Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (t. 3, b. l. 46-49).

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, be to, nesant ventiliacijos, iš san. mazgo sklido nemalonūs kvapai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymi, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Tai patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Kartu atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-11-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Be to, vėdinimas per langus galimas, tai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl ši pareiškėjo skundo dalis nepagrįsta.

Taip pat atsakovas nurodo, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo san. mazgą įrengti kitose patalpose. Tuo pačiu nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas dėl dviejų praustuvų įrengimo kameroje. Toks įrengimas ne tik pareikalautų nepagrįstų išlaidų, bet ir dėl užimamo ploto sumažintų galimybę laisvai judėti kameroje. Kaip minėta, pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus kameroje turi būti įrengiamas praustuvas. Šių nuostatų Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra laikomasi.

Kartu nurodo tai, kad san. mazgų plotas buvo pakankamas, kad būtų patogu juo naudotis (plotas matomas iš San. mazgų kamerose lentelės Nr. 62/08-168).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).

Nors pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio bei lentynos higienos priemonėms pasidėti, tačiau šių savo argumentų nedetalizuoja, be to, nenurodo, kokia galima žala jam dėl to galėjo kilti. Kadangi šių savo teiginių pareiškėjas niekaip nesusieja su būtent jam galėjusia kilti žala, ši skundo dalis atmestina. Be to, iš kai kurių nuotraukų matyti, kad kamerose lentynėlės bei veidrodėliai yra. Nors lentynėlės ir veidrodėliai matomi ne visų kamerų nuotraukose, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad neįmanoma aktualiu laikotarpiu užfiksuoti visų galimai ateityje skundžiamų aspektų. Be to, galimi atvejai, kuomet lentynėlės ir veidrodėliai, siekiant prisiteisti neturtinę žalą, piktavališkai kalinamų asmenų suniokojami. Kartu nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, pastebėję, kad lentynėlė sulaužyta ar veidrodėlis sudaužytas, arba gavę kalinamų asmenų prašymą dėl sugadinto inventoriaus, pakabina naują lentynėlę, veidrodėlį.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Iš 2018-03-27 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1339 matyti, kad kameroje Nr. 64 temperatūra, apšvieta tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra.

Iš 2018-09-04 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-5747 matyti, kad kameroje Nr. 27 lempos tvarkingos.

Iš 2018-11-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8051 matyti, kad kameroje Nr. 44 temperatūra, apšvieta, santykinė oro drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra.

Iš 2018-03-27 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-1339 matyti, kad kameroje Nr. 19 ir Nr. 43 temperatūra, apšvieta tinkama. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra.

Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 46 temperatūra, apšvieta, santykinė oro drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas sudaryta. Pelėsio nėra.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 31 ir Nr. 45 apšvieta tinkama. Kameroje Nr. 45 temperatūra tinkama, kameroje Nr. 31 – per maža. Drėgmė kamerose tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Kameroje Nr. 31 matomas pelėsis, kameroje Nr. 45 pelėsio nėra.

Kartu atsakovas nurodo, kad mikroklimato parametrams būdingas momentinis kintamumas, taigi, negalima konstatuoti, kad visą pareiškėjo buvimo laiką temperatūra neatitiko reikalavimų, nes tai priklauso tiek nuo lauko temperatūros, drėgmės, sezoniškumo, tiek nuo pačių asmenų veiksmų, tai yra patalpų vėdinimo/nevėdinimo.

Iš 2017-03-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-46 matyti, kad kameroje Nr. 86 pelėsis pašalintas, kameroje Nr. 87 oro temperatūra, drėgmė bei apšvieta tinkama.

Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 87 temperatūra tinkama.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Pridedamos atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės. Iš 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad 2018 m. (iki pareiškėjo apgyvendinimo minimose kamerose) atlikti remonto darbai kamerose Nr. 19, 12, iš 2017-12-12 pažymos Nr. 62/08-2 matyti, kad 2017 m. atlikti remonto darbai kamerose Nr. 95, 32, 19, 12, iš 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 matyti, kad 2016 m. atlikti remonto darbai kamerose Nr. 3, 32, 87, 103, 46.

Pareiškėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iškvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai išsikviesti budintį pareigūną.

Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (LVAT 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-11-28 pažymoje Nr. 60/09-41984 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.

Pabrėžia tai, kad kamerose elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku (Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktas). Taigi, tokie darbai susiję su naujų inžinerinių sistemų diegimu, kas nelaikytina paprastuoju remontu.

Kartu nurodo tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims, esantiems kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose ar kitose patalpose nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nevykdo dezinfekcijos, be to, nesudaromos sąlygos rūpintis kamerų švara, neišduodamos valymo priemonės. Taip pat nurodo, kad jokie teisės aktai neįpareigoja kalinamų asmenų patiems tvarkyti kameras, todėl tuo turėtų rūpintis kalinimo įstaiga.

Atsakovas nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 109 punkte įtvirtinta, kad suimtieji privalo kamerose palaikyti tvarką ir švarą. HN134:2015 37 punkte įtvirtinta, jog patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Taigi, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais.

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA-1339, PA-8051, PA-1339, PA.6-113, PA.6-55, bei dezinfekcijos planai.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas neindividualizuoja savo teiginių, nenurodo, kada ir kas jam nebuvo išduota ir kaip tai susiję su neturtinės žalos priteisimu.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr. EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); LVAT 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).

Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis, nurodo, kad vyrai diskriminuojami moterų atžvilgiu. Taip pat nurodo, kad nebuvo aprūpinamas indų plovikliu.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

Atsakovas nurodo, kad higienos priemonės ir t. t. pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis minėtais teisės aktais, tai įrodo pridedamos Asmeninės sąskaitos Nr. 48 (Resocializacijos skyriaus 2019-11-25 pažymos Nr. 61/04-2887 priedai).

