Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. M. surašytas už tai, kad 2015-06-20, 18 val. 49 min. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „AUDI A6 AVANT“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,27 promilių girtumas (lengvas), kai jam 2009 03 05 buvo paskirta ir yra galiojanti administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje padarymą. Tokiais savo veiksmais L. M. pažeidė KET 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimu L. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą skirta administracinė nuobauda ­– teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams su transporto priemonės automobilio „Audi A6 Avant“, v. n (duomenys neskelbtini) saugomos Stoties g. 8D, Marijampolėje, UAB „Tomadas“, konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu L. M. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, jo veiksmus perkvalifikuoti ir administracinę nuobaudą paskirti už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, o pažeidimo neperkvalifikavus į ATPK 126 straipsnio 1 dalį, netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad apylinkės teismo teisėjas neteisingai aiškino bei taikė nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymo senatį reglamentuojančias teisės normas, todėl visiškai nepagrįstai nutarė, kad anksčiau (2009 m. kovo 5 d.) jam paskirta administracinė nuobauda galiojo naujo teisės pažeidimo padarymo metu. 2015 m. liepos l d. įsigaliojusi naujoji ATPK 308 straipsnio redakcija iš tiesų numato, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų išieškojimas turi būti vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka, tačiau toks teisės aktas yra akivaizdžiai švelninantis atsakomybę, nepriklausomai nuo to, kad asmuo dėl paskirtos nuobaudos, kuri nėra visiškai įvykdyta, peržiūrėjimo, nėra kreipęsis į šią nuobaudą paskyrusį teismą, taigi, turi atgalinio veikimo galią, o tai reiškia, kad jo atžvilgiu ši teisės norma turėjo būti taikoma. Kitaip tariant, turi būti pagrįstai laikoma, kad jam darant naują teisės pažeidimą buvo suėjusi už anksčiau padarytą pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senatis, taigi, šis pažeidimas ir už jį paskirta administracinė nuobauda negali tapti jo veiką, kaip pakartotinę, kvalifikuojančia aplinkybe, todėl laikytina, jog ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo jis nepadarė. Pareiškėjas pabrėžia, jog apskritai negalimas arba aiškiai ydingas toks teisinis reguliavimas, kuomet nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo terminas teisės aktuose nenumatytas iš viso. Kita vertus, pagal suformuotą teismų praktiką, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenumatė administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytomis taisyklėmis. BK 96 straipsnio l dalies l punkto a) p p., 3 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per 2 metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nuosprendžio vykdymo eiga sustoja, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. 3-904/2004 ir Nr. N-16-396/2006). Taigi, jei per 2 metus nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos paskyrimo priėmimo bauda nėra išieškota (baigta išieškoti) ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas, pasibaigus vykdymo senaties terminui (Panevėžio apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis ATP byloje Nr. ATP-341-491/2013). Pareiškėjas nurodo, kad nesislapstė, baudos pagal išgales (išieškant iš darbo užmokesčio) nevengė, taigi, 2009 m. kovo 5 d. nutarimu paskirtos baudos išieškojimo procesas, suėjus senaties terminui, turėjo būti nutrauktas, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo dėl to kreipėsi į teismą, o tai reiškia, kad naujo pažeidimo padarymo metu turėjo būti laikoma, kad jam nebuvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjas pažymi, kad už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą apylinkės teismas be pakankamo teisinio pagrindo jam paskyrė papildomą nuobaudą - transporto priemonės, kurią jis vairavo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, konfiskavimą. Taikyti papildomą nuobaudą (transporto priemonės konfiskavimą) apylinkės teismas nutarė todėl, kad šios transporto priemonės savininkas (jo tėvas S. M.), pasak teismo, neabejotinai žinojo apie jo, kaip anksčiau eilę kartų bausto už įvairius, įskaitant vairavimą esant neblaiviam, pažeidimus, galimybę šiuo automobiliu naudotis ir suvokė naujų pažeidimų padarymo grėsmę, tačiau nesielgė kaip rūpestingas šio turto savininkas. Tokia apylinkės teismo teisėjo išvada pagrįstai neigtina, kadangi abiejų jų (pareiškėjo ir jo tėvo) paaiškinimais, nagrinėjant administracinę bylą, patikimai nustatyta, jog retkarčiais pasinaudoti šiuo automobiliu jis galėjo tik tėvui sutikus ir davus automobilio užvedimo raktelius, o paskutinį tokio pobūdžio pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam) jis yra padaręs daugiau kaip šešerius metus (po to šiurkščių administracinės teisės pažeidimų nėra padaręs), taigi, tėvo žodinis draudimas be jo žinios šio automobilio nevairuoti ir raktelių laikymas jo nustatytoje vietoje buvo tokios priemonės, kurios pagrįstai laikytinos protingai pakankamomis, kad transporto priemonės savininką būtų galima laikyti rūpestingu. Be to, S. M. transporto priemonė yra gyvybiškai reikalinga - laiku iš gyvenamos kaimo vietovės nuvykti į darbą. Visa tai reiškia, kad šios aplinkybės yra pakankamai reikšmingos, todėl susiklosčiusioje teisinėje situacijoje transporto priemonė, kuria jis padarė administracinį teisės pažeidimą, jo nuomone, negali ir neturi būti konfiskuota, taigi, ir papildoma nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.

