Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-01-28 · Civilinė byla Nr. 2-355-901/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-28Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-31Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
2-355-901/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07945-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Ieškovas
V. G.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-355-901/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07945-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 113.8; 116.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė,sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei G. K.,dalyvaujant atsakovės atstovei advokatei E. J.,išvadą teikiančios institucijos atstovei N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. G. ieškiniu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo sprendimo 2 punktą c.b. Nr. 2-3733-772/14, sumažinti ir nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš V. G. dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės periodinę po ½ dalį LR Vyriausybės patvirtinto minimalaus darbo užmokesčio (toliau MDU) (1035 Lt), šiai dienai tai sudaro 518 Lt periodinių išmokų kas mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2014-05-06 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp ieškovo ir atsakovės abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią po santuokos nutraukimo jų dukters E. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. G.. Ieškovas dukters E. G. išlaikymui iki pilnametystės įsipareigojo skirti po 1000 Lt per mėnesį. Ieškovas teigia, kad pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, netinkamai įvertino savo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, jam nepavyko įgyvendinti planų dėl darbo pakeitimo ir atlyginimo padidinimo. Ieškovas fiziškai nepajėgia tinkamai įvykdyti prievolę, nes jo materialinė padėtis yra sunki, pajamos yra nedidelės, vidutinės mėnesio pajamos ieškinio padavimo metu sudarė 800-900 Lt, be to jis turi finansinių įsipareigojimų - moka pagal kredito sutartį, pajamų trūksta patenkinti savo būtinus poreikius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui labai pablogėjo sveikatos būklė dėl 2014 m. spalio mėn. patirto insulto, po kurio jis ilgą laiką gydėsi, tačiau jo darbingumas nėra apribotas, be to, nuo 2015-01-14 ieškovas neteko darbo, ketina kreiptis į Darbo biržą.

Atsakovė A. G. su ieškovo ieškiniu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi nėra teisinio pagrindo keisti priteistą išlaikymą vaikui (15-19 b.l.). Nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis ir pasirašant sutartį ir pateikiant ieškinį buvo lygiai tokia pat, galimybės teikti vaikui išlaikymą nėra pasikeitusios. Atsakovė paskaičiavo vaikui skiriamų išlaidų dydį, kuris per mėnesį sudaro apie 2000 Lt. Atsakovei vienai liko prievolė ir būtinybė auginti vaiką, jai vienai pasirūpinti, praleisti didžiąją dalį laiko su vaiku, slaugyti ir ligoninėje, ir sanatorijose. Abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti lygiomis dalimis, be to, pagal savo turtinę padėtį, mano, kad ieškovas galėtų prisidėti didesniąją išlaikymo dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai jo turtinė padėtis geresnė už atsakovės, o ieškovas kitų išlaikytinių neturi.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prieštarauja ieškovo V. G. ieškinyje pateiktam reikalavimui pakeisti priteistą E. G. išlaikymo dydį į 518 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismui pateiktoje Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-27 išvadoje nurodyta, kad atsakovė A. G. su dukra E. G. gyvena atsakovės tėvo gyvenamajame name, namuose mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos (35-36 b.l.). Pokalbio su A. G. metu, moteris paaiškino, kad ji niekur nedirba, registruota Darbo biržoje, jos šeimos pajamos yra 360 Lt, gaunamos kaip E. G. neįgalumo pašalpa, taip pat šeimai materialiai padeda A. G. tėvas. A. G. nurodė, kad ieškovas, nors ir pats sutiko teikti dukrai 1000 Lt išlaikymą tačiau dukros neišlaiko. Moteris paaiškino, kad E. G. yra nustatytas neįgalumas dėl stuburo ligos, mergaitei yra skirtas mokymasis namuose, nuolat reikalingi vaistai, gydytojų stebėjimas. Du kartus metuose vaikas turi vykti konsultacijoms į Vilnių, taip pat kartą metuose gydosi sanatorijoje. Mergaitė privalo lankyti baseiną kurio kaina mėnesiui yra 300 Lt. Ieškinyje ieškovas nepateikė faktinių aplinkybių apie sumažėjusius jo nepilnametės dukters poreikius, kas sudarytų esminį pagrindą išlaikymo dydžiui pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas 2014-10-14 kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnametei dukrai E. G. iš jo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo), ieškinį motyvuodamas tuo, kad pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jis netinkamai įvertino savo galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, jam nepavyko įgyvendinti planų dėl darbo pakeitimo ir atlyginimo padidinimo, be to nuo 2015-01-14 ieškovas neteko darbo, o 2014 m. spalio mėn. patyrė insultą, jo sveikata pablogėjo ir gerokai sumažėjo galimybės užsidirbti pakankamai lėšų tiek pragyvenimui, tiek dukters išlaikymui.

Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutinka, jos atstovė pažymėjo, kad ieškovas darbo neteko ir jam sveikata pablogėjo jau po ieškinio padavimo bylos nagrinėjimo metu, be to nurodė, kad nėra duomenų, kad ieškovui buvo tikrasis insultas, o ne priešinsultinė būsena, kad po šio sveikatos sutrikimo buvo kažkokie liekamieji reiškiniai, kadangi jų teigimu šiuo metu ieškovas jau nebeturi nedarbingumo. Ieškovas apie 15 metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, labai gerai uždirbdavo, jo pajamos sudarė apie 5000 Lt kas mėnesį, be to gaudavo dienpinigius, kurių teismui nenurodė, netekęs darbo gaus nedarbo išmoką, be to, ieškovo darbingumas nėra apribotas, jis neprarado kvalifikacijos, jis ir vėl gali susirasti panašų darbą. Ieškovas tiek skyrybų metu, tiek dabar gyvena pasiturinčiai, šiuo metu Vilniuje, turėjo ir turi visas turtines galimybes tinkamai savo dukra pasirūpinti, tačiau to daryti nenori ir nedaro. Pažymėjo, kad ieškovas iki šiol nėra pervedęs savo dukrai nė vieno lito išlaikymui, teismo sprendimo nevykdo piktybiškai, todėl atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo vaikui išieškojimo. Ieškovas puikiai žino, kad dukra turi negalią, turi specialių poreikių, jai reikalingas nuolatinis gydymas, reabilitacija, operacijos Vilniuje ir Kaune, kas susiję su papildomomis išlaidomis gydymui, vaistams, važinėjimui. Ieškovas nuo pat išlaikymo dukrai priteisimo vengia savo pareigos vaiką išlaikyti, be to dar siekia priteistas išmokas susimažinti. Priteista suma atitinka tėvo turtinę padėtį, jo galimybes, ieškovo turtinė padėtis po visai neseniai priimto teismo sprendimo iš esmės nėra pasikeitusi, o vaiko poreikiai nėra sumažėję, tik didėja ir didės. Šiuo metu atsakovės ir dukros materialinė padėtis yra labai sunki, atsakovė tik neseniai įsidarbino (2014-11-28), gaus minimalų atlyginimą, atsakovei padeda jos tėvas, kuris suteikė jai su dukra gyvenamąją vietą savo namuose, moka mokesčius, taip pat visapusiškai prisideda prie anūkės (šalių dukters) išlaikymo.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1-2 d.). Pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šis proporcingumo principas aktualus ir sprendžiant jau priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą (CK 3.201 str.).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t.y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str. 1 d.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-37/2010).

Aplinkybes, jog asmens, prašančio sumažinti išlaikymą, turtinė padėtis pablogėjo ir kiek konkrečiai tėvas turi galimybę tenkinti vaiko poreikius, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas c.b. Nr. 2-3733-772/2014 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu patvirtino A. G. ir V. G. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria V. G. įsipareigojo nepilnametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 1000 Lt nuo iki vaiko pilnametystės (3-4 b.l.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, turi vieną automobilį, gyvena pas giminaičius Vilniuje, jo darbinės pajamos iki ieškinio padavimo buvo apie 5000 Lt, po 2014-10-30 patirto insulto (pateiktos medikų pažymos, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti, 56-59 b.l.) nuo lapkričio mėn. ieškovas gauna ligos pašalpą, kuri už laikotarpį nuo 2014-11-10 iki 2014-12-30 buvo viso 1698,72 Lt, iš pateiktų dokumentų matyti, kad nedarbingumą ieškovas turėjo iki pat šių metų pradžios, kad šiuo metu ieškovas yra darbingas ir nebeturi nedarbingumo teismas neturi duomenų (3-4, 5-7, 75-79 b.l.). Be to, ieškovas yra pasiėmęs asmeniniams poreikiams paskolą iš Swedbank AB, kurią po santuokos su atsakove nutraukimo 2014-05-06 toliau pats dengia, kokio dydžio įmokas moka ir kiek liko mokėti ieškovas teismui nenurodė (4, 51 b.l.). Nenustatyta, kad ieškovas ar atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių.

