- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-2012-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12344-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- UAB ,,Kilminė“
- Atsakovas
- UAB „Alkida“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB ,,Kilminė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kilminė“ ieškinį atsakovei UAB „Alkida“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos naudai 37 347,57 Lt sumą, 4 234,.43 Lt palūkanų, 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Kilminė“ ir UAB „Alkida“ 2006-08-07 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas ieškovui 10 m. laikotarpiui išnuomojo dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančių 1 147,48 kv. m. ploto patalpų, t. y. išnuomojo 613,88 kv. m. dydžio patalpas, esančias pastato adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pirmajame aukšte, patalpos išnuomotos mažmeninei ir didmeninei prekybai. 2006-11-17 šalys sudarė susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kuriuo šalys susitarė sumažinti nuomojamų patalpų plotą nuo 613,88 kv. m. iki 579 kv. m. Pagal sutarties 7.4. p. šalys susitarė, kad be nuomos mokesčio ieškovas atsakovui moka komunalinius mokesčius, tame tarpe ir mokestį už šilumos energiją, pagal sąskaitas, tačiau nuo pat sutarties sudarymo pradžios, šilumos energiją tiekiančios įmonės AB „Kauno energija“ sąskaitos prie atsakovo išrašomų sąskaitų nebuvo pridedamos. Įvertinant AB „Kauno energija“ pateiktus duomenis bei atsižvelgiant į ieškovo nuomojamų patalpų dydžio santykį su visomis atsakovui priklausomomis patalpomis, atsakovas 2006-11 - 2014-04 laikotarpiu nepagrįstai iš ieškovo gavo 37 703,47 Lt sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ne visada laiku moka patalpų nuomos mokestį ir kitas patalpų išlaikymo išlaidas, ieškovei ne kartą buvo reiškiamos pretenzijos dėl subnuomotų patalpų netinkamo remonto ir patalpų būklės bloginimo. Nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė skaičiuoja nuomojamų patalpų dydžio santykį su visomis atsakovui priklausančiomis patalpomis bei pagal tai siekia išskaičiuoti šildymo mokesčio dalį, nors pagal minėtą sutarties punktą įsipareigojo apmokėti visus komunalinius mokesčius, nepriklausomai nuo nuomojamų patalpų dalies.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b. l. 109-114).
Priteisė iš ieškovo UAB „Kilminė“ atsakovui UAB „Alkida“, bylinėjimosi, atstovavimo išlaidos 869,86 Eur.Priteisė valstybei iš ieškovo UAB „Kilminė“, 4,05 Eur pašto išlaidų, sumokant VMI prie FM į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.
Teismas nustatė, kad ieškovas už šilumos energiją laikotarpiu 2006-2014 m. atsiskaitydavo pagal 2006-08-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras. Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui nuomos mokestį ir apmokėti visus komunalinius mokesčius pagal skaitiklių parodymus, jokių susitarimų mokėti proporcingai ar dalį sumos už šilumos energijos nebuvo. Ieškovui buvo išnuomotos pačios vertingiausios patalpos, esančios 1-ame aukšte, kitos patalpos yra rūsyje, jos nešildomos, nevertingos, todėl niekada nebuvo susitarimo, jog ieškovas apmokės tik dalį šildymo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovo buvusiam direktoriui AB „Kauno energija“ 2013-04-16 ATP protokolu buvo skirta 250 Lt bauda ir už savavališkai įrengtą atvadą, per kurį neapskaitomai buvo naudojama šiluma, buvo priskaičiuota 37 368,25 Lt žala, kuri yra sumokėta. Ieškovas ieškinį grindžia CK 6.237-6.242 str. pagrindu, laikydamas, kas atsakovas praturtėjo be pagrindo, tačiau teismas nesutiko su ieškovo argumentais laikydamas, kad ieškovas neįrodė tokio ieškinio, t. y. nėra nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų bei nenustatytos prielaidos atsakovą pripažinti nepagrįstai praturtėjusiu. CK 6.237 str. taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio pagrindo, ar jeigu pagrindas, kuriuo turtas buvo įgytas, išnyksta vėliau. