- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-542-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07945-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-355-901/2015, iškeltoje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. 2-3733-772/14 ir priteisti iš jo dukteriai išlaikyti iki jos pilnametystės kasmėnesinę išmoką po ½ dalį LR Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio, t. y. 518 Lt periodinių išmokų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią po santuokos nutraukimo jų dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir ieškovas dukters išlaikymui iki pilnametystės įsipareigojo skirti po 1000 Lt per mėnesį. Teigia, kad pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jis netinkamai įvertino savo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą ir jis nepajėgia tinkamai įvykdyti prievolę, nes jo materialinė padėtis yra sunki, pajamos yra nedidelės. Be to, jis turi finansinių įsipareigojimų. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui pablogėjo sveikatos būklė, nuo 2015-01-14 ieškovas neteko darbo, ketina kreiptis į Darbo biržą.
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesutiko su ieškovo ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3733-772/2014 iš ieškovo V. G. nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo (2014-10-14) iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovės A. G. ieškovui V. G. 131,78 Eur, o iš ieškovo atsakovei 81,09 Eur atstovavimo išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Nustatė, kad ieškovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi vieną automobilį, gyvena pas giminaičius, jo darbinės pajamos iki ieškinio padavimo buvo apie 5 000 Lt, po 2014-10-30 patirto insulto nuo lapkričio mėnesio ieškovas gauna ligos pašalpą, turi finansinių įsipareigojimų. Pažymėjo, kad atsakovė pateikė paskaičiavimą, kad neįgalaus vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 2 000 Lt. Atsakovė ilgą laiką buvo bedarbė, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino trijų mėnesių išbandymo laikotarpiui, jos darbo užmokestis siekia MMA. Pažymėjo, kad atsakovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, turi vieną automobilį, gyvena su dukra jos tėvui priklausančiame gyvenamajame name. Teismas, atsižvelgdamas į bylos medžiagą ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, sprendė, kad yra pagrindas sumažinti priteistą iš ieškovo išlaikymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) V. G. prašo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jo ieškinį – iki 150 Eur sumažinti kasmėnesines išmokas, skirtas dukteriai išlaikyti. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, ieškovo turtinę padėtį ir sveikatos būklę, ir vaiko poreikius.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė A. G. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo įsiteisėjimo neteikė savo neįgaliam vaikui išlaikymo, nors jo kasmėnesinės pajamos siekė 5 000 Lt ir daugiau. Pažymi, kad neįgalaus vaiko poreikiai nuolat didėja, o ieškovas teismo sprendimo metu vėl įsidarbino ir jo turtinė padėtis vėl pagerėjo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) V. G. apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra kliūčių atsakovės su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktiems įrodymams priimti ir įvertinti.
Dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio įsiskolinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą.
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).
Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad skundžiamo sprendimo nepagrįstumą apeliantas grindžia dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: teigia, jog jo turtinė padėtis pablogėjo, ir nurodo, kad vaiko poreikiai nėra dideli.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (toliau ir MMA) dydžio išlaikymas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tačiau nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas neįgalaus vaiko papildomus poreikius, sprendė, kad apeliantas turi teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas yra proporcingas vaiko tėvo turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pažymėtina, kad būtent atsakovei, su kuria gyvena vaikas, tenka (teko) pareiga ne tik vaiką išlaikyti, bet ir pasirūpinti jo kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, lavinti ir pan.), todėl papildomai didesnės finansinės išlaikymo dalies jai nustatymas reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Bylos duomenimis, apeliantas vaikui išlaikyti nuo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimo įsiteisėjimo sumokėjo tik 170 Eur ir išlaikymo įsiskolinimas 2015-02-28 siekė 2184,03 Eur. Bylos duomenimis, apeliantas vėl įsidarbino ir gauna didesnes pajamas. Be to, nors apeliantas teigia, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas byloje naudojosi mokama teisine pagalba. Apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė, kad nesugeba teikti dukteriai išlaikyti teismo priteisto išlaikymo.
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto atsakovei priteistinos 120 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 120 Eur advokato pagalbos išlaidas atsakovei A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)).