Pareiškėjo nuomone, bylą išnagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą (nutarimą), todėl priimtinas naujas nutarimas, kuriuo jo veiksmai perkvalifikuotini į ATPK 126 straipsnio l dalį ir/arba netaikytina papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas.

Atsiliepimu į L. M. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas, Harimantas Poškevičius prašo L. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

L. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis). Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N438-243/2010). Esant tokiai situacijai, kai įrodymai apie pažeidimo aplinkybes nebuvo surinkti ir užfiksuoti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia priimtą nutarimą, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai (visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, ATPK 284 straipsnis) turi būti įgyvendinti nagrinėjant skundą teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-2074/2007).

Nagrinėjamu atveju Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimas L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje naikinamas ir byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas nesiėmė visų priemonių išsamiai ir nešališkai nustatyti visas faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė įrodymų visumos pagrindu nepagrįstą nutarimą.

ATPK 130² straipsnis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 11-17) matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009 m kovo 5 d. nutarimu L. M. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Šio nutarimo priėmimo metu ATPK nebuvo numatyti administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminai, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas. 2015 m. liepos l d. įsigaliojusi naujoji ATPK 308 straipsnio redakcija numato, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo už administracinius teisės pažeidimus paskirtų baudų išieškojimas turi būti vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, jog pagal suformuotą teismų praktiką, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi 2009-03-05 nutarimo priėmimo metu ATPK nenumatė administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminų, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatytomis taisyklėmis. BK 96 straipsnio l dalies l punkto a) p p., 3 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą, tačiau nuosprendžio vykdymo eiga sustoja, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. 3-904/2004, Nr. N-16-396/2006, Nr.-9-1105/07, byloje Nr.-9-1241/07, N1-1126/2007, Nr.-17-1616/07). Taigi, jei per dvejus metus nuo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje dėl baudos paskyrimo priėmimo bauda nėra išieškota (baigta išieškoti) ir jei nėra pagrindo pripažinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekė išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas pasibaigus vykdymo senaties terminui.

Pažymėtina, kad ir pagal naująją ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakciją (nuo 2015-07-01), numatančią nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminą – penkerius metus nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, baudos priverstinio vykdymo senaties terminas gali būti suėjęs. Tačiau tam, kad nustatyti aplinkybes, ar nėra suėjęs administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, būtina iš antstolio išsireikalauti ir ištirti 2009-03-05 nutarimo vykdomąją bylą.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nubausdamas L. M. pagal ATPK 130² straipsnį, nesiėmė jokių priemonių tam, kad visapusiškai ištirti visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai kvalifikuoti teisės pažeidimą, netyrė ir neanalizavo teisės pažeidimo pakartotinumo požymio buvimo, nesiėmė jokių priemonių tam, kad išsiaiškinti, ar nėra suėjęs ankstesniu teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, ar L. M. nevengė mokėti išieškomos baudos, ar baudos išieškojimas nebuvo sustojęs, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu, motyvuotu ir teisėtu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį, kiti L. M. skunde nurodyti argumentai nenagrinėjami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.