greičiau grąžinti ginčo patalpų, bet ieškojo galimybių jose apsigyventi ar jas įgyti, o tai įrodo, kad iki patalpų grąžinimo jas valdė atsakovės. Atsakovė E. G. 2020 m. birželio 1 d. ant patalpų perdavimo ir priėmimo akto Nr. 5.22-20/1871 pasirašytinai nurodė, kad sąskaitos apmokėtos iki spalio mėnesio. Ieškovė pažymi, kad paskutinis 60,71 Eur mokėjimas už gyvenamųjų patalpų nuomą atliktas 2019 m. rugpjūčio 28 d., dar iki nuomininko mirties, o mokėjimai atliekami už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 d., t. y. mokėjimas atliktas už liepos mėnesio patalpų nuomą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės per teismo nustatytą terminą pateikė bendrą atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, neatnaujinti ieškovei termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
4. Atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jų tėvas R. B. 2033 m. lapkričio 6 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartį Nr. 03-03-17, kurios pagrindu jam neterminuotam naudojimui buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovės pažymi, kad ginčo patalpose nuomininkas gyveno vienas. 2019 m. rugsėjo 28 d. R. B. mirė. Atsakovė E. G. 2019 m. rugsėjo 30 d. paskambinusi bendruoju telefono numeriu, nurodytu interneto svetainėje, apie jo mirtį informavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Anot atsakovės E. G., telefoninio pokalbio metu nurodyta, kad už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), yra atsakinga SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vyriausioji specialistė A. M., kuri skambučio dieną buvo išvykusi į objektus darbo reikalais ir su ja susisiekti bus galima 2019 m. spalio 2 d. Pasak atsakovių, nurodytą dieną jos atvyko susitikti su ieškovės darbuotoja – vyriausiąja specialiste A. M. Atsakovės nurodo, kad susitikimo metu pasiteiravus, ar R. B. nėra skolingas už patalpų nuomą, kita ieškovės darbuotoja patikrinusi duomenis, nurodė, jog neskolingas. Nurodyto susitikimo metu atsakovės su ieškovės darbuotoja vyriausiąja specialiste A. M. apsikeitė kontaktiniais duomenimis (telefono numeriais, elektroninio pašto adresais) ir buvo informuotos, kad dėl būsto apžiūros ir raktų perdavimo su jomis susisieks atsakingi darbuotojai. Atsakovės taip pat pažymi, kad vyriausioji specialistė A. M. užsiminė, kad jos gali bandyti teikti prašymą dėl patalpų privatizavimo, taip pat buvo nurodyta, kad per maždaug 3 – 4 mėnesius reikėtų atlaisvinti patalpas ir jas palikti visiškai tuščias, kad vėliau nereikėtų mokėti ieškovei už atliekų išvežimą. Anot atsakovių, jos geranoriškai ginčo patalpas atlaisvino maždaug per mėnesį ir laukė kol su jomis dėl raktų perėmimo susisieks atsakingi asmenys. Pasak atsakovių, per kelias savaites nuo R. B. mirties, atsakovė S. P. apmokėjo visas sąskaitas, iškvietė tarnybas, kurios atjungė dujų tiekimą į ginčo patalpas. Atsakovės pažymi, kad dujų, vandens ir elektros skaitiklių rodmenys įrodo, jog ginčo patalpose po R. B. mirties niekas negyveno. 2019 m. spalio 3 d. atsakovės kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Iki 2020 m. sausio 20 d. atsakovės nesulaukė nei skambučio, nei elektrinio laiško, nei registruoto laiško iš ieškovės. Pasak atsakovių, jos susisiekė su močiute ir kaimyne, kurios gyvena tame pačiame būste, kuriame yra ginčo patalpos, pasiteirauti ar nebuvo atsiųstų laiškų ar sąskaitų, adresuotų ginčo patalpų adresu, abi patvirtino, kad jokių laiškų nebuvo gauta. Atsakovė E. G. kreipėsi į ieškovę dėl minimo būsto privatizavimo ir 2020 m. sausio 23 d. gavo atsakymą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi nėra teisinio pagrindo leisti atsakovėms jį pirkti. Šis raštas taip pat patvirtina, kad atsakovės po R. B. mirties nuomotis minimo būsto negalėjo. Atsakovės nurodo, gautame rašte nebuvo jokios informacijos apie raktų perdavimą, todėl vėl buvo bandoma susisiekti su vyriausiąja specialiste A. M. mobiliuoju telefonu, šiai neatsiliepus, skambino bendruoju numeriu ir dar kartą informavo, kad būstas tuščias, vėl buvo žadama, kad atsakingi asmenys susisieks. 