Reikia pažymėti, kad nuo išlaikymo vaikui priteisimo iki ieškovo ieškinio teismui padavimo dienos nepraėjo net pusė metų, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl jo sumažėjusių galimybių teikti vaikui išlaikymą atsirado bylos nagrinėjimo metu. Per tą laiką neįgalaus vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui bei laisvalaikiui nesumažėjo. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui vaiko išlaikymui reikalingų lėšų (apie 2000 Lt) sąrašą (maistui, drabužiams, mokslui ir t.t.), taip pat antstolės V. Š. 2014-11-17 pažymą dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuris tuo metu buvo 4806 Lt (18 b.l.). Atsakovė ilgą laiką buvo bedarbė, įsidarbino bylos nagrinėjimo metu (nuo 2014-11-28), įsidarbino su trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu, jos darbo užmokestis yra MMA, kuri šiuo metu yra 300 EUR (1035 Lt), atsakovė gauna 104,27 EUR (360 Lt) už dukters neįgalumą, 9,42 EUR (32,50) Lt už dukros transporto išlaidas, kitų pajamų neturi (17, 22-24, 50, 63-65 b.l.). Atsakovė nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, turi vieną automobilį, gyvena su dukra jos tėvui priklausančiame gyvenamajame name (3-4, 20, 35-37 b.l.). E. G. nustatytas lengvas neįgalumas, jai įgimta stuburo deformacija (po operacijos), jai reikalingas nuolatinis gydymas, daugiau operacijų, jai reikalingi maisto papildai, sanatorijos, ji lanko paskirtą baseiną, be to, vaikas turi problemų su regėjimu, viskas susiję su papildomomis išlaidomis (17, 21, 25-29, 32, 48 b.l.).

Nors ieškovui nedarbingumas neapribotas, tačiau akivaizdu, kad jo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo, kur jis geranoriškai buvo prisiėmęs pareigą išlaikyti dukrą pakankamai didelėmis išmokomis atsižvelgiant į tuo metu jo gautas pakankamai dideles pajamas, gerokai pakito. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė ne ieškinio padavimo metu, o bylos nagrinėjimo metu ir kad po sprendimo priėmimo praėjo nedaug laiko, teismo vertinimu nedaro jo ieškinio iš esmės nepagrįsto kaip kad teigia atsakovės atstovė. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atstovės argumentus, kad savo sunkią turtinę padėtį ieškovas susikūrė dirbtinai, kad jis savo noru išėjo iš darbo, kad jo sveikatos būklė netrukdo jam lengvai susirasti kitą tarptautinių pervežimų vairuotojo darbą su panašia alga kaip kad turėjo. Tai tėra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Pagal formuojamą teismų praktiką, kad vaiko būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 MMA dydžio, kuri šiuo metu yra 300 EUR, tačiau nuo šios sumos gali būti nukrypta atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, sveikatą, vaiko sveikatą ir ypatingus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. Nr.3K-3-259/2004, Teismų praktika Nr. 22; LR Vyriausybės nutarimas 2014-09-24 Nr. 972).

Atsižvelgiant į prieš tai aptartą šalių turtinę padėtį, į vaiko tėvo ir vaiko sveikatos būklę, kadangi vaikas turi invalidumą, o ieškovo darbingumas nėra apribotas, jam nėra nustatytas neįgalumas, nenustatyta, kad ieškovo sveikata negali būti atkurta ir kad jis negalėtų vėl įsidarbinti, be to ieškovas gauna pakankamai dideles netekto darbingumo išmokas, už ilgametį darbą turėtų gauti nemažas išmokas ir iš Darbo biržos, kadangi ieškovas vengė ir tebevengia mokėti vaikui išlaikymą, todėl atsižvelgiant į tai, į vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat atsižvelgiant į teismų praktikoje susiformavusį orientacinį priteistino išlaikymo dydį, teismo vertinimu yra pagrindas sumažinti priteistą iš ieškovo išlaikymą ir nuo ieškinio padavimo dienos išlaikymą ieškovo dukrai priteisti po 200 EUR (690,56 Lt) kasmėnesinių išmokų sumos iki vaiko pilnametystės (CPK 185 str.).

Iš esmės pasikeitus ieškovo ar atsakovės turtinei padėčiai (pvz. gavus gerai apmokamą darbą) ar nepilnamečio vaiko, kuriam priteistas išlaikymas poreikiams, suinteresuoti asmenys turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad, patenkinus dalį ieškinio reikalavimų, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui patenkinus apie 65 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų ieškovui priteistina iš atsakovės 131,78 Eur (455 Lt) atstovavimo išlaidų (8, 45, 83 b.l.), o atsakovei iš ieškovo priteistina 81,09 Eur (280 Lt) atstovavimo išlaidų (33-34, 46-47 b.l.), kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokačių ruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų atstovavimo teisme laiką, teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 str.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies, į šalių turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais šių bylinėjimosi išlaidų, taip pat procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nusprendžia iš šalių nepriteisti, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. gegužės 6 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3733-772/2014 iš ieškovo V. G. nepilnametei dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo (2014-10-14) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 131,78 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 78 euro centus) atstovavimo išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 81,09 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą ir 9 euro centus) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Laura Karmazaitė