Taip pat atsakovas nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato indų ploviklio išdavimo, be to, nėra gauta jokių skundų iš pareiškėjo dėl jo neišdavimo. Kad kalintys asmenys palaikytų tvarką, jiems išduodama soda. Maistinė soda puiki priemonė, suteikianti indams baltumo, sugerianti kvapus, pašalinanti nešvarumus. Soda tinka arbatinukams, lėkštėms, įrankiams plauti, ji puikiai dezodoruoja ir lengvai įveikia nuo arbatos ir kavos likusias dėmes, taip pat pašalina nemalonius kvapus iš kanalizacijos vamzdžių. Toks valymas – ekonomiškas ir sveikas. Maistinė soda yra perkama kaip efektyvi, saugi ir pigi priemonė, siekiant taupiai naudoti įstaigai skirtus biudžeto asignavimus, taip pat siekiant užtikrinti įstaigoje laikomų asmenų saugumą bei išvengti galimų incidentų (apsinuodijimų, nusideginimų ir pan.). Laikytina, kad Šiaulių TI kameros buvo aprūpinamos indų plovimui būtinomis priemonėmis. Be to vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsniu bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, XV skyriumi, suimtieji turi galimybę maisto produktų ir būtiniausių jiems reikmenų įsigyti parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Indų ploviklis yra įtrauktas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus parduotuvės kainoraščius.

Taip pat pareiškėjas skundžia tai, kad jam nebuvo sudaromos tinkamos sąlygos skalbtis, džiovinti skalbinius.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-210, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos aprašas, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236, kuriuo patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas. 2015-11-02 priimtas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas, kuriuo tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais.

Visa tai įvertinus konstatuotina, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju – pareiškėjui. Atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė, o tariamą skalbimo paslaugų neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. Atkreipė dėmesį, kad tokie motyvai/reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba, tačiau pareiškėjas nėra asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus siekiant jį apginti.

Pareiškėjas nurodo, kad lovos senos, gultai savadarbiai, specialiai pagaminti taip, kad būtų nepatogu, jie per siauri ir per trumpi, be to, nurodo, kad lovos negali būti dviaukštės, skirtos dviem asmenims.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus. Iš Resocializacijos skyriaus 2019-11-25 pažymos Nr. 61/04-2887 matyti, kad pareiškėjas su prašymais ar skundais dėl netinkamo gulimo inventoriaus nesikreipė. Kartu nurodo tai, kad jokie teisės aktai nereikalauja, jog lovos būtų vienaukštės, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas.

Pažymi ir tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas ne kartą tikrino kamerose esantį inventorių, baldus, tačiau veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, kurie susiję su lovomis, nebuvo nustatyta. Apibendrinus, pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų lovų yra abstraktūs ir atmestini kaip nepagrįsti, nes yra deklaratyvūs, be to, pareiškėjas neindividualizuoja, kokia žala jam kilo dėl minėtų faktorių.

Pareiškėjas nurodo, kad vyrai gauna mažiau tualetinio popieriaus nei moterys, todėl yra diskriminuojami. Taip pat nurodo, kad skirtinga suimtųjų bei nuteistųjų pasivaikščiojimų trukmė, be to, jis diskriminuotas teikiant maitinimą – jam trūko maisto, buvo kankinamas alkiu. Skundžiasi, kad higienos priemonės išduodamos ne iš karto.

Sprendžiant klausimą dėl materialinio moterų bei vyrų aprūpinimo pakartotinai nurodė, kad Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprūpinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“. Šio įsakymo 1.2 punktu buvo patvirtintos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 4 punktu numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte įtvirtinta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

Nurodo, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą atvyko 2017-01-10 ir, Asmeninės sąskaitos duomenimis, tą pačią dieną buvo aprūpintas jam priklausančiomis priemonėmis, o vėliau, atvykus kitus kartus, aprūpinamas tik esant kitoms Apraše nurodytoms aplinkybėms pagal rašytinius prašymus. Taigi, atsakovas veikė pagal teisės aktus.

Pareiškėjo prašymai aprūpinti higienos priemonėmis pridedami kartu su Resocializacijos skyriaus 2019-11-25 pažyma Nr. 61/04-2887.

Kad higienos priemonės ir t. t. pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis minėtais teisės aktais, įrodo Asmeninė sąskaita Nr. 48.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad moterims išduodama daugiau tualetinio popieriaus nei vyrams, atsakovas nurodo, kad tam tikrais atvejais subjektai gali būti diferencijuojami ir tai nelaikoma diskriminacija. Tai, kad tam tikrais atvejais asmenys gali būti diferencijuojami, yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo 1997-05-06 sprendime nurodyta, kad tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Šiuo atveju diferenciacija pagrįsta skirtinga moterų bei vyrų fiziologija.

Sprendžiant klausimą dėl pasivaikščiojimų nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, įsigaliojus Bausmių vykdymo kodekso reguliavimo pasikeitimams, nuo 2016 m. balandžio 1 d. vykdoma vadovaujantis šiame kodekse nustatytomis normomis. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ anksčiau minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimų gryname ore trukmė. 2018-04-16 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-130 dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems, pastarasis įsakymas panaikintas, numatyta pasivaikščiojimo tvarka ir suimtiesiems, ir nuteistiesiems (pagal Bausmių vykdymo kodeksą). Pagal šį įsakymą suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Nurodo, kad pasivaikščiojimai vykdomi laikantis minėtų teisės normų.

Taip pat nurodo, kad pareiškėjo teiginys apie nutraukiamą pasivaikščiojimą dėl paprašymo nuvesti į tualetą yra melagingas, nekonkretizuotas. Pareiškėjas nenurodo, nei kada, nei kokie pareigūnai esant minėtai situacijai jo nebeparvedė tęsti pasivaikščiojimo. Atsižvelgiant į tai, ši skundo dalis atmestina.