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad atsiskaitymas už šilumos energiją buvo vykdomas pagal rašytinę nuomos sutartį, kurioje įtvirtinti nuomininko įsipareigojimai apmokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų parodymus, negali būti laikoma prašoma priteisti suma nepagrįstu praturtėjimu. Teismas nenustatė, o ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo prielaidų, nors ieškovas ir prašė, kad nustačius neesant pagrindų taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, taikyti kitas teisės normas, tačiau šiuo atveju nėra jokio kito teisinio pagrindo tenkinti ieškinį. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad ieškovas įsipareigojo apmokėti išlaikymo išlaidas ne už visą pastatą, bet tik už nuomojamas patalpas. Ieškovas pats įsipareigojo mokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų parodymus. Atsakovui priklausančiose patalpose buvo tik vienas šilumos apskaitos skaitiklis ir mokėti pagal skaitiklio parodymus negali būti suprantamas kaip 50 procentų mokėjimas. Ieškovas yra verslininkas ir negalėjo nesuprasti mokėjimo už paslaugas susitarimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2585-191/2015 ir priimti naują sprendimą – UAB ,,Kilminė“ ieškinį tenkinti ir jos naudai iš atsakovės priteisti 10 816,60 Eur pagrindinę sumą, 1 226,38 Eur palūkanų bei 5 pro. metinių procesinių palūkanų. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 118-127).
Motyvuose nurodė:
Teismas netinkamai nustatė ieškovės įsipareigojimus pagal nuomos sutarties apimtį. Teismo pozicija, kad ieškovė turi apmokėti ne už patalpoms, o už visam pastatui patikėtą šilumos energiją, akivaizdžiai prieštarauja sutarties nuostatoms. Sutarties preambulė tiksliai apibrėžia nuomos sutarties objektą – patalpas, kas reiškia ne visas pastate esančias patalpas, o konkretų 579 kv. m. plotą. Ieškovė sutartimi įsipareigojo mokėti tik patalpų išlaikymo išlaidas. Šilumos energija pagal apskaitos prietaisų parodymus negali būti interpretuojama, kaip nustatanti ieškovės pareigą mokėti už visą pastatui tiekiamą šilumos energiją. Ieškovė įsipareigojimus prisiima tik patalpų atžvilgiu. Sprendimo išvados grubiai pažeidžia sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškinant sutartį pirmiausiai nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes. Sutarties aiškinimo rezultatas neturi reikšti nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismas ignoravo visą eilę kitų byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių. Ieškovė už visas kitas paslaugas mokėjo tiek, kiek jų buvo suteikta patalpoms, o ne pastatui (pvz:. už elektrą). Kitose ieškovės nenuomojamose patalpose veikia kiti nuomininkai, kurių poreikių tenkinimui taip pat buvo teikiama šilumos energija ir ieškovė neturi mokėti už jų įsipareigojimus. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė turėjo mokėti už visą pastatui šilumos energiją, tačiau pateiktos sąskaitos ne 100 proc., o 97 proc. viso pastato šildymo išlaidų. Teismo pozicija prieštarauja verslo logikai ir tokių santykių praktikai. Teismas netinkamai aiškino ir taikė nepagrįsto praturtėjimo instituto nuostatas. Vien sutartinių santykių buvimas neneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto paturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį turtas neturėjo būti perduotas. Sutartinių santykių buvimas neeliminuoja galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto, kas sprendime buvo akivaizdžiai pažeista. Yra visos būtinosios prielaidos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui. Atsakovės praturtėjimas sietinas su ieškovės veiksmais, atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nes visą reikalaujamą sumą gavo iš ieškovės. Akivaizdus