- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-101-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01251-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S101-755/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 26 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1403-266/2015 pagal ieškovo VĮ Turto bankas ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 11792,87 Eur skolą.Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas ne didesnes kaip 11792,87 Eur sumai. Nurodė, jog reiškiamas didelis finansinis reikalavimas, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, nes yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, dėl didelės prašomos priteisti skolos sumos, gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 11792,87 Eur sumoje; uždraudė atsakovui areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Nutarė atsakovui neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų ar turint jų mažiau už 11792,87 Eur, areštuoti pinigines lėšas esančias, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kredito mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose sąskaitose, paliekant atsakovui teisę atlikti pinigines operacijas atsiskaitant su ieškovu, taip pat nedraudžiant disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą išieškoti sumą.
Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti prievolę, visos skolos nesumoka. Teismas vertino ieškovo reikalavimų pobūdį, kad reikalavimas turtinis, prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra didelė, todėl darė išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia reikalavimą, jos gali pasunkinti prašomo byloje priimti teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą nebeįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-10-20 nutartį panaikinti ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nurodo, jog teismas nepagrįstai taikė CPK 144 str., pažeidė procesinės teisės normas, nepagrįstai sureikšmino ieškovo interesus. Motyvų nepateikimas teismo nutartyje yra vienas iš absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas nenurodė jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu daro išvadą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo motyvu, kad jis vengia vykdyti prievolę, visos skolos nesumoka, nes iš atsakovo kaip iš fizinio asmens skola nėra išieškoma, o ieškovė tik dabar pareiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo iš 1999-12-23 likviduotos J. G. individualios įmonės savininko.Mano, kad teismas turėjo preliminariai įvertinti, jog bankrutuojančios ar likviduojamos individualios įmonės savininko atsakomybė už šios įmonės prievoles nėra absoliuti ir neribota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir nėra šio juridinio asmens dalyvio (savininko) turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės dalyvio (savininko) prievolės prieš prievolės kreditorius pasibaigia ( CK 6.128 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-1099/2003, 3K-7-308/2004, 3K-3-428/006). Be to, nurodo, kad materialiųjų subjektinių teisių perėmimas nėra galimas, nes yra praleistas ieškinio senaties terminas. Pažymi, kad jokių duomenų, kad atsakovas galėtų imtis nesąžiningų veiksmų, kurie apsunkintų ar padarytų neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą nėra.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė, todėl yra reali tikimybė, kad pakeitus laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsakovas gali imtis priemonių savo turimą turtą perleisti kitiems asmenims arba apsunkinti naujais įsipareigojimais, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas ir tai sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, nenagrinėjami ieškovo pagrindinio reikalavimo teisiniai ir faktiniai pagrindai. Atkreipia dėmesį, kad A. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ likviduota ir išregistruota 1999-12-23 iš juridinių asmenų registro supaprastinta tvarka paties įmonės savininko (atsakovo) sprendimu, o ne Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo reikalavimų ir gauti jų patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir jų dydžiu atsakovui ir jų taikymas yra būtinas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.), jeigu, patenkinus ieškinį, jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą nėra sprendžiama, ar reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstas ir tenkintinas. Įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo teismas įvertina tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra dėl 11792,87 Eur skolos. Ieškinyje nurodoma, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-05-02 sprendimu priteista iš J. G. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir laiduotojo A. B. solidariai 42868,62 Lt skolos išieškojimas Lietuvos valstybinio komercinio banko Rokiškio skyriaus naudai. Vykdant skolos išieškojimą, dalis skolos – 1999,59 Eur išieškota.Ieškovui tapo žinoma apie laiduotojo A. B. mirtį (duomenys neskelbtini), kad jo vardu paveldėjimo byla neužvesta o Panevėžio apygardos teismo 2014-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-716-227/2014 atmestas ieškovo prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nurodant, kad nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, kai nėra vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo iš to individualios įmonės savininko negalima.
Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina kreditoriaus, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir skolininko, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesų pusiausvyrą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, galinčių apibūdinti jo finansinę padėtį ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu,t.y.nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo reikalavimų suma jam nelaikytina didele, kad nėra grėsmės, jog ieškovui galimai palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, tačiau, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, reikalavimas taikyti ieškinio senatį nenagrinėjamas. Kaip žinia, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia reikalavimų pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.). Analogiška išvada daroma ir dėl atskirojo skundo argumentų, kad atsakovo kaip įmonės dalyvio (savininko) prievolės prieš įmonės kreditorius yra pasibaigusios, vertinimo.
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.