Sprendžiant klausimą dėl maitinimo nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje asmenys maitinti vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis. Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius, pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius (įsigaliojo 2018-01-01). Taigi, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Pažymėti, kad neįmanoma individualiai kiekvienam kalinamam asmeniui sudaryti būtent jam tinkamą valgiaraštį, o esant subjektyviems poreikiams, pareiškėjas juos gali patenkinti apsipirkdamas įstaigoje veikiančioje parduotuvėje.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės skundžia ne Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus, bet patį teisinį reguliavimą. Atsakovas pabrėžia, kad Šiaulių tardymo izoliatorius veikia išimtinai teisės aktų nustatyta tvarka ir neviršija savo kompetencijos, t. y. nekuria ir nekeičia teisės aktų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose kamerose, o pastate, kuris nėra gyvenamasis, nes Registrų centro duomenimis, jis yra įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas. Be to, dalis gyvenamųjų patalpų įrengta rūsiuose.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai – pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.). Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiškia, jog jame negali būti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrą laiko tarpą ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Kartu nurodo tai, kad rūsiuose gyvenamųjų patalpų ŠTI nėra.

Nurodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas įstaigoje turėjo suimtojo statusą.

Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatorius direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintu Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatomis, iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti: vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; vienkartines iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; vienkartines iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams; iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesines pašalpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose; paramą medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, išmokėjus šio aprašo 7.1–7.4 punktuose nurodytas pašalpas.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teisė gauti piniginę išmoką nėra absoliuti, nuostata, reglamentuojanti galimybę išmokėti pašalpą, nėra imperatyvi, nes piniginės lėšos išmokamos tik atsižvelgiant į turimas Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšas. Todėl administracijos veiksmai, kuomet pašalpa neišmokama nesant fonde tam skirtų lėšų, negali būti vertintini kaip neteisėti.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad kalinimo įstaigoje asmeniui suteikiamas pilnas išlaikymas, užtikrinami minimalūs būtinieji poreikiai, tiekiamas maitinimas ir t. t.

Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis Europos kalinimo taisyklėmis, turi būti sudaroma galimybė bent 2 kartus per savaitę pasinaudoti dušu. Taip pat skundžiasi tuo, kad neturėjo galimybės pasirūpinti savo higiena po sporto.

Nurodo, kad aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas privalo laikytis Europos kalinimo taisyklių, šis jo teiginys nepagrįstas. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Pareiškėjas neneigė, kad pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę jam buvo suteikta, o šiuo metu įstatymo leidėjas įpareigojimo suteikti galimybę bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu nenumato.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“. Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga karštas vanduo. Nurodo, kad vanduo į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad po sporto turi būti sudaryta galimybė nusiprausti. Atsakovas nurodo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokia situacija, kai nėra galimybės po sporto pasinaudoti dušu, yra apgailestautina, bet ne tokia, kuri visiškai atimtų galimybę sportuoti bei palaikyti asmeninę higieną (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-193-556/2017).

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Taip pat pažymi tai, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.

Pareiškėjas skundžia Teismui, kad jam Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtiesiems buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai.

Nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji, jiems atvykus į ŠTI, patalpinami į trumpalaikio laikymo kameras. Šiose patalpose, be kita ko, laikantis įstatymuose nurodytų terminų, asmenys laikomi iki kol jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas.

Kaip nurodyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punkte, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra, o pagal 20 punktą, po medicininės apžiūros ir, jei reikia, higieninio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras.

Nurodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu atvykusių asmenų medicininė apžiūra vykdyta vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 įsakymu Nr. 1/01-157 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 9 punktu bei 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 9 punktu, pagal kurį Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas ar jį pavaduojantis darbuotojas organizuoja pavaldžius medicinos darbuotojus atlikti pristatytiems į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) medicininę apžiūrą. Kad medicininė apžiūra vykdoma, patvirtina ir Asmens sveikatos istorijos išrašai (pirminės apžiūros lapas).

Nors sanitarinis švarinimas atvykusiems nėra privalomas, nurodo, kad teisė pasinaudoti dušu suteikiama visiems be išimties.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-12-09 pažymos Nr. 20/01-5895 matyti, kuriomis datomis pareiškėjas pasinaudojo dušu ir kuriomis atsisakė (viso atsisakė 8 kartus, pasinaudojo – 13 kartų).

Atsiliepime atsakovo atstovas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (t. 3, b. l. 46-49).

punktuose nurodytus dokumentus, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio

administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų

neteisėtų aktų atsirado žala. Šio nutarimo 5 punktu nutarta suteikti šio nutarimo 1-4 punktuose

nurodytoms institucijoms (įstaigoms) ir valstybės įmonėms visas procesines teises, nustatytas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atsakovui, ieškovui, trečiajam asmeniui, ir Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme – teises, nustatytas atsakovui, pareiškėjui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat teisę apskųsti teismų sprendimus, nutartis, atsisakyti

skundo (prašymo) reikalavimų ar juos pripažinti, keisti skundo (prašymo) pagrindą ir (ar) dalyką,

perįgalioti, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylą kitam teismui, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį

vykdyti. Šio nutarimo 7 punktu nustatyta, kad šio nutarimo 1-4 punktuose nurodytos institucijos

(įstaigos) ir valstybės įmonės atstovauja valstybei remdamosi Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei

teismuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d.

nutarimu Nr. 497.

Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių 5 punkte, be kita ko, numatyta, jog ieškovas, pareiškėjas, teismas, valstybės institucija ir įstaiga valstybės atstovą nustato

vadovaudamiesi atstovavimą valstybei teismuose reglamentuojančiais teisės aktais ir valstybės

interesų gynimo efektyvumo principu, kartu atsižvelgdami į taisyklių 3.4 papunktyje nurodytų

juridinių asmenų nuostatus (įstatus), pavestą valdymo ar veiklos sritį. Šių taisyklių 3.4 papunktyje

yra įtvirtintas valstybės atstovo apibrėžimas: valstybės atstovas - tai teisės aktų nustatyta ar teisės

aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės

institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba

pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą

įgaliojimą.

Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų, Teisingumo ministerija nėra tinkamas valstybės

atstovas bylose, kuriose žala kildinama ne iš teismo ar teisėjo veiksmų. Minėti teisės aktai nenustato

pareigos Teisingumo ministerijai atstovauti valstybei atsakovo atstovu ar suinteresuotu asmeniu

bylose, kuomet žala yra kildinama ne iš teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų. Todėl Teisingumo

ministerija negali pasisakyti dėl skundo argumentų, nes tai prieštarautų nustatytam teisiniam

reguliavimui.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (t. 3, b. l. 46-49).

Atsiliepime atsakovo atstovas (t. 1, b. l. 61-65) nurodė, kad pareiškėjas atsiradusią žalą kildina iš esmės iš nekokybiško teisinio reguliavimo bei neteisėto neveikimo, kai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis: buvo pažeistos jo teisės būti apgyvendintam tik apgyvendinimui skirtose patalpose, į tinkamą sanitarinių mazgų įrengimą, kamerų įrengimą, kamerų aprūpinimą baldais, tinkamą aprūpinimą higienos ir valymo priemonėmis, tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą ir aptarnavimą, sveikatos priežiūrą, į pakankamą kamerų plotą, į tinkamą patalpų mikroklimatą ir higienos sąlygas, maitinimą, aprūpinimą pajamomis, nebūti diskriminuojamam.

Su pateiktu skundu Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nesutinka. Kalėjimų departamentas savo veikloje vadovaujasi pagrindiniais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau - teisingumo ministras) 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Kalėjimų departamento nuostatus (2019 m. sausio 3 d. teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-9 redakcija) (toliau - Nuostatai). Nuostatų 8 punkte nustatytos Kalėjimų departamento atliekamos funkcijos, tar jų: prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių <....> ir kardomosios priemonės - suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (8.3 punktas), organizuoti naujų laisvės atėmimo vietų statybą ir jau veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus (8.13 punktas), nustatyta tvarka nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai (8.31 punktas).

Pažymi, kad Kalėjimų departamentas kontrolės funkciją vykdo nagrinėdamas asmenų prašymus ir skundus. Pareiškėjas nesikreipė į Kalėjimų departamentą su skundais dėl kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pažymi, kad Kalėjimų departamentas nerenka ir nekaupia informacijos apie konkrečių suimtų/nuteistų asmenų laikymą tardymo izoliatoriuose, neturi duomenų apie pareiškėjo laikymo sąlygas ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo pasisakyti neturi galimybių.

Pareiškėjas Kalėjimų departamentą į bylą įtraukė atsakovu, Lietuvos Respublikos valstybės

atstovu, nes jo nuomone, Kalėjimų departamentas, kuris kompetencijos ribose privalėjo ir privalo

spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigos veiklos kontrole, naujų įkalinimo įstaigų statyba,

tinkamo kalinimo vietų skaičiaus įrengimu, tinkamų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų

gyvenimo sąlygų užtikrinimu, savo pareigų nevykdė ir tinkamai nekontroliavo jam pavaldžių

įstaigų.

Turtinę ir neturtinę žalą kuri pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK)

6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,

tačiau Kalėjimų departamento funkcijų vykdymas nėra susietas su pareiškėju konkrečiais veiksmais,

jokių viešo administravimo veiksmų Kalėjimų departamentas pareiškėjo atžvilgiu nevykdė, todėl

neturi būti traukiamas atsakovu ir gali būti įtrauktas į šią administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu

asmeniu.

ABTĮ 53 straipsnyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba netinkamam atsakovui, jis turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareiškėju arba atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skunde (prašyme, pareiškime) nurodytas ne tas valstybės atstovas, jį pakeičia“.

Kalėjimų departamento nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad priimti norminiai teisės aktai neatitinka kokybiškos teisėkūros, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes jis nurodo tik hipotetinius, abstrakčius argumentus apie jo galimai pažeistas teises, kaip diskriminavimas, netinkamas aprūpinimas priemonėmis, gyvenamojo ploto trūkumas ir t.t. Pareiškėjas teiginių nepagrindžia objektyviais duomenimis, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės jam buvo (yra) sukeltos, kokie buvo neigiami potyriai, nepagrindžia jų objektyviais duomenimis, taip pat neprašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės aktų teisėtumo ištyrimo, tik išreiškia abejones dėl jų teisėtumo ar kokybės.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės

tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir

priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal

įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai

ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios

teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie

pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padalytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Taip pat yra pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada yra įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas - materialiojo teisinio pobūdžio faktas - neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog Kalėjimų departamentas savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padarė tiesioginės žalos. Pareiškėjas nusiskundimus dėstė abstrakčiai, nenurodydamas nei konkrečių kamerų, kuomet jautėsi žeminamas ir kankinamas, nėra duomenų apie valstybės institucijų veiksmais ar neveikimu sutrikdytą pareiškėjo fizinę ar psichinę sveikatą, nenustatyta, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų atsakovo atstovų veiksmų jo atžvilgiu ar siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, todėl darytina pagrįsta išvada, kad jo išgyvenimai nebuvo intensyvūs ir žymūs, o tik nepatogumai būdingi asmeniui, kurio laisvė yra apribota.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Dėl atsakovės atstovų neturtinės atsakomybės administracinėje byloje.

Pareiškėjas prašo šioje byloje priteisti jo patirtą neturtinę žalą solidariai iš atsakovų, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Pažymėtina, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Iš pareiškėjo skundo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nurodydamas, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos ir LR teisingumo ministerijos veiksmus (neveikimą) abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, su kitais ginčui neaktualiais laikotarpiais, taigi šie pareiškėjo motyvai / reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai. Kartu pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas nesutinka su norminiais teisės aktais, mano, kad dėl jų jam atsirado žala. Pagal ABTĮ teisinį reguliavimą privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą, remiantis ABTĮ 113 straipsniu. Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 113 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka neišreiškė valios dėl norminio akto teisėtumo tyrimo inicijavimo. Teismo manymu, nėra pagrindo inicijuoti norminio teisės akto (norminių teisės aktų) tyrimo procedūras ABTĮ numatyta tvarka dėl pareiškėjo kvestionuojamų norminių aktų teisėtumo.

Teismas konstatuoja, kad vertinant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepriėmė jokių individualių aktų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas neteigė, kad atsakovės atstovai nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų, bet pažymėjo, jog patys įstatymai yra ydingi. Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo (neteisėtų veiksmų), nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl solidariai 624 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Skundu pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-11-26 pažyma Nr. 60/09-41652 „Dėl E. M.“ (t. 2, b. l. 2-15), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-01-10 iki 2018-10-11 (607 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 607 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 607 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Pareiškėjo teiginiai dėl privalomos patalpų ventiliacijos nebuvimo ir nepakankamos šviesos atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, vizualiai matomų pelėsių nėra. Iš aukščiau paminėtų patikrinimo aktų matyti, kad tikrintose kamerose, pvz.: Nr. 19, 43, 64, 44, 27, 28, 46, 45, 87 ir kt., kuriose buvo pareiškėjas, nėra užfiksuota gyvenamosiose patalpose vizualiai matomų pelėsių, bendros dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų. Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, yra abstraktūs, deklaratyvūs, kurie paneigiami aukščiau paminėtais patikrinimo aktais.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės, juo labiau, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, apšvietos yra abstraktūs, deklaratyvūs, neindividualizuoti, kurie paneigiami aukščiau paminėtais patikrinimo aktais. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Tačiau iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ant kamerų Nr. 31 ir Nr. 86 lubų ir sienų yra vizualiai matomas pelėsis (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas), o kameroje Nr. 44 praustuvė nesaugi – kraštai stipriai pažeisti korozijos, aštrūs – pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas. Nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 ir 12 punkto pažeidimai vertintini pareiškėjo naudai, todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-08 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 73-76), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 70-72) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019-01-08 pažymos Nr. 62/08-12 „Apie 2018 metais atliktus remonto darbus“ (t. 2, b. l. 59–69) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016, 2017 m. ir 2018 m. buvo remontuojamos įvairios gyvenamosios kameros, kitos paskirties patalpos, o būtent: kamera Nr. 3 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 32 - grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba; Nr. 87, Nr. 103 -pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas; Nr. 46 – apšvietimo remontas; Nr. 96 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija. Sienos, lubos nuglaistytos, išardytas san. mazgo pjedestalas. San. mazgo grindų ir sienų dalies išklijavimas plytelėmis, kameros grindų išklijavimas plytelėmis, pervedžiota instaliacija, sumontuotas klozetas, perteklinių gultų išmontavimas, gultų, langų grotų perdažymas; Nr. 32, Nr. 19 – nuvalytos, perdažytos lubos, užtepta hidroizoliacija; Nr. 12 – suremontuotos sienos, lubos; Nr. 86 – suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perklijuotos sienų ir grindų plytelės, perdažytos lubos ir sienos), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 19 - suremontuotos sienos, lubos (nuvalytos sienos, lubos nuo pelėsių, užtaisyti sienų, lubų įtrūkimai, perdažytos lubos ir sienos), įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, kėdės; Nr. 12 – sutvarkyta pakyla, pasidėti muilui, kitoms WC priemonėms, pakabintos pakabos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, taip pat išardyta WC pakyla ir įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos lovos, kurių skaičius neatitinka kameros kvadratūros. Po perteklinio lovų demontavimo, lovų skaičius atitinka kameroje laikomų asmenų skaičiui, įrengtos naujo tipo lovos. Taigi, pareiškėjo argumentas, kad kameros buvo neremontuotos, visose be išimties kamerose nuo lubų ir sienų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos. visų kamerų lubos ir dalies kamerų sienų viršutinė dalis buvo dažytos kreidos-kalkių mišiniu, todėl nebuvo nei lengvai valoma, kaip to reikalauja teisės aktas, nei apskritai tinkama valymui, dalies kamerų sienos buvo tinkuotos grublėta danga, kaupiančia dulkes ir visiškai netinkama valymui, daugumos kamerų grindys buvo suirusio ir išdaužyto betono, taigi taip pat nebuvo lengvai valomos, visų kamerų lubos virš sanitarinių mazgų visuomet buvo šlapios, nuo jų byrėjo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, skunde nurodytus pareiškėjo argumentus paneigia kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 152-176), iš kurių matyti, kad kameros švarios, tvarkingos, visose kamerose grindys išklijuotos plytelėmis, nuo sienų ir lubų tinkas nekrenta, kreidos – kalkių mišinys taip pat nekrenta, nes sienos išdažytos dažais.

Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo apgyvendintas ne gyvenamosiose kamerose, o pastate, kuris nėra gyvenamasis, nes Registrų centro duomenimis, jis yra įregistruotas kaip negyvenamosios paskirties pastatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (TAR, 2016-11-21, Nr. 2016-27168) 5.1 punkte numatyta, kad pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, nurodant, kad pastatą, priskirtą tam tikrai grupei, gali sudaryti įvairių paskirčių patalpos. Pagal minėto reglamento 7 punktą, negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius, pavyzdžiui, viešbučių paskirties pastatai (viešbučiai, moteliai ir kt.) (7.1 p.), gydymo paskirties pastatai– pastatai gydymo tikslams, t. y. pastatai, kuriuose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai ir kita), veterinarijos gydyklų pastatai (7.12 p.), specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai (7.16 p.). Tai, jog pastatas yra įregistruotas kaip negyvenamos paskirties pastatas, nereiškia, jog jame negali būti įrengiamos patalpos, skirtos tam tikrą laiko tarpą ten gyventi asmenims, tokiems kaip suimtieji ar nuteistieji tardymo izoliatoriuje, tad argumentas dėl apgyvendinimo negyvenamosiose patalpose atmestinas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų registravimas kaip negyvenamųjų atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2018).

Atmestinas argumentas dėl elektrinių oro šildytuvų ir ventiliatorių neišdavimo, nes atsakovas turi diskrecijos teisę išduoti ar ne šiuos daiktus, o jie išduodami tik esant poreikiui, neginčijamų argumentų dėl poreikio būtinumo pateikta nėra, pats pareiškėjas tokių prašymų pateikęs nebuvo.

Ar visų kamerų sanitariniuose mazguose buvo veidrodis ir lentynėlės, negalima spręsti, tačiau kokią įtaką tai darė pareiškėjui, skunde nenurodyta, tik konstatuojama, jog šių daiktų nebuvo, tad argumentas atmestinas. Lentynos asmeniniams daiktams susidėti kameroje yra, gultų dydis kamerose: yra nuo 1,97x0,72 iki 1,78x0,70, tai patvirtina 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažyma Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (t. 2, b. l. 55-58), todėl gultai per trumpais ar siaurais nelaikytini. Tai patvirtina kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (t. 2, b. l. 152-176). Vertinant baldų trūkumą kamerose, pastebėtina, jog pareiškėjas nurodo, jog trūko taburečių, dėžių daiktams susidėti, tačiau nekonkretizuoja kamerų, kur kokių ir kiek baldų trūko, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto trūkumą, kitoje baldų trūkumą, kuris leidžia manyti, jog pareiškėjui teko didesnis kameros plotas.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko taburečių arba suoliukų, netinkamai įrengti gultai. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra be kito inventoriaus: metalinė lovas 1 vienetas 1 asmeniui, spintelės 1 vienetas, suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau, kaip 2 asmenims, lentynoje 1 sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau, kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), veidrodis ir kt. Tardymo izoliatoriaus kamerų aprūpinimą inventoriumi reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (TAR, 2017-06-07, Nr. 2017-09661) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Aprūpinimo inventoriumi normos), kurių 9 punkte nurodyta, koks inventorius turi būti gyvenamojoje kameroje. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo likusio kameros ploto, atskirtas tik simboline 1,5 m sienele, kamerose sklisdavo nemalonūs kvapai, o praustuvas ir spintelė tualeto reikmenims iškelti už šios sienelės. Tualetai kamerose įrengti tiesiai priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis, todėl atidarius kameros duris, buvo pažeistas jo privatumas.

Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepime nurodė, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 2, b. l. 53-54) matyti, kad kamerose Nr. 96, 95, 28, 3, 64, 22, 19, 49 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,78 m iki 2,26 m, o kamerose Nr. 14, 86, 31, 45, 89, 87, 46, 32, 103, 9, 43, 24, 12, 27, 44 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 1,84 m iki 2,33 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų matyti, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždaromas durimis arba uždengiamas ne medžiagine, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, praustuvas nėra iškeltas už atitvėrimo sienelės, o yra toje pačioje patalpoje, kur ir unitazas, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 2, b. l. 152-176), todėl konstatuotina, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo atitvėrimo „simboline“ sienele bei praustuvo ne sanitariniame mazge. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nurodė, kad tualetai kamerose įrengti tiesiai priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis, todėl tiek kameros stebėjimo langelis, tiek ir pačios kameros durys asmeniui naudojantis tualetu galėjo būti bet kuriuo momentu atidarytos. Jam, naudojantis tualetu, ne kartą atsidarydavo kameros durys ir jis pasijusdavo atliekantis gamtinius reikalus daugybės žmonių, esančių koridoriuje, akivaizdoje. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 2, b. l. 152-176) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu arba įėjimas yra iš kameros vidaus (pvz. kameros Nr. 31, 64, t. 2, b. l. 152, 171), o ne nuo įėjimo durų pusės. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas neįrodė. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad pagal teismų praktiką Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo teisę į privatumą, tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas durimis arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020 ir kt.).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langą, pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl kamerose buvusio blogo kvapo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas nešvariose kamerose, nebuvo išduodamas valymo inventorius.