priežastinio ryšio buvimas, nes ieškovės turtas sumažėjo lygiai tiek, kiek atsakovė nepagrįstai gavo iš ieškovės. Atsakovės praturtėjimui nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovė ginčo laikotarpiu nebuvo prisiėmusi mokėti už visą pastato šildymą. Nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių ieškovei atsirado ar galėtų atsirasti prievolė sumokėti 10 816,60 Eur. Nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškinio pareiškimo metu ir egzistuoja iki šiol. Byloje nenustatyta, jog ieškovė įstatyminiu ar sutartiniu pagrindu būtų prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovė negali savo teisių ir interesų apginti kitais teisių gynybos būdais. Sprendime netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga tokio pobūdžio bylose. Tokio pobūdžio byla pasižymi specifinėmis įrodinėjimo taisyklėmis. Ieškovė įrodė, kad reikalaujamą priteisti sumą atsakovė gavo ieškovės sąskaita ir tai įvyko be jokio teisinio pagrindo. Teismas, nesutikdamas su ieškovės nurodomu teisės taikymu, teisę turėjo taikyti ex officio ir taip nuspręsti, ar ieškovės reikalavimų tenkinimui nėra kitų teisinių pagrindų.Priimant sprendimą nebuvo įvertinta visa eilė rašytinių įrodymų, kurie pagrindė, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, taip pažeistas įrodymų įvertinimo visapusiškumo principas. Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, kurios realiai neturi įtakos ginčo sprendimui. Nurodomos dvi civilinės bylos neturi nieko bendro, nes kilę ginčai dėl skirtingų šalių teisinių santykių aspektų. Sprendime minimas 2013-04-10 AB ,,Kauno energija“ ATP protokolas Nr. 16 nėra susijęs su byloje pareikštu reikalavimu. Šilumos srauto padidinimas ar sumažinimas byloje pareikštų reikalavimų atžvilgiu nėra reikšmingas, tai turi įtaką visam pastatui, o ne tik nuomojamoms patalpoms. Nėra reikšminga, kad ieškovė turėjo galimybę patikrinti apskaitos prietaisų rodmenis.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Priteisti atsakovės naudai iš ieškovės 500 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 2, b. l. 130-137).
Motyvuose nurodė:
Teismas tinkamai nustatė ieškovės įsipareigojimus pagal nuomos sutarties nuostatas. Ieškovė nesąžiningai ir klaidingai aiškina nuomos sutarties sąlygas. Sutarties 7.4 p. turinys vienareikšmiškai nustato, jog nuomininkas įsipareigojo mokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaiso parodymus. UAB „Alkida“ niekuomet nuomos sutartimi nesusitarė, kad ieškovė apmokės tik dalį komunalinių mokesčių. Ieškovė visada žinojo, jog moka už visą kiekį suvartotos šilumos energijos, reiškia ieškinį tik kilus konfliktui dėl akcijų perleidimo, taip galimai siekdama pakenkti atsakovei elgiasi nesąžiningai. Ieškovės apeliacinio skundo teiginys, jog teismo sprendimo turinys pažeidžia sutarčių aiškinimo taisykles, neatitinka tikrovės. Ieškovė nesąžiningai aiškina sutarties sąlygas, tuo pažeisdama pačios apeliaciniame skunde cituotas sutarčių aiškinimo taisykles. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas ignoravo eilę ieškovės į bylą pateiktų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių, t. y. teismas nevertino, jog ieškovė už visas kitas paslaugas mokėjo tiek, kiek jų buvo suteikiama patalpoms, o ne pastatui, taip pat teismas nevertino, jog likusia pastato dalimi naudojosi tretieji asmenys, jog UAB „Alkida“ pozicija byloje buvo prieštaringa. Teismas neprivalo sprendime detaliai atsakyti į kiekvieną šalių pateiktą argumentą. Neaišku, kokių kitų mokesčių mokėjimo tvarka skyrėsi nuo sutartyje nustatytos tvarkos. Ieškovė nurodydama, jog nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas yra galimas, neteisingai aiškina skunde minimą LAT praktiką. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymas, esant tarp šalių sutartiniams santykiams, galimas tik tada, jei reikalavimas yra visiškai nesusijęs su sutartiniais santykiais ir išeina už sutarties ribų. Šiuo atveju, ieškovės reikalavimas, įeina į šalių sudarytos sutarties ribas. Įsipareigojimas apmokėti už šilumos energijos tiekimą yra UAB „Alkida“ ir UAB „Kilminė“ pasirašytos sutarties dalykas, kuris neišeina už šios sutarties ribų, todėl teismas priėjo pagrįstos išvados, kad, šiuo atveju, nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas.Ieškovė skunde neteisingai aiškina nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypsta nuo LAT praktikos. Teismas pagrįstai nurodė, jog šioje byloje nėra nepagrįsto instituto taikymo sąlygų, ir pagrįstai vadovavosi naujausia LAT praktika. Ieškovė nurodo jos pačios pateiktus skaičiavimus, kuriais ji neva turėjo sumokėti tik 50,45 % šilumos tiekimo išlaidų, tačiau ieškovės skaičiavimų pagrįstumą paneigia nuomos sutarties 7.4 p. Ieškovė, mokėdama už šilumą, vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal nuomos sutartį.Nepagrįstas teiginys, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą bei nustatydamas, kad ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti patenkinamas nepagrįsto praturtėjimo pagrindu teisine prasme, privalėjo ex officio nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. UAB „Alkida“ įrodė turto (ginčo sumos) gavimo teisinio pagrindo egzistavimą. Ieškovė suvokė sutarties 7.4 p. sąlygą, kad šilumos energiją moka pagal apskaitos prietaisų parodymus ir ją visą laiką vykdė, žinojo, kad yra vienas šilumos apskaitos prietaisas, galėjo kiekvieną mėnesį tikrinti išrašytos sąskaitos ir sunaudoto energijos duomenų tikslumą. Teismas vadovavosi įrodymų pakankamumo taisykle.Neteisingas argumentas, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Aplinkybė, kad teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė kitokias išvadas nei proceso šalys (ieškovė), nėra tinkamas pagrindas laikyti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas ieškovės pateiktais skaičiavimais pagrįstai nesivadovavo, kadangi jie prieštaravo byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Nepagrįsti argumentai, kad teismas nepagrįstai vertino į bylą pateiktą AB „Kauno energija“ ATP protokolą Nr. 16. Tik teismas sprendžia, kokiais įrodymai jis vadovausis priimant sprendimą. Minėtas įrodymas yra susijęs su byla, nes patvirtina, kad ieškovei buvo sudarytos geriausios sąlygos nuomotis patalpą ir atsakovė visada paisė ieškovės interesų ir veikė jos naudai, netgi pažeisdama įstatymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. tarp šalių sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais, toliau - sutartis), pagal kurią apeliantė (nuomininkas) išsinuomojo dalį atsakovei priklausančių patalpų (579 kv. m.) (toliau – patalpos), 1 147 kv. m. pastate (toliau – pastatas), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Be nuomos mokesčio apeliantė mokėjo ir komunalinius mokesčius, kuriems apmokėti atsakovė išrašydavo (pateikdavo) PVM sąskaitas faktūras, tačiau sąskaitų iš pastatą aptarnaujančių įmonių, prie apeliantei pateikiamų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų, nepridėdavo. 2014 m. gegužės 20 d., apeliantei gavus duomenis apie šilumos suvartojimą pastate, tarp šalių kilo ginčas dėl mokesčio už šilumos energiją, t. y. apeliantė nurodo, jog atsakovė nepagrįstai, neatsižvelgdama į išnuomotų patalpų plotą (579 kv. m.), išrašydavo didesnei sumai PVM sąskaitas faktūras už šilumos energiją, tokiu būdu nepagrįstai (be teisinio pagrindo) gaudama didesnes pinigų sumas, negu priklausė apeliantei mokėti už patalpose sunaudotą šilumos energiją. Atsakovė nurodo, jog sutartimi apeliantė įsipareigojo mokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų parodymus, todėl pastate esant vienam šilumos apskaitos prietaisui, apeliantė mokestį už šilumos energiją turėjo apmokėti pagal šio prietaiso parodymus.