2020 m. sausio 27 d. atsakovės priėmė palikimą. Notaras nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. sausio 27 d. skolų neatsirado, todėl nuo šios dienos atsakovės turi teisę nebepriimti jokių sąskaitų, kurios būtų susijusios R. B. Pasak atsakovių, jos nėra gavusios nė vienos ieškovės sąskaitos. 2020 m. kovo 6 d. E. G. elektroniniu paštu pirmą kartą gavo raštą iš ieškovės dėl raktų perdavimo. Atsakovė, atsakydama į gautą elektroninį laišką, nurodė, kad ieškovė yra seniai informuota, jog būstas visiškai tuščias. 2020 m. kovo 20 d. su E. G. telefonu susisiekė ieškovės darbuotojas G. Š., pokalbio metu buvo susitarta dėl susitikimo, kurį vėliau tas pats darbuotojas atšaukė dėl neatidėliotinų darbo reikalų, nurodęs, kad kelių dienų laikotarpyje vėl susisieks su atsakove. Nesulaukus G. Š. skambučio, atsakovė E. G. susisiekė su juo elektroniniu laišku. Ieškovės darbuotojas nurodė, kad būsto priėmimą atliks tik tada, kai bus atšauktas karantinas. 2020 m. birželio 1 d. susitikimo metu su G. Š., buvo perduoti ginčo patalpų raktai, pasirašytas pridavimo aktas, kuriame E. G. papildomu prierašu nurodė, kad yra pilnai atsiskaityta ir visos sąskaitos apmokėtos. Praėjus vieneriems metams ir penkiems su puse mėnesio, t. y. 2021 m, lapkričio 18 d., E. G. iš ieškovės gavo registruotu laišku siųstą raštą „Pretenzija dėl R. B. skolos už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą“. Atsakovės nurodo, kad E. G. į gautą raštą atsakė elektroniniu laišku, kuriame viską aiškiai išdėstė bei persiuntė G. Š. elektroninius laiškus. Po kelių dienų su E. G. telefonu susisiekė ieškovės teisininkė, kurios teigimu buhalterijoje kabo skola ir nieko padaryti negalima. Pasak atsakovių, jos paaiškino, kad minėtame būste po R. B. mirties negyvo nė vienos dienos, iš jų pusės buvo atlikta viskas taip kaip nurodė ieškovės specialistai. 2021 m. vasario 1 d. ieškovė elektroniniu paštu atsiuntė antrą raštą „Dėl skolos sumokėjimo“ su perskaičiuota skolos suma, įvertinus karantino laikotarpį. Atsakovės nurodo, kad po R. B. mirties minėtame būste niekas negyveno, juo nesinaudojo, ieškovė nerodė jokios iniciatyvos, neatliko jokių veiksmų, siekiant susisiekti su jomis ir pasiimti būsto raktus. Atsakovės jokių sutartinių santykių su ieškove neturėjo, nėra gavusios jokių sąskaitų, be to jų nuomone darbas nuotoliniu būdu negali būti priežastimi neatlikti su darbo santykiais susijusių pareigų. Atsakovės pažymi, kad ieškovė dėl susidariusios padėties elgėsi pasyviai, dėl buto perdavimo raktų į atsakoves kreipėsi po pusės metų nuo nuomininko mirties, dėl „susidariusios skolos“ kreipėsi po daugiau nei dviejų metų nuo nuomininko mirties.
5. Byla išnagrinėta teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnis).
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.
7. Ieškovės atstovė papildomai paaiškino, kad būstas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. birželio 1 d. buvo atsakovių žinioje. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovės asmeniškai apie susidariusį įsiskolinimą informuotos 2021 m. lapkričio 18 d. ir 2022 m. vasario 1 d. pranešimais. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė atnaujinti praleistą 3 mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsakant į teisėjos klausimą kodėl sąskaitos faktiškai nebuvo siunčiamos atsakovių gyvenamųjų vietų adresais, kurie ieškovei buvo žinomi, ieškovės atstovė parodė, kad sąskaitos buvo adresuotos ginčo patalpų adresu, nes patalpos iki 2020 m. birželio 1 d. buvo atsakovių žinioje.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžių metu atsakovės palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, neatnaujinti ieškovei termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti.
