- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- e2A-883-538/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01184-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- UAB „Entis“
- Atsakovas
- R. J.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-883-538/2015
2015 m. liepos 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Entis“ apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Entis“ ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2012 metais R. J. pirko prekes iš ieškovės, tačiau už jas neatsiskaitė. Pradėjus reikalauti atsiskaitymo, atsakovė vilkino atsiskaitymo laiką, todėl ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 935 Lt skolos, 161 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. liepos 31 d. Plungės rajono apylinkės teismas pagal ieškovės ieškinį dokumentinio proceso tvarka priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2012-11-13 PVM sąskaita – faktūra Nr. EN1943, kuri turėjo būti apmokėta 2012-11-13, 2012-11-26 PVM sąskaita – faktūra Nr. EN1995, kuri turėjo būti apmokėta 2012-11-26 patvirtina, kad ieškovas atsakovei pardavė prekes, o byloje nėra duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu. Už praleistą prievolės įvykdymo terminą ieškovas atsakovei paskaičiavo 161 Lt palūkanų. Todėl ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu pripažintina, jog tarp ieškovo ir atsakovės atsirado prievoliniai teisiniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsakovė nustatytu terminu pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir nurodė, kad nėra skolinga ieškovei. Iš ieškovės nėra pirkusi jokių jos nurodytų prekių. Pateiktose ieškovės sąskaitose nėra pažymėta, kad pačios prekės ar PVM sąskaitos faktūros jai buvo pristatytos ar įteiktos. Nebuvo atliktas skolų suderinimas. Prašo ieškinį atmesti, panaikinti priimtą preliminarų sprendimą.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus. Nurodė, kad prekių gavimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr. EN1943, EN1995, kuriose yra nurodyta, kad prekes atsakovė gavo. UAB „Entis“ neužsiima išgalvotų prekių pirkimo įforminimu, ieškovė siekia tik atgauti pinigus už prekes. Atsakovė daugiau nei metus neneigė aplinkybės, kad yra skolinga, tačiau vilkino atsiskaitymo laiką, kas patvirtina pačios atsakovės prievolės pripažinimą. Jei atsakovė nuo pat pradžių būtų neigusi, kad gavo prekes, ieškinys teisme būtų buvęs pateiktas 2012 metais. Todėl prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-02-17 skundžiamu sprendimu nusprendė 2014 m. liepos 31 d. teismo priimtą preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismui pateiktose 2012-11-13 ir 2012-11-26 PVM sąskaitose-faktūrose EN1943, EN 1995 nėra užpildyti visi privalomieji rekvizitai: sąskaitose-faktūrose nėra duomenų apie prekių priėmėją-vardo, pavardės ar pareigų, t.y. nėra duomenų kas sąskaitas-faktūras pasirašė ir kas prekes priėmė. Nesant šių duomenų nėra įrodymų, kad atsakovė pagal sąskaitas-faktūras EN 1493 IR EN1995 prekes pirko. Remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais darytina išvada, kad už statybines medžiagas yra skolinga ne atsakovė R. J..
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Entis“ pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti 2015 m. vasario 17 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį visiškai bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias prievolių atsiradimo pagrindus (CK 6.2 str.), teisės normas, nustatančias prievolinių santykių buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2012 metais R. J. pirko prekes iš ieškovės, tačiau už jas neatsiskaitė. Plungės rajono apylinkės teismas pagal ieškovės ieškinį dokumentinio proceso tvarka priėmė preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino. Atsakovė nustatytu terminu pareiškė prieštaravimus dėl ieškinio ir nurodė, kad nėra skolinga ieškovei. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus ir nurodė, kad prekių gavimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros, kuriose yra nurodyta, kad prekes atsakovė gavo. Pirmosios instancijos teismas priimtą preliminarų sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Ieškovė UAB „Entis“ pateikė apeliacinį skundą.
Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad R. J. teisme nurodė, kad visus finansinius reikalaus jos ūkyje ir esminius sprendimus priima jos mama G. J., kuri ir teikė R. J. rekvizitus darbininkams, jiems mokėjo už atliktus darbus R. J. vardu, perka prekes jos vardu ir tokiu būdu vykdo ūkinę veiklą. Būtent šis mechanizmas atspindi, kad G. J. atstovavo R. J., įteikdama rekvizitus darbininkams, kad jie galėtų įsigyti prekių statybos darbams atlikti. Jei veiklą būtų vykdžiusi G. J. savo vardu, tai savo rekvizitus ir būtų davusi darbininkams.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas preliminarų sprendimą bei atmesdamas ieškovės ieškinį, nustatė, kad už statybos darbus ieškovei skolinga ne atsakovė, o atsakovės mama G. J.. Taip pat teismas sutiko su atsakovės atstovo nuomone, kad ieškinys yra pareikštas ne tai atsakovei, todėl laikytinas nepagrįstu. Bylos duomenimis, ieškovė prašymo pakeisti atsakovę nepateikė.
Pagal LR CPK 47 str. 1 d. nuostatas tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – tai asmenys, kurie įstoja patys arba įtraukiami į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms vienos iš šalių atžvilgiu. Jie gali būti įtraukti dalyvauti byloje šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba teismo iniciatyva. Bet kokiu atveju dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylos nagrinėjimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, kuri teismui nėra privaloma. Absoliučia dauguma atvejų trečiųjų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia grynai procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Jų interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese. Asmenų materialiosios teisės ir pareigos vienų kitiems gali būti nustatomos užtikrinant jiems galimybę pasinaudoti visomis įstatymų įtvirtintomis procesinėmis teisinėmis garantijomis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į nagrinėjamos bylos procesą yra teismo teisė, tokie asmenys gali būti įtraukti į procesą, jeigu tai neprieštarauja proceso koncentruotumo ir operatyvumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi atsakove byloje patraukas ne tas asmuo, teismas turėjo imtis iniciatyvos ir vadovaudamasis proceso operatyvumo, efektyvumo principais bei siekdamas įgyvendinti teisingumą byloje, turėjo pasinaudoti savo iniciatyvos teise bei įtraukti G. J. trečiuoju asmeniu šioje byloje tam, kad tinkamai išnagrinėtų bylą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnis). Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Šioje byloje įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir duomenis matyti, kad G. J. buvo tas asmuo, kuris užsakinėjo statybos darbus ir prekes, vadinasi, ji yra tiesioginiai susijusi su šios bylos ginčo objektu – atsiskaitymu už užsakytus statybos darbus bei prekes, bei šio ginčo šalimis. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįgyvendino (pažeidė) CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteiktos teisės trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, į bylą įtraukti savo iniciatyva, nors pats savo sprendime pasisakė dėl G. J. kaip tinkamos atsakovės šioje byloje, todėl teisėjų kolegija konstatuoja netinkamą proceso teisės normų taikymą bei nukrypimą nuo tų normų aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl pirmosios instancijos sprendimą naikina. Byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes asmuo, tiesiogiai susijęs teisiniais santykiais su ieškove, nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, t.y. pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, todėl byla negalėjo būti išnagrinėta tinkamai. Kadangi sprendimas yra naikinamas dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Ieškovei UAB „Entis“, į. k. 300970638, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, grąžinti sumokėtą 8 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.