Ginčo esmė – ar apeliantė sutartimi įsipareigojo apmokėti už visą šilumos energiją tiekiamą į pastatą, ar tik už nuomojamose patalpose suvartotą šilumos energiją.
Kaip matyti, šalys skirtingai aiškina sutarties sąlygas dėl mokėjimo už šilumos energiją.
Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Lietuvos Respublikos CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Pagal kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Be to, pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino sutartį, neatsižvelgė į sutarčių aiškinimo taisykles bei bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, apeliantė sutartimi įsipareigojo apmokėti už šilumos energiją, kuri tenka jos išsinuomotoms patalpoms, o ne visam pastatui, nes:
1) patalpų nuomos praktikoje įprasta ir visiems suprantama, jog tiek nuomos mokestis, tiek mokesčiai už komunalinius patarnavimus paprastai mokami už faktiškai išsinuomotas patalpas. Todėl atsakovės siekis, jog apeliantė apmokėtų už visą pastato suvartotą šilumos energiją (ne tik už išsinuomotų patalpų), turėjo būti aiškiai išreikštas sutartyje, ko nėra padaryta;
2) sutarties 5.3 punkte yra aiškus apeliantės įsipareigojimas, pagal sutarties 7 punkte (nustatytą tvarką, mokėti patalpoms tenkančių <...> patalpų išlaikymo išlaidas, bet ne pastato. Patalpos pagal sutartį yra būtent faktiškai išsinuomotos patalpos (579 kv. m.) (tą patvirtina – sutartyje „Patalpos“ sąvokos aprašymas; sutarties 3.1 p.);
3) sutarties 7.4 punkte nurodyta, kad tiek už elektros energiją, tiek už šilumos energiją, tiek už vandenį mokama pagal apskaitos prietaisų parodymus, t. y. nenurodant, jog yra vienas apskaitos prietaisas, pagal kurį turi būti apmokama. Toks daugiskaitos vartojimas paneigia atsakovės teiginius, jog buvo siekiama apmokėjimo už visą pastatą pagal esantį vieną apskaitos prietaisą, ir iš esmės patvirtina, jog pastate gali būti tam tikroms patalpoms atskiri apskaitos prietaisai, pagal kuriuos ir turėtų būti mokama;
4) atsakovės apeliantei išrašytose sąskaitose faktūrose mokestis už šilumos energiją niekada neatitiko reikalingo mokėti mokesčio už visą pastatą, nors atsakovė tvirtina, jog buvo susitarta, kad apeliantė mokės už viso pastato suvartotą šilumos energiją. Kokiu būdu atsakovė nustatydavo apeliantei mokestį už šilumos energiją, kuris neatitiko apskaitos prietaisų parodymų, byloje nėra duomenų;
5) mokestį už elektros energiją apeliantė mokėjo tik už išsinuomotose patalpose suvartotą elektros energiją, nors sutartyje nurodyta analogiška mokėjimo tvarka (pagal apskaitos prietaisų parodymus), kaip ir už šilumos energiją;
6) liudytoja D. Z. (atsakovės vyr. finansininkė) nurodė, kad atsakovės direktorius išlaidas už šilumą skirstė savo nuožiūra;
7) pripažinimas, jog apeliantė įsipareigojo mokėti už viso pastato šilumos energiją, reikštų, jog ji apmoka kitų nuomininkų ir pačios atsakovės išlaidas šildymui, kas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų bei logikos dėsnių.