9. Atsakovė E. G. papildomai parodė, kad atsakovės ginčo bute negyveno, raktų nuo buto iki palikėjo mirties neturėjo, butu faktiškai nesinaudojo, ką gali įrodyti skaitiklių rodmenys. E. G. nuomonė, buto privatizavimo ir buto pridavimo klausimai tarpusavyje nesusiję. E. G. parodė, kad patalpas atlaisvino greičiau nei per ieškovės darbuotojų nurodytą terminą. Pažymėjo, kad ieškovės darbuotojai atidėliojo buto priėmimo klausimą, o vėliau nurodė, kad negali priimti patalpų karantino. Iniciatyvos perimti patalpas iki karantino ieškovė nerodė, sąskaitų nesiuntė. E. G. parodė, kad po tėvo mirties atsakovės susisiekė su visais paslaugų tiekėjais ir apmokėjo visas sąskaitas.
10. Atsakovė S. P. papildomai parodė, kad daugiau nei dešimtmetį ginčo bute negyvena, nuo 2019 m. rusėjo 28 d. (tėvo mirties) iki 2020 m. birželio 1 d. patalpomis niekas nesinaudojo. S. P. paaiškino, kad apie reikalavimus sumokėti įsiskolinimą sužinojo iš sesers E. G., kuri iš ieškovės gavo laišką. Parodė, kad su skola nesutinka, nes visos sąskaitos buvo apmokėtos iškart po tėvo mirties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė patikėjimo teise valdo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). UAB „Naujamiesčio būstas“ ir palikėjas R. B. (nuomininkas) 2003 m. lapkričio 6 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartį Nr. 03-03-17, kurios pagrindu R. B. neterminuotam naudojimui buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuomininkas R. B. 2019 m. rugsėjo 28 d. mirė. Remiantis Testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjo R. B. mirties atsiradusį palikimą 2019 m. spalio 3 d. priėmė atsakovės E. G. ir S. P.. Po palikėjo mirties, ginčo patalpos ieškovei buvo grąžintos 2020 m. birželio 1 d., ką patvirtina byloje esantis būsto perdavimo-priėmimo aktas. Ieškovė 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė atsakovėms pretenziją dėl priskaičiuotos ir neapmokėtos 658,14 Eur skolos už ginčo buto nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sumokėjimo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Skolų nurašymo darbo grupė 2022 m. sausio 24 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. SN-22/1, kuriuo nusprendė nurašyti 176,63 Eur dydžio skolos dalį už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 1 d., t. y. valstybėje paskelbto karantino laikotarpiu, dėl likusios 481,50 Eur skolos už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., teikti reikalavimą apmokėti palikimo priėmėjoms, atsakovėms E. G. ir S. P.. Atsakovėms 2022 m. vasario 1 d. buvo išsiųsta pretenzija dėl perskaičiuotos 481,50 Eur skolos už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. sumokėjimo.
12. Atsakovės, nesutikdamos su ieškiniu, laikosi pozicijos, kad reikalavimas dėl 481,50 Eur skolos už patalpų nuomą, susidariusios per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki palikėjo mirties (2019 m. rugsėjo 28 d.), turėjo būti pareikštas per tris mėnesius po skolininko mirties, remiantis CK 5.63 straipsnio nuostatomis. Ieškovė svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimi laiko aplinkybes, kad valstybėje nuo 2020 m. kovo 15 d. buvo įvestas karantinas dėl COVID-19 epideminės situacijos, dėl ko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų skyriaus teisininkai (4 darbuotojai) buvo pervesti dirbti per nuotolį.
13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog skolininkas (nuomininkas) R. B. mirė 2019 m. rugsėjo 28 d., todėl ši diena, remiantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas nurodytas trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus bei trijų metų naikinamasis terminas šiam veiksmui atlikti. Taigi, nagrinėjamu atveju terminas ieškovės kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2019 m. gruodžio 28 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė tik 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė atsakovėms pretenziją dėl palikėjo skolos sumokėjimo, į teismą kreipėsi tik 2022 m. kovo 3 d., t. y. kreipėsi į įpėdinius praėjus beveik dviem metams po palikėjo mirties, kas akivaizdu, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams yra praleistas.
14. Ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju nėra praleistas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditoriaus reikalavimui pareikšti, nes atsakovėms buvo siųstos PVM sąskaitos faktūros nekilnojamojo turto objekto adresu ir tokiu būdu jos buvo informuotos apie palikėjo skolą, atmestini kaip nepagrįsti. Viena vertus, sutiktina su ieškovės dėstyta pozicija, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos nenumato įpėdinio informavimo konkrečios formos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Kita vertus, ieškovės pozicija, kad palikėjo kreditorius informavo įpėdinius, siųsdamas PVM sąskaitas faktūras ginčo buto adresu, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes po palikėjo mirties atsakovės ginčo bute negyveno (CPK 178 straipsnis). Ieškovė neįrodė faktinių aplinkybių, kad faktiškai kiekvieną mėnesį buvo siunčiami mokėjimo pranešimai ar PVM sąskaitos faktūros ginčo buto adresu ir įpėdiniai, priimdami palikimą, galėjo ir turėjo suprasti apie kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą iš buto adresu teiktų informacinių mokestinių pranešimų, galimai buvusių butui priklausančioje pašto dėžutėje. Galimai pretenzijų ar mokestinių pranešimų siuntimas buto deklaruotu adresu nėra nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu informavimo būdu, išviešinant savo turtines pretenzijas palikimą priimančiam subjektui.
15. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, susiję su atitinkamu laikotarpiu šalyje paskelbtu karantinu, nelaikytini svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Ieškovė, teikdama daugiabučių namų administravimo paslaugas, taip pat yra prisiėmusi ir pareigą tinkamai organizuoti savo darbą, administruoti paslaugų gavėjų įsiskolinimus, operatyviai ir aktyviai inicijuoti skolų priteisimo ir išieškojimo procesus, taip pat ir pareigą domėtis pasikeitusiais paslaugų gavėjų duomenimis. Aplinkybė, kad ieškovė dėl paskelbto karantino neturėjo galimybės tinkamai organizuoti savo darbo ar neturėjo pakankamai žmogiškųjų išteklių, teismo vertinimu, nėra objektyvi aplinkybė, kuri nepriklauso nuo ieškovės valios ir kuri jai objektyviai sutrukdė laiku atlikti savo pareigas, rūpintis skolos išieškojimu. Teisės aktų nustatyta tvarka ieškovė, būdama daugiabučių namų administratore, turi teisę gauti valstybės registrų, taip pat ir Gyventojų registro duomenis. Ieškovė yra juridinis asmuo. Juridiniam asmeniui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, organizuotumo standartai. Juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, pasitelkti tokius išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti, administruoti visas skolas, kad nepraleistų įstatymais reglamentuotų procesinių terminų juridiškai reikšmingiems veiksmams atlikti. Būtent ieškovės veiklos pobūdis – daugiabučių namų administravimas lemia jos pareigą domėtis skolininkais, kad laiku būtų sumokėti įvairūs mokėjimai, atlaisvintos patalpos. Tad nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pačios ieškovės pasyvus elgesys lėmė termino pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams praleidimą.
16. Anot atsakovių, dėl ieškovės darbuotojų neveikimo po palikėjo mirties ginčo patalpos buvo perduotos ieškovei tik 2020 m. birželio 1 d., todėl jos neturi pareigos mokėti nuomos mokestį, apskaičiuotą po palikėjo mirties.
17. Kaip matyti iš atsakovių pateiktų elektroninių laiškų, atsakovės po palikėjo mirties ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl buto pridavimo, tačiau 2020 m. balandžio 6 d. laišku buvo informuotos, kad buto priėmimas bus atliktas tik pasibaigus karantinui. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad po palikėjo mirties (2019 m. rugsėjo 28 d.) atsakovės naudojosi ginčo butu pagal paskirtį. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).
18. Pažymėtina ir tai, jog pagal teisinį reglamentavimą būtent mirusio skolininko kreditoriai apie savo reikalavimus turi informuoti palikėjo įpėdinius (CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau įpėdiniams nenustatyta pareigos ieškoti palikėjo kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018), todėl būtent ieškovė, būdama kreditore, turėjo pareigą domėtis jos administruojamų daugiabučių namų butų nuomininkų pasikeitimais ir paaiškėjus, kad buto nuomininkas mirė, laiku informuoti palikėjo įpėdinius bei kuo skubiau organizuoti patalpų perdavimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nėra pateikusi nė vieno įrodymo, jog ji žinodama apie nuomininko (palikėjo) mirtį, būtų savo iniciatyva patikrinusi ginčo patalpas ir iki 2020 m. kovo 15 d. būtų organizavusi patalpų perdavimą.
19. Teismo vertinimu, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota teismų praktika, ieškovės nurodytos aplinkybės, egzistavusios CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu, negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai laiku pareikšti reikalavimą nuomininko paveldėtojoms - atsakovėms. Teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės naudojosi ginčo butu iki 2020 m. kovo 15 d., todėl reikalavimas dėl skolos, susidariusios po palikėjo mirties iki 2020 m. kovo 15 d., taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepime į ieškinį neprašė priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, advokato paslaugomis bylos nagrinėjimo metu nesinaudojo. Atsakovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tai patvirtinančių dokumentų taip pat nepateikta (CPK 178 straipsnis).
22. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 35,86 Eur bei viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 35,86 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) į valstybės biudžetą 35,86 Eur (trisdešimt penkių eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.