Pagal HN 134:2015 37 punktą, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 2, b. l. 128–130) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kamerų Nr. 19, Nr. 43, Nr. 64 praustuvai buvo tvarkingi. ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad kameroje Nr. 44 patalpos ir jose esantys įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, ŠTI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti. Valikliai išduodami esant poreikiui.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 2, b. l. 139–142) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai tam skirtose vietose (uždarose spintose ar patalpose) kiekviename aukšte.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 2, b. l. 143–147) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo išduotos valymo priemonės, taip pat pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl valymo priemonių neišdavimo. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų dėl valymo priemonių išdavimo nenustatyta. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016-2017 m. (t. 2, b. l. 80-88) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1860 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planas 2018-2019 m. (t. 2, b. l. 77-79). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai dėl nešvarių kamerų ir valymo priemonių neišdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarką, suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo užtikrinamas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore kasdien (t. 2, b. l. 102). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems (t. 2, b. l. 103). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – bausmių vykdymo kodekso 73–75 straipsniuose nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 104).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nepakankamai buvo aprūpinamas tualetiniu popieriumi, muilu, patalyne, kuri buvo nekokybiška, nešvari.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad ŠTI laikomiems asmenims sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rūbai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje. Vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-162 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, ŠTI esantiems suimtiesiems / nuteistiesiems viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimui 2018 m. spalio 19 d. sudaryta sutartis Nr. 81/01-37 su UAB „Šiaulių skalbykla“. Vadovaujantis minėto teisės akto 17 punktu viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje, kartą per mėnesį.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., t. 2, b. l. 143–147) nustatyta, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą Skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarką (t. 2, b. l. 89-91), Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai – išduodama patalynė ir rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje. Tiek ŠTI skalbiniai, tiek asmeniniai skalbiniai skalbiami ne dažniau, kaip kartą per savaitę. Skalbiniai skalbimui iš suimtųjų (nuteistųjų) surenkami pagal ŠTI direktoriaus patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų maudymosi dušuose ir suimtųjų (nuteistųjų) asmeninių skalbinių surinkimo grafiką. Asmeniniai skalbiniai skalbiami ir džiovinami nemokamai. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (t. 2, b. l. 92-95), papildytą 2015-11-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo “papildymo“(t. 2, b. l. 96), kuriais nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, taip pat neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų, ne trumpiau kaip 3 mėnesius, suimtasis (nuteistasis) gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių, bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (t. 2, b. l. 97-101), kuriuo pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais jo pakeitimais. Pagal nustatytą tvarką, neturintiems pinigų užtikrinamas nemokamas viršutinių rūbų skalbimas, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų, o paminėto įsakymo 17 punkte apibrėžta, kad viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad nebuvo nustatyta pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo, priešingai, konstatuota, jog patalynė švari ir dezinfekuojama. Pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl jo argumentai dėl aprūpinimo tualetiniu popieriumi, higienos priemonėmis ir patalyne atmestini, kaip nepagrįsti, nes paneigiami aukščiau paminėtais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktais ir į bylą pateiktais Šiaulių tardymo izoliatoriaus apatinių drabužių, asmeninės patalynės, viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkomis. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis galėjo vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, nors turėjo teisę dušu naudotis ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 2, b. l. 128–130) konstatuota, kad dušinių, prausyklų patalpos tvarkingos, valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien: atliktas valymas ir dezinfekcija registruojami žurnale. Viena sanitarinės švaryklos dušinė buvo užimta, kitoje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto ŠTI laikomiems asmenims, buvo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8051 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 12 d., t. 2, b. l. 133-135) konstatuota, kad operatyviosios kontrolės metu peržiūrėjus Dušo ir persirengimo patalpų kasdieninio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušo patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi. Dušinių dezinfekcijai naudojamas biocido „Mikrobac forte“ 2 proc. darbinis tirpalas. Priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 25 d., t. 2, b. l. 139–142) konstatuota, kad patikrinimo metu ŠTI dušo ir persirengimo patalpos netikrintos, nes patalpos buvo užimtos. Pagal Dušų ir persirengimo kambarių dezinfekcijos registravimo žurnalą, dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama po kiekvieno maudymosi „Microbac forte“ 2 proc. darbiniu tirpalu pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją.

Pareiškėjas skunde ypač akcentavo, kad skysto muilo dozatoriai įkalinimo įstaigų dušuose buvo pradėti įrenginėti nuo 2017-01-01, tačiau skysto muilo juose niekada nebūdavo. Toks pareiškėjo argumentas vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes iš aukščiau paminėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. kovo 27 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-1339 (patikrinimas atliktas 2018 m. kovo 21 d., t. 2, b. l. 128–130) matyti, kad patikrinimo metu viena sanitarinės švaryklos dušinė buvo užimta, kitoje patikrinimo metu ant sienos pritvirtintuose dozatoriuose skysto muilo, skirto ŠTI laikomiems asmenims, buvo.

Kiti pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens. Higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą ar jo buvo per mažai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad intensyviai sportuoja, jo kūno sudėjimas yra stambesnis už statistinį vidurkį, todėl jo fiziologiniai poreikiai yra didesni už nustatytas normas (t. 1, b. l. 24). Iš asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjo ūgis 170 cm, o svoris 69 kg (t. 3, b. l. 10), taigi jo sudėjimas nėra stambesnis, kaip pats save įvardina, už vidutinį. Be to, pareiškėjas tik 2018-07-17 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą, nes nori dietinio maitinimo. Jam buvo paaiškinta tvarka. 2018-08-04 kreipėsi, nes nori dietos. Supažindintas su tvarka. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, kad pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jis buvo diskriminuojamas, ir nurodo, jog teismo kaltais pripažinti ir laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys yra kalinami trimis skirtingo režimo sąlygomis, o suimtieji asmenys turėtų turėti švelnesnį režimą, nei kalėjime, tačiau jis buvo diskriminuojamas kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu, palyginant su pataisos namuose esančiais nuteistaisiais, dėl pasivaikščiojimo trukmės, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo iškvietimo mygtukų, trumpalaikių pasimatymų trukmės, ilgalaikiai pasimatymai jam nebuvo apskritai suteikiami. Taip pat jis buvo diskriminuojamas moterų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, atžvilgiu, nes į jų kameras nustatytas privalomas šilto vandens tiekimas. Skiriasi suimtųjų ir nuteistųjų higienos priemonių normos, skiriasi suimtų vyrų ir moterų higienos priemonių normos, tad jis buvo diskriminuojamas. Taip pat jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų atžvilgiu, kurie turi teisę patys gamintis maistą, o jis to negalėjo daryti, be to, yra numatytos skirtingos mitybos normos nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims. Jis buvo maitinamas pagal nedirbančio vyro maisto racioną, tad buvo diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu. Tokie pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs.

