Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-09-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1173-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-07
Bylos Nr.
e2S-1173-265/2017
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01436-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Skolininkas
K. Ž.
Civilinė byla Nr. e2S-1173-265/2017Proceso Nr. 2-24-3-01436-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui K. Ž. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2017-05-18 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kapitalo Valda“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė išieškoti iš skolininko K. Ž. 100,73 Eur skolą, 191,34 Eur delspinigius, 10,07 Eur baudą, 23,20 Eur už Gyventojų registro pažymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui K. Ž. dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad kreditorės prašoma priteisti delspinigių suma (191,34 Eur) yra daug didesnė nei pagrindinė skola (100,73 Eur), todėl teismas kreditorės pareiškimą atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2017-03-17 sąskaitą – faktūrą Nr. RC 4931723 iš VĮ Registrų centras buvo išduotos 8 pažymos, todėl reikalavimą iš skolininko priteisti išlaidas už jų visų išdavimą vertino kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui K. Ž. ir išduoti teismo įsakymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Skundžiama teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai. Paskaičiuodama delspinigius kreditorė vadovavosi LR Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatomis ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc., t. y. delspinigius kreditorė paskaičiavo vadovaudamasi galiojančiais LR teisės aktais tokio pobūdžio kilusiuose ginčuose, taip pat vadovaudamasis teismų praktika. Kreditorės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra jokių LR CPK 435 str. 2 d. nustatytų požymių ar neatitikimų LR CPK 435 str. 2 d. reikalavimams, reikalavimas skolininkui nėra aiškiai nepagrįstas ar per didelis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė prašė išieškoti iš skolininko K. Ž. 100,73 Eur skolą, 191,34 Eur delspinigius, 10,07 Eur baudą, 23,20 Eur už Gyventojų registro pažymą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditorės prašomi priteisti delspinigiai viršija skolos sumą, todėl netesybos laikytinos aiškiai per didelėmis, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip nepagrįstą. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas kreditorės pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimą.Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus (ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Pažymėtina tai, kad kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).Iš pareiškimo turinio matyti, kad kreditorė prašo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2006-12-23, iš viso 191,34 Eur. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktos Išperkamosios nuomos sutarties, sudarytos tarp skolininko ir „Ūkio banko lizingo“, kuria skolininkas įsigijo televizorių, 11.1 punkte nustatyta, kad vėluojant mokėti įmokas pagal grafiką skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną. Kaip matyti, teikdama pareiškimą teismui kreditorė sumažino delspinigių dydį iki 0,05 proc. remdamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsižvelgdama į skolos sumą, skolos susidarymo laikotarpį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, delspinigių dydis nėra nepagrįstai didelis. Reikalavimas priteisti įstatyme nustatyto dydžio delspinigius pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo, kadangi nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus: paskolos ir reikalavimo perleidimo sutartis bei jų sudarymo aplinkybes, sumokėtas sumas, skolininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) nepagrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti ne tik skolą, bet ir delspinigius (CPK 439 str.). Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalies nuostatas.Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad taikydami ir aiškindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalusis precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką. Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 2S-113-253/2015 2015 m. sausio 15 d. nutartyje pasisakė, kad teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, įskaitant ir tai, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo galima padaryti išvadą, jog reikalavimas materialiosios teisės normos kontekste vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-720-661/2016; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-218-657/2017 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Kapitalo valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas