Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-03-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-440-944/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-28
Bylos Nr.
e2YT-440-944/2023
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01808-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušros Barškietytė
Pareiškėjas
I. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S.
Kategorijos
  • 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-440-944/2023Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01808-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 28 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,dalyvaujant pareiškėjai I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S. ir valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo atnaujinti terminą palikimui priimti pagal įstatymą po J. S. mirties. Nurodė, kad mirė jos tėvas J. S. (duomenys neskelbtini). Po jo mirties turtą galėjo paveldėti ji ir jo sutuoktinė A. S.. Kitų vaikų J. S. neturėjo. Dėl paveldėjimo nei ji, nei jos motina nesikreipė, nes paveldimas turtas nebuvo registruotas. Paaiškino, kad 2022-08-10 apylinkės seniūnijos pažymėjimo Nr. V3-160 pagrindu buvo registruota nuosavybė J. S. vardu. Norėdama sutvarkyti paveldėjimo dokumentus kreipėsi į notarą, kuris nurodė, kad praleistas terminas palikimui priimti. Paaiškina, kad terminas palikimui priimtas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. teisinio neišprusimo, nes nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymi, kad pareiškėją suklaidino ta aplinkybė, kad tėvo vardu nebuvo registruoto turto.

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Nurodė, kad ji yra vienintelė J. S. įpėdinė, nes nei brolių, nei seserų neturi, taip pat nėra J. S. kitų giminaičių, kurie galėtų pretenduoti dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, kad kitų asmenų, kurie reikštų pretenzijas per visą šį laiką nebuvo. Nurodė, kad jos motina yra ligota, todėl taip pat nesitvarkė dėl dokumentų dėl palikimo priėmimo. Paaiškino, kad neseniai sutvarkė namo registracijos dokumentus, todėl būtini dokumentai dėl paveldėjimo. Patvirtino, kad teisinių žinių stoka sutrukdė jai tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises dėl paveldimo turto, t. y. ji nežinojo, kad būtina kreiptis pas notarą per nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Suinteresuotą asmenį valstybę atstovaujantis VĮ Turto bankas atsiliepimu nurodė, pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad gimimo liudijime I. S. tėvai nurodyti J. S. ir A. S.. (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 35, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono trečiojo notarų biuro liudijimas, kad po J. S. mirties palikimas nėra priimtas ir paveldėjimo byla neužvesta. J. S. vardu registruoti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registracija atlikta 2022-08-10 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. V3-160 pagrindu.

Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 redakcija Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Darytina išvada, kad sprendžiant palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo klausimus, šie faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui šioje byloje turi būti vadovaujamasi palikimo atsiradimo dienai galiojusio 1964 m. CK paveldėjimo santykius reglamentuojančiomis normomis.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą, lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis, ir tėvai. Vadovaujantis CK 587 straipsnio 2 punktu laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atitinkamai 1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu.

Atitinkamai CK 588 straipsnis reglamentavo termino palikimui priimti prailginimą, t. y. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą galėjo teismas prailginti, jeigu jis pripažino, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Analogiškas institutas įtvirtintas šiuo metu galiojančiame CK 5.57 straipsnyje. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 57, CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo svarbias termino praleidimo priežastis – duomenų apie turtą neturėjimą. Paaiškino, kad tėvo mirties metu paveldimo registruoto turto nebuvo, t. y. Nekilnojamojo turto registracija atlikti tik 2022 m. Kadangi palikimo atsiradimo metu nebuvo realiai paveldimo turto, todėl nebuvo kreipiamasi dėl palikimo priėmimo. Byloje duomenų paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes nėra.

Teismo vertinimu išklausius duotus paaiškinimus byloje, pripažintina, kad atsiradus turtui po palikėjos tėvo mirties, pareiškėja dėl turimų žinių stokos, turtinės padėties operatyviai nesiekė realizuoti atsiradusios teisės paveldėti, tačiau šios aplinkybės pačios savaime negali būti pagrindas atmesti pareiškimo. Be to, prieštaraujančių pareiškimui asmenų nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad terminas palikimui priimti yra ganėtinai neilgas – 6 mėnesiai (1964 m. CK 587 straipsnio 2 punktas), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), atnaujintinas terminas palikimui priimti, atsiradusiam po pareiškėjos tėvo mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290–291 teismas

nutaria:

pareiškėjos I. S. pareiškimą tenkinti – atnaujinti terminą palikimui priimti atsiradusį po jos tėvo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Aušros Barškietytė