Nepagrįstu laikytinas atsakovės argumentas, kad apeliantės pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimas (pretenzijų nereiškimas ilgą laiką), patvirtina atsakovės teiginius dėl buvusio susitarimo mokėti ne tik už išsinuomotų patalpų šildymą. Kaip matyti, atsakovė, pateikdama apmokėjimui sąskaitas faktūras, neteikė apeliantei sąskaitų, kurias gaudavo iš AB „Kauno energija“, todėl apeliantė neturėjo galimybės įvertinti pateikiamų PVM sąskaitų faktūrų teisingumo. Kilus abejonėms dėl apmokėjimo teisingumo, apeliantė kreipėsi į atsakovę, kuri atsisakė pateikti duomenis, patvirtinančius apmokėjimo pagrįstumą, todėl apeliantė kreipėsi į AB „Kauno energiją“ ir, tik gavusi iš jos duomenis apie suvartotą šilumos kiekį ir jo apmokėjimą, galėjo suprasti (įsitikinti), kad atsakovė prašydavo apmokėti didesnes sumas už šilumos energiją, apeliantei tenka pagal išsinuomotą plotą.
Pažymėtina, kad atsakovės argumentai (atsikirtimai į ieškinį), susiję su atsakovo direktoriaus nubaudimu (už savavališkai įrengtą atvadą), susiję su šilumos srauto padidinimu/sumažinimu, susiję su apeliantės atstovo galimybe patikrinti apskaitos prietaiso rodmenis, nėra reikšmingi, nes jie nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys susitarė, kad už viso pastato suvartotą šilumos energiją mokės tik apeliantė.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.237 straipsnio (pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą) ir sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje pripažindamas, jog nėra pagrindų taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas ir tuo pačiu pripažindamas, kad šiuo atveju nėra jokio kito teisinio pagrindo tenkinti ieškinį, iš esmės paneigia nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto paskirtį bei įtvirtina situaciją, kai teisus asmuo negali apginti savo teisių (pasiekti teisingumo).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą motyvuodamas tuo, kad atsiskaitymas už šilumos energiją buvo vykdomas pagal sutartį, kurioje įtvirtinti nuomininko įsipareigojimai apmokėti už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų parodymus.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo; taip pat jei atlyginta neegzistuojanti žala arba atlyginta daugiau, nei patirta, ji atlyginta nesant teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovė nepagrįstai išrašydavo PVM sąskaitas faktūras didesnei sumai, negu pagal sutartį buvo įsipareigojusi mokėti apeliantė už šilumos energiją, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog atlikti mokėjimai, viršijantys sutartinius įsipareigojimus, yra atlikti pagal sutartį. Pagal sutartį apeliantė neturėjo apmokėti už šilumą, kuri nebuvo naudojama jos išsinuomotose patalpose, todėl visi mokėjimai, viršijantys sutartinius įsipareigojimus, yra už sutarties ribų ir atlikti (o atsakovės įgyti) be teisinio pagrindo. Taigi, apeliantė turi teisę prašyti priteisti iš atsakovės šios be pagrindo gautas pinigų sumas bei prašyti penkių procentų dydžio metinių palūkanų (CK 6.240 str. 1 d.). Pažymėtina, kad apeliantė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 10 816,60 Eur, nes šią sumą atsakovė gavo be teisinio pagrindo išrašydama PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui didesnei sumai (kurios buvo apmokėtos), negu prisiimti apeliantės sutartiniai įsipareigojimai. Taip pat pagrįstos ir prašomos priteisti 1 226,38 Eur palūkanos už be pagrindo įgytą pinigų sumą. Viso apeliantei priteistina 12 042,98 Eur.
Atsižvelgiat į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialinės teisės (CK 6.237 str., 6.193 str.), tiek procesinės teisės (CPK 185 str.) normas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti.
Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliantei ir valstybei (CPK 93 str. 96 str.). Apeliantei iš atsakovės priteistina 1 996,33 Eur (1 274,33 Eur – advokato atstovavimo išlaidos + 722 Eur – sumokėtas žyminis mokestis) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovės priteistina 5,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei UAB „Kilminė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Alkida“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 12 042,98 Eur (dvylika tūkstančių keturiasdešimt du eurus 98 ct) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei UAB „Kilminė“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Alkida“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 996,33 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Alkida“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5,85 Eur (penkis eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.