Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinės bylos Nr. 2S-113-253/2015

2015 m. sausio 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi su kreditorės UAB „Minibank“ atskiraisiais skundais dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-09 bei 2014-10-31 nutarčių civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkui R. K. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko 1 352,16 Lt skolą, 248,48 Lt nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-09 nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkui R. K. dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą ir kartu su priedais grąžino pareiškimą padavusiam asmeniui; kreditorei UAB „Minibank“ grąžino sumokėtą 14 Lt žyminį mokestį; skyrė UAB „Minibank“ 500 Lt litų baudą, išieškant ją į valstybės biudžetą. Be to nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-12 nutartimi (civilinė byla Nr. L2-11954-769/2014) jau buvo atsisakęs priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą tam pačiam skolininkui, o nutartyje padaręs išvadą, kad kreditorės pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame reikalaujama nurodyto dydžio nuostolių priteisimo, prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nuostatoms ir laikytinas aiškiai nepagrįstu. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, o joje padarytos išvados (dėl aiškiai nepagrįsto pareiškimo) privalomos visoms valstybės institucijoms (tarp jų ir teismui) bei visiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Nepaisydama įsiteisėjusios teismo nutarties, kreditorė UAB „Minibank“ pateikė visiškai analogišką pareiškimą su tomis pačiomis palūkanomis. Teismas konstatavo, kad kreditorė pateikdama analogišką pareiškimą, kurio nepagrįstumas jau yra nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

Kreditorė 2014-10-17 pateikė prašymą panaikinti teismo 2014-10-09 nutartimi paskirtą baudą. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į realiai suformuotą teismų praktiką ir vadovavosi vienintele nutartimi, kurią priėmusi teisėja buvo bausta drausmine tvarka. Kreditorė negali būti laikoma kalta, jei turi kitokią nuomonę ir argumentus dėl nuostolių priteisimo ir savo tikslo siekia įstatymo leidžiamomis priemonėmis – pakartotinai pateikia pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kreditorė UAB „Minibank“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 1 352,16 Lt skolos, 298,04 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei 14 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko R. K. (b. l. 2). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-09 nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą ir paskyrė UAB „Minibank“ 500 Lt baudą.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą. Teisėjų kolegija su tuo sutinka, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorės pareiškimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimą.

Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. CPK 435 str. 3 d., CPK 433 str. 3 d. įtvirtinta, jog spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar jų pakankamumo, sutartinių santykių sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės. Teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik CPK 435 str. 2 d. nustatytais atvejais, įskaitant tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo galima padaryti išvadą, jog reikalavimas materialiosios teisės normos kontekste vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą 2014-10-09 nutartyje nurodė Lietuvos Aukščiausiojo teismo apžvalgą, kurioje išaiškinta dėl aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų). Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti nuostolių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Kolegija konstatuoja, jog, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentą, jog kreditoriaus prašomi priteisti nuostoliai yra aiškiai per dideli ir neprotingi. Kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad skolininkui negrąžinus skolos nuo 2014-04-21 buvo skaičiuojami sutartyje numatyti nuostoliai – ne mažesni nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos už 162 d. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartinius nuostolius, atsižvelgiant į jų dydį ir skaičiavimo laikotarpį, pats savaime gali būti laikomas aiškiai nepagrįstu. Klausimas dėl prašomų priteisti nuostolių apskaičiavimo ir dydžio gali būti sprendžiamas tik teismui įvertinus tam tikras konkrečios bylos aplinkybes. Tačiau pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo pagrįstumą objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus: kredito sutartį ir jos sudarymo aplinkybes, skolininko asmenybę, sutarties vykdymą ir kitas svarbias aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) nepagrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimo nepagrįstumas nustatytas įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. L2-11954-769/2014, kadangi nurodyta nutartimi šalių ginčas nebuvo (iš)spręstas iš esmės. Be to, šioje byloje kreditorė reikalauja priteisti toliau paskaičiuotus nuostolius už ilgesnį laikotarpį, tad reikalavimai nėra visiškai analogiški.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutartimi kreditorei 500 Lt bauda skirta nepagristai. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, kai šalis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (ar pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.). Taigi, baudos dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskyrimui yra būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Kreditorė turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo nurodyta nutartimi šalių ginčas nebuvo iš esmės išspręstas. Pažymėtina, kad kreditorės kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jos pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos ir teismas, patikrinęs tokio pareiškimo atitikimą įstatyme išvardintiems jam keliamiems reikalavimams, arba išduoda teismo įsakymą, arba atsisako priimti pareiškimą aukščiau išvardintais pagrindais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, t. y. negalima daryti išvados, kad kreditorė savo procesinėmis teisėmis naudojosi nepagrįstai ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą ir baudos už piktnaudžiavimą procesu taikymą, o tai sudaro pagrindą skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Esant tokioms aplinkybėms naikintina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartis, o klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl baudos panaikinimo tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-31 nutartį panaikinti.

Kreditorės UAB „Minibank“ prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti ir panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-09 nutartimi UAB „Minibank“ paskirtą 500 Lt baudą.