Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

E. D. 2024 m. gegužės 18 d., apie 15.11 val., Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VOLVO XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – nuo jo sklido alkoholio kvapas, neadekvačiai elgėsi, nerišliai kalbėjo, E. D. atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu bei vykti į gydymo įstaigą.

Šiais savo veiksmais E. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino, paaiškino, kad prieš tai buvo žvejyboje ir padaugino alkoholio. Ryte turėjo problemą su skrandžiu, todėl nors ir jautėsi išgėręs, nutarė važiuoti namo, kad pasiimtų vaistų. Važiuojant sustabdė policija, suprato, kad dar girtas ir gali pripūsti, atsisakė pūsti. Pagalvojo, kad jį veš į medicininę įstaigą ir taip atsisakęs tikrintis padarė klaidą ir apgailestauja. Paskutinį kartą iki vairavimo gėrė alų, gal buvo praėję 3 valandos. Gėrė iš vakaro, mažai miegojo, tai ryte dar 3 skardines po 0,5 litro alaus išgėrė. Vairavo jam priklausantį automobilį „Volvo XC70“. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet atsisakė, nes jam buvo šokas, pirmą kartą taip įvyko. Galvojo, kad dar neblaivus ir įpūs, todėl ir atsisakė, bet dėl šoko daugiausia. Problemų dėl alkoholio neturi, išgeria tik alaus, bet būna, kad išvis nevartoja. Laiduotojas yra jo brolis, jis taip pat dirba (duomenys neskelbtini). Įtaką daugiausiai padarys šeima, brolis, tėvai, kad daugiau taip nedarytų. Išvadas padarė ir labai apgailestauja. Su broliu bendrauja kiekvieną diena telefonu. Brolis apie šį įvykį sužinojo iš jo kitą dieną, pats jam pasakė. Brolis jį apvadino, pasakė, kad yra „durnas“, ką tu padarei (b. l. 173-174).

Teisiamojo posėdžio metu kaip galimas laiduotojas apklaustas M. D. (M. D.) paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis, jų santykiai yra kuo puikiausi. Netoliese su broliu gyvena, praleidžia laiką ir kartu, susitinka gana dažnai. Tėvai pensininkai, todėl dažnai važiuoja kartu, nes tėvams reikalinga pagalba. Su broliu daug metų dirbo kartu, todėl bendravo dar ir darbe. Kai apie įvykį sužinojo, pasakė, kad durnai pasielgė, jis kaltas, padarė gyvenimo klaidą. Pasakė, kad blogai padarė, supyko už tokį elgesį, barė, padaryta klaida ir atgal laiko neatsuksi. Po įvykio brolis labai pergyveno. Blogai miega, net valgyti negalėjo. Jau suprato, ką padarė ir jis gali paveikti, jis vis dar jam aiškina. Jis neturės teisių ir nevažinės automobiliu. Bandys daryti įtaką, kad ateityje nepasikartotų daugiau. Yra baustas administracine tvarka. Paskutinį kartą baustas lyg už sustojimą ne vietoje. 2023 m. buvo girtas, nes buvo gimtadienyje, buvo jubiliejus. Buvo eismo įvykiai. Pažeidė KET ir sutinka, blogai darė, kad pažeidinėjo KET. Teigiamas poveikis gali būti broliui nežiūrit į tai, kad pats buvo sulaikytas neblaivus, bet jam bus atimtos teisės, mašinos neturės. Baustas administracine tvarka ir suvokė, kad pažeidinėja tvarką, saugaus eismo taisykles. Jei bus laiduotojas, tai tikrai nepažeidinės tvarkos, jeigu bus skirtas užstatas (b. l. 174-175).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. D. parodė, kad 2024-05-18 dirbo su savo skyriaus vyresniuoju specialistu P. P. ir vyriausiuoju patruliu T. K.. Apie 15:11 val. gavo nurodymą iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo reaguoti į pranešimą ROIK 0124000295114, dėl galimai neblaivaus vairuotojo, kuris važiuoja automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Rudamina-Vilnius. Važiuojant Baltosios Vokės gatve Vilniuje, nuo Juodšilių, link Eišiškių plento, pastebėjo važiuojantį minėtą „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungus švyturėlius bei garso signalą, automobilis buvo sustabdytas. Tuo pačiu metu iš priekio kelią automobiliui užstojo policijos motociklas. Automobiliui sustojus, ji, P. P. ir T. K. priėjo prie automobilio. Už vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau nustatė E. D., jis automobilyje buvo vienas. Priėjus prie vairuotojo, pastebėjo, kad jis akivaizdžiai neblaivus – svirduliavo sėdėdamas, jo akys buvo apsiblaususios, nekoordinavo savo judesių, atrodė labai girtas. Nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli. Pasiteiravus, ar E. D. vartojo alkoholį, jis prisipažino, kad gėrė alkoholį tą pačią dieną, apie 10:00 val. Kiek ir kokio alkoholio išgėrė, nepasakė, sakydamas „nu koks skirtumas“. Alkoholio butelių automobilyje nepastebėjo. Pareikalavus pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, E. D. atsisakė. Jo buvo pareikalauta pasitikrinti blaivumą keletą kartų, tačiau jis kategoriškai atsakydavo „ne“. Jam buvo paaiškinta, kad nustačius neblaivumo požymius, atsisakius pasitikrinti blaivumą, vairuotojui kyla baudžiamoji atsakomybė, jis žodžius suprato, tačiau nesutiko pasitikrinti. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad dėl įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad jis turintis teisę ligoninėje pasitikrinti blaivumą savo lėšomis. Nustatant neblaivumo požymius, buvo nustatyta, kad asmuo negali eiti viena linija, negali paliesti pirštu savo nosies užsimerkęs, nuo jo visą laiką sklido alkoholio kvapas, buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Nuo to momento, kai buvo sustabdytas, E. D. alkoholio daugiau nevartojo (b. l. 63-66).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. D. parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis turi vairuotojo pažymėjimą B kategorijos, leidžiantį vairuoti lengvuosius automobilius, bet jo šiuo metu neturi, jis kažkur pamestas. Jis savo vardu turi registruotą automobilį „VOLVO XC70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu jis važinėja jau apie du metus. 2024 m. gegužės 17 d. vakare jis minėtu automobiliu nuvažiavo žvejoti į Vilniaus rajoną prie tvenkinio. Žvejybos metu vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų per visą naktį. 2024-05-18 ryte jis taip pat dar gėrė alaus. Per visą laiką jis išgėrė gal apie 10 skardinių alaus po 0.5 litro. Jis visą naktį nemiegojo ir po žvejybos apie 15.00 val. nutarė su savo automobiliu „VOLVO XC70“ važiuoti namo. Bevažiuojant su automobiliu jį sustabdė policijos pareigūnai Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, kaip yra nurodyta įtarime. Pareigūnai jo paklausė, ar jis nevartojo alkoholio ir jiems jis atsakė, kad vartojo. Jis labai išsigando ir jam buvo stresas. Pareigūnai jo prašė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė. Pareigūnai jį taip pat įspėjo, kad yra baudžiamoji atsakomybė už vengimą tikrintis blaivumą. Jis šiuo metu gailisi, kad nesitikrino blaivumo, kadangi tuo metu jautėsi neblaivus ir išsigando, kad bus nustatytas girtumas. Sutinka, kad byla būtų pabaigta pagreitinto proceso tvarka, nekviečiant liudytojų (b. l. 75-78).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. 15.30 val. E. D. nustatytas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; asmuo vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 14 ).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – E. D. (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Volvo DC70 D5 AWD“ kaina be PVM – 3 325,90 Eur, su PVM – 4 210 Eur (b. l. 33).

Prokuroro 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu E. D. nuosavybės teise priklausančiam keleiviniam automobiliui „VOLVO XC70“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nustatant dalinį nuosavybės teisė apribojimą, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024-05-21 iki 2024-11-21 (b. l. 34-35).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro skambučio informacija apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-54).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip E. D. atsisako tikrintis blaivumą (b. l. 58-59).

2024 m. gegužės 21 d. nutarimu E. D. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog E. D. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra jis, 2024 m. gegužės 18 d., apie 15.11 val., Baltosios Vokės gatvėje, Vilniuje, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius, E. D. atsisakė tikrintis neblaivumą, taip vengė neblaivumo patikrinimo. E. D. kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis įvykio išvakarėse gėrė alų, alų taip pat gėrė 3 valandos iki vairavimo, suprato, kad vairavo neblaivus, atsisakė tikrinis neblaivumą bijodamas pasekmių. Jo kaltę taip pat patvirtina kiti įrodymai – BIRT žiūryklės duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, fotolentelės, vaizdo įrašai.

Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, iš kaltinimo E. D. šalina aplinkybę, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nes E. D. neblaivumas šioje byloje nebuvo įrodytas, o vien neblaivumo požymių nustatymas neleidžia daryti išvados, kad jis vairavo neblaivus.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Byloje pateiktas M. D. prašymas dėl E. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad galimas laiduotojas M. D. būtų vertas teismo pasitikėjimo.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011).‏‏‎

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas galimas laiduotojas M. D. paaiškino, kad supyko už brolio elgesį, barė jį, vertina, kad padaryta klaida ir atgal laiko neatsuksi. Bandys daryti įtaką, kad ateityje nepasikartotų daugiau, tačiau broliui bus atimtos teisės, mašinos neturės, vien tai jau darys teigiamą įtaką broliui.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo E. D. brolio M. D. tinkamumo būti laiduotoju turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis nors ir neteistas, jam nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, tačiau jis praeityje yra baustas administracine tvarka, dažniausiai – už KET pažeidimus, o bylos nagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančių nuobaudų, įskaitant ir nuobaudą už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,91 promilių neblaivumas, pasirodė viešoje vietoje. Be to, jis daug kartų baustas už KET pažeidimus, taip pat už grubius – už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, už greičio viršijimą daugiau nei 20 ar net 30 km per valandą. Jis praeityje buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus kur kas daugiau kartų nei kaltinamasis. Tai M. D. apibūdina neigiamai, kaip teisės aktų pažeidėją, todėl teismo vertinimu, asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, pažeidusiam įstatymų nustatytą tvarką, ypač kai jo padaryti pažeidimai susiję su nusikaltimu, kurio padarymu kaltinamas E. D.. M. D. elgesys rodo jo veiksmų tyčinį pobūdį ir sąmoningą įstatymų nustatytos tvarkos nesilaikymą, o kartu kelia abejonių tokio asmens galimybėmis E. D. daryti tinkamą poveikį, t. y. būti laiduotoju. Iš M. D. parodymų matyti, kad jis brolio elgesį vertina kritiškai ir mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis nesugebėjo konkrečiau ir išsamiau paaiškinti, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti savo broliui. E. D. ir M. D. yra broliai, M. D. yra jaunesnis, turintis mažesnę gyvenimo patirtį už patį laiduojamą E. D., dėl amžiaus, gyvenimiško patirties objektyviai nėra pajėgus imtis priemonių įtakai broliui daryti ir būti jam autoritetas. Nors M. D. ir E. D. sieja artimi ryšiai, jie yra dirbę vienoje įmonėje, tačiau jie gyvena atskirai, kaltinamasis planuoja išvykti dirbti į užsienį, taigi šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotojas M. D. savo vyresniam broliui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairuodamas keleivinį automobilį. Transporto priemonę E. D. vairavo nedarbo dieną, keldamas eismo saugumui pavojingas situacijas, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė sunkių padarinių. E. D. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirba, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. D. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, didesnę nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. gegužės 21 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. D. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, todėl automobilis, kaip nusikalstamos veikos darymo priemonė, konfiskuotinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš E. D. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. D. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

E. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Prokuroro 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu E. D. nuosavybės teise priklausančiam keleiviniam automobiliui „VOLVO XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl 43,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. D..

Nagrinėjamu atveju E. D. gynėju buvo paskirta Kristina Sandaraitė-Butvilienė, siekiant užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą procese, kadangi byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš 2024 m. gegužės 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad Kristinos Sandaraitės-Butvilienės teiktos antrinės teisinės pagalbos E. D. išlaidos sudaro 43,75 Eur. Kadangi E. D. nurodė gaunantis reguliarias pajamas, planuoja pradėti dirbti, todėl iš E. D. valstybės naudai priteistina 43,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. D. (E. D.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą 60 MGL dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir E. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL (2 000) Eur dydžio baudą.

E. D. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 21 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti E. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš jo automobilį „VOLVO XC70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Prokuroro 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu E. D. nuosavybės teise priklausančiam keleiviniam automobiliui „VOLVO XC70“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

E. D. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmeną, esančią voke baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje.

Priteisti iš E. D. valstybės naudai 43,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. D., kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.