- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eTA-166-822/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05281-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Atsakovas
- O. Z., S. Z.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovams O. Z. ir S. Z. (S. Z.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų O. Z. ir S. Z. (toliau – ir atsakovai) 231 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 11,05 Eur delspinigių.
2. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai), taip pat nuo 2018 m. gegužės 1 d. taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje.
3. Rinkliavos nuostatų 3 punkte nurodyta, kad rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis. Pagal Rinkliavų nuostatų 6.6 papunktį, rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto (toliau – ir NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos nuostatų 5 punkte numatyta, kad rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą vykdo VASA.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas paaiškino, kad rinkliavos apskaičiavimo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., atsakovai valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 24,99 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 10,20 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 66,54 kv. m ir (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 18,39 kv. m, todėl jiems taikoma prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Nurodytu laikotarpiu bendra mokėtina rinkliavos suma sudarė 231 Eur.
5. Pareiškėjui vykdant teisės aktais nustatytą pareigą informuoti atsakovus apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovams išsiųsti mokėjimo pranešimai. Atsakovams Rinkliavos nuostatuose nustatytais terminais rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas pateikė priminimus apie uždelstą įsiskolinimą, tačiau įsiskolinimas nebuvo sumokėtas. Praleidus rinkliavos mokėjimo terminus, atsakovams kilo pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudaro 11,05 Eur. Delspinigiai apskaičiuoti atsižvelgus į skolos sumą, susidariusią per mokestinį laikotarpį, padauginus iš pradelsto termino, kuris neviršija 180 d., ir padauginus iš 0,03 procento. Bendra priteistina atsakovų įsiskolinimo suma yra 242,05 Eur (231 Eur rinkliavos ir 11,05 Eur delspinigių).
6. Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
II.
7. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą atmetė.
8. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) 2024 m. rugsėjo 25 d. duomenimis, atsakovei O. Z. ginčo laikotarpiu asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat 20/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (registro duomenimis, nuo 2005 m. spalio 28 d. registruotas kaip šeimos turtas) ir degalinė, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat atsakovams O. Z. ir S. Z. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas teismui yra suformuluotas netinkamai. Nurodyta, kad atsakovai yra O. Z. ir S. Z., prie atsakovo S. Z. nurodyta „Už objektą (duomenys neskelbtini)“. Formuluodamas reikalavimą pareiškėjas prašė „Priteisti iš atsakovo 242,05 EUR bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą (detalizacija pagal laikotarpius, rinkliavos ir delspinigių sumas pateikiama prie faktinių aplinkybių)“.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal VĮ Registrų centro NTR duomenų bazės išrašą atsakovams O. Z. ir S. Z. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pareiškėjas nedetalizuoja, kokia suma turėtų būti priteista iš O. Z. ir kokia iš atsakovo S. Z.. Be to, atsakovei O. Z. nuosavybės teise priklauso ir kiti nekilnojamojo turto objektai. Pažymėjo, kad visi mokėjimo pranešimai bei įspėjimai sumokėti skolą adresuoti atsakovei O. Z.. Kadangi pareiškėjo prašyme nėra nurodyta (detalizuota), kokia konkrečiai suma turėtų būti priteista iš atsakovo S. Z. už NTO, esantį (duomenys neskelbtini), o kokia suma turi būti priteista iš atsakovės O. Z., teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti vietinę rinkliavą.
III.
11. Pareiškėjas SĮ VASA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovų 242,05 Eur bendrą rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei delspinigių įsiskolinimą.
12. Pareiškėjas teigia, jog remiantis NTR duomenimis, atsakovei O. Z. ginčo laikotarpiu asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat 20/100 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir degalinė, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovams O. Z. ir S. Z. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).
13. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 2 dalį, turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pagal prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir šeimos namų ūkio išlaikymu, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarumo principas numato kreditoriaus teisę esant solidariam įsiskolinimui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli solidarūs skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi, pareiškėjui atsiranda pareiga teikti reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo bent vienam iš bendrasavininkų. Atsižvelgus į tai, kad nekilnojamojo turto objekto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, reikalavimas teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už jį buvo pateiktas tiek O. Z., tiek S. Z., nors užtektų tokį reikalavimą pateikti tik atsakovei O. Z.. Visi mokėjimo pranešimai, įskaitant ir skolos įspėjimus, buvo adresuoti tik atsakovei O. Z..
14. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teismui buvo pateiktas detalus rinkliavos apskaičiavimo pagrindimas, teismas prašymą priėmė nenustatydamas jokių trūkumų, o bylos nagrinėjamo metu neprašė pateikti papildomų paaiškinimų ir tik sprendime konstatavo, jog neaišku, kokia konkreti suma turėtų būti priteista iš atsakovo S. Z. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o kokia suma turi būti priteista iš atsakovės O. Z.. Pareiškėjo teigimu, teismas neįsigilino į konkrečią situaciją ir atmetė prašymą, neatlikęs išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, neprašė pareiškėjo papildomų paaiškinimų, be to, prašymas galėjo būti tenkintas ir iš dalies.
15. Pareiškėjo vertinimu, teismas formaliai ir neįsigilinęs į konkrečią situaciją atmetė prašymą, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, nors galėjo naudotis trūkumų šalinimo institutu arba prašyti pareiškėjo papildomų paaiškinimų / įrodymų, taip pat galėjo prašymą tenkinti iš dalies, t. y. priteisti skolą tik iš atsakovės O. Z. vadovaujantis pateiktais NTR išrašais, kuriuose aiškiai matosi nuosavybės teise valdomas atsakovės turtas, ir pateiktais paskaičiavimais pagal konkrečius nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neatlikęs visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių ir įrodymų tyrimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
16. Atsakovai atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų, kaip atitinkamų nekilnojamojo turto savininkų, pareigos mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjo prašymas teismui dėl vietinės rinkliavos priteisimo suformuluotas netinkamai, prašyme nenurodyta, kokią vietinės rinkliavos sumą prašoma priteisti iš kiekvieno atsakovų atskirai, pareiškėjo prašymą atmetė.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas formaliai ir neįsigilinęs į konkrečią situaciją nepagrįstai atmetė prašymą, neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo. Vertindamas, kad pareiškėjo prašymas suformuluotas netinkamai, dar prašymo priėmimo stadijoje turėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, pareikalauti papildomų įrodymų ir pan., tačiau to nepadarė. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, neatlikęs visapusiško, išsamaus ir objektyvaus bylos aplinkybių ir įrodymų tyrimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.) Aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas suponuoja tai, kad byloje gali būti tiriamos ir vertinamos ne tik proceso šalių nurodytos bylos aplinkybės, bet ir (arba) tos aplinkybės, kurias svarbiomis pripažįsta teismas, siekdamas nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.) (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2353-146/2015; kt.).
22. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus įrodymus, nebuvo pakankamai aktyvus ir nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių bei visapusiškai, objektyviai jų neištyrė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovų vietinę rinkliavą, sprendimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjo prašymas teismui yra suformuluotas netinkamai, pareiškėjas nedetalizuoja, kokia suma turėtų būti priteista iš atsakovės, o kokia iš atsakovo, visi teismui pateikti mokėjimo pranešimai ir skolos įspėjimai adresuoti atsakovei O. Z., prašyme nėra nurodyta (detalizuota), kokia konkrečiai suma turėtų būti priteista iš atsakovo S. Z. už objektą (duomenys neskelbtini), o kokia suma turi būti priteista iš atsakovės O. Z..
24. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą priteisti vietinę rinkliavą iš atsakovų teismui padavė 2024 m. rugsėjo 27 d. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priėmė nagrinėti, jokių prašymo trūkumų dėl prašymo formos, turinio ar suformuluoto reikalavimo nenustatė. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, prašymo priėmimo stadijoje nustatęs, jog prašymas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio procesiniam dokumentui, turėjo nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, taip pat išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti prašymo reikalavimą ir padėti jam įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 12 str.), tačiau to nepadarė, o nagrinėdamas bylą iš esmės, pareiškėjo prašymą atmetė motyvuodamas, jog pareiškėjo prašymas teismui suformuluotas netinkamai.
25. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir / ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).
26. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme proceso šalių argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovai) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.)
27. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.