Pareiškėjo argumentai atmestini. Pats pareiškėjas savo skunde nurodo, jog negali būti jokios diskriminacijos tokiais pagrindais, kaip rasė, spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, tautybė ar socialinė kilmė, nuosavybė ar kitos statusas, tačiau savo skunde jis diskriminaciją grindžia iš esmės tuo, kad jis buvo diskriminuojamas nuteistųjų, esančių pataisos namuose, atžvilgiu. Šiuo atveju pataisos namai ir tardymo izoliatorius yra skirtingos įstaigos su skirtingu režimu ir skirtingais tikslais, tad diskriminacija gali būti tik tuo atveju, jei skirtingas režimas būtų taikomas pačiame tarymo izoliatoriuje, išskiriant asmenis ir suteikiant jiems skirtingas sąlygas, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Pažymėtina, jog pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo suteikta ilgalaikių pasimatymų, yra paneigtas bylos medžiaga, pats pareiškėjas nėra teikęs prašymų ilgalaikiam pasimatymui, tad atsakovui nekilo pareigos tokį pasimatymą organizuoti. Taigi, Bausmių vykdymo kodeksas nustato nuteistų asmenų terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, suėmimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja suėmimo vykdymo įstatymas. Suimtieji ir nuteistieji asmenys yra skirtingų kategorijų, jų statusas yra skirtingas, o taip pat ir reikalavimai jiems taikomi skirtingi.

Nors pareiškėjas nurodo, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra privalomas šilto vandens tiekimas į kameras, kur laikomos moterys, tad dėl to jis buvo diskriminuojamas, pažymėtina, jog jis nepateikia įrodymų, o iš teisės aktų turinio matyti, jog tokio privalomumo nėra.

Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl higienos priemonių išdavimo, pažymėtina, jog 2017-01-01 galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ redakcija nustatė Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, tad šios normos jokio statuso pakeitimo nenumato. Pastabose numatyta, jog suimtiesiems išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Pats pareiškėjas nurodo, jog jis tuo metu buvo suimtasis, tad diskriminacijos jo atžvilgiu nenustatyta.

Vertinant skirtingas higienos priemonių normas vyrams ir moterims, skirtingus maitinimo racionus nedirbantiems vyrams, dirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims ir dirbančioms moterims, pažymėtina, jog toks skirtingas reguliavimas nėra susijęs su diskriminavimu pagal lytį ar kitą statusą, o su fiziologija bei atitinkamais poreikiais. Diskriminacija nėra suprantama kaip asmens diskriminavimas pagal paties pareiškėjo pateiktus požymius apskritai, o kaip asmenų, esančių vienodomis sąlygomis, diskriminavimas pagal pateiktus požymius.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo mokamos socialinės pašalpos, ar kitos išmokos. Tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs. Vertinant pareiškėjo argumentą, jog jis ir jo šeima nebuvo aprūpinti pajamomis, pakankamomis jam ir jo šeimai egzistuoti, pažymėtina, jog būnant tardymo izoliatoriuje, asmuo yra pagal teisės aktų reikalavimus aprūpinamas gyvenamuoju plotu, higienos priemonėmis, maistu, gali būti aprūpinamas ir apranga, tad papildomai tokį asmenį aprūpinti dar ir pajamomis valstybė pareigos neturi. Dėl papildomos materialinės pagalbos pats pareiškėjas nesikreipė. Vertinant jo nurodymą, jog turi būti aprūpinamas ne tik jis, bet ir jo šeima, teismas pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie šeimos asmenų skaičių, šeimos turimas pajams ir turtą, nepateikė įrodymų, jog dėl papildomo socialinio aprūpinimo buvo kreiptasi į atitinkamas įstaigas, tad argumentas atmestinas, t. y. pareiškėjas buvo materialiai aprūpintas, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kokias socialines išmokas jam turėjo mokėti Šiaulių tardymo izoliatorius, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl atsisakymo mokėti pareiškėjui socialines išmokas.

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus.

Bylai aktualiu laikotarpiu atvykusių asmenų medicininė apžiūra vykdyta vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. birželio 19 įsakymu Nr. 1/01-157 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo (su vėlesniais pakeitimais) 9 punktu bei 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 pavirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 9 punktu, pagal kurį Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas ar jį pavaduojantis darbuotojas organizuoja pavaldžius medicinos darbuotojus atlikti pristatytiems į Šiaulių tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) medicininę apžiūrą (t. 2, b. l. 105-127). Susipažinus su asmens sveikatos istorijos nuorašu (t. 3, b. l. 2 - 45) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neišsakė, nurodė žalingus įpročius, traumas, operaciją. Pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyrių dėl nemigos, blogo miego, dirglumo, jam buvo suteiktos odontologo paslaugos. Taigi, visi įrašai asmens sveikatos istorijoje paneigia pareiškėjo argumentus, kad jam atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių nebuvo tikrinta sveikata, nebuvo informacijos apie galimybę gauti kokią nors medicinos pagalbą, asmenų, pageidaujančių patekti pas gydytojus, neregistravo. Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2019-12-09 pažymos Nr. 20/01-5895 matyti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu (13 kartų). Eilę kartų pareiškėjas atsisakė pasinaudoti dušu, tai patvirtindamas savo parašu (8 kartai) (t. 2, b. l. 52).

Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. 61/04-2887 matyti (t. 2, b. l. 18) , kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2018-10-11 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi su prašymais išduoti pažymas, kokiose kamerose jis buvo, kada išvykdavo etapu ir kada grįždavo, kaip ir kieno jam buvo suteikta medicininė pagalba dėl dešinės rankos IV piršto falangos įtariamo lūžimo, kad negauna darbinių pajamų. Į visus pareiškėjo prašymus buvo atsakyta (t. 2, b. l.19-32). Kiti pareiškėjo prašymai susiję su jau aukščiau paminėtų higienos priemonių ir kitų daiktų išdavimu (t. 2, b. l. 37-51).