Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojos mažosios bendrijos „Statybų konsultacijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Alrusta“ ieškinį atsakovui G. Š. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

17.4. Išieškotojai nekyla jokių abejonių, kad, nepriėmus blokavimo įsakymo ir pateikus vykdyti Europos vykdomąjį raštą Belgijos Karalystėje, skolininkas išgrynins banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės 2024 m. spalio 3 d. prašymą, kuriuo apeliantė prašė priimti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą ir išduoti Europos vykdomąjį raštą, 2024 m. spalio 11 d. priėmė dvi nutartis, kuriose atskirai išsprendė klausimus dėl, atitinkamai, europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūros taikymo ir Europos vykdomojo rašto išdavimo. Kadangi abi minėtos pirmosios instancijos nutartys priimtos išsprendus vieną apeliantės prašymą ir apeliantė abi nutartis yra apskundusi vienu atskiruoju skundu, kuriame išdėstė savo nesutikimo argumentus dėl abiejų skundžiamų nutarčių, apeliacinės instancijos teismas abiejų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą taip pat išsprendžia viena nutartimi.

Dėl Europos vykdomojo rašto neišdavimo

3. Reglamento Nr. 805/2004, kuriame įtvirtinama Europos vykdomojo rašto išdavimo procedūra, 1 straipsnyje nurodyta, kad šio reglamento tikslas – sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas.

4. Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos sąlygos reikalavimui, kad jis galėtų būti pripažįstamas neginčytinu pagal šį reglamentą: a) skolininkas pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

5. Reglamento Nr. 805/2004 6 straipsnyje yra nustatyti ir reikalavimui dokumentui patvirtinti Europos vykdomuoju raštu, be kita ko, šio straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta būtinoji sąlyga, pagal kurią valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose.

6. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 III skyriaus „Minimalūs reikalavimai neginčytinų reikalavimų procedūroms” 12 straipsnio 1 dalį reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų.

7. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, galimybei pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos punktus, o taip yra tuomet, kai per teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl reikalavimų ir su juo buvo numanomai sutikta, nes skolininkas nepasirodė arba jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje dėl šio reikalavimo. Antra, teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti šios reglamento III skyriuje numatytus minimalius procesinius reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas RD prieš SC byloje Nr. C-518/18, 24 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-639-943/2019).

8. Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje nustatyti minimalūs procesiniai reikalavimai, kurių pagal reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą privalu laikytis, kad valstybėje narėje priimtą sprendimą dėl neginčytino reikalavimo būtų galima pripažinti Europos vykdomuoju raštu, skirti užtikrinti, kad skolininkas būtų laiku ir tokiu būdu, kad turėtų galimybę tinkamai pasiruošti gynybai, informuotas apie, pirma, su juo susijusius teismo veiksmus ir reikalavimą aktyviai dalyvauti procese siekiant užginčyti atitinkamą reikalavimą ir, antra, jo nedalyvavimo procese padarinius (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Pebros Servizi Srl prieš Aston Martin Lagonda Ltd Nr. C‑511/14, 44 punktas).

9. Vadovaujantis Reglamento III skyriaus 13 straipsnio „Dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą” 1 dalimi, bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui gali būti įteikiamas šiais būdais: a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo; b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data; c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina; d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba el. paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.

10. Reglamento Nr. 805/2004 III skyriaus 14 straipsnyje „Dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą” įtvirtinta, kad bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys, kuriame suformuluotas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš skolininko, 2022 m. gruodžio 7 d. išsiųstas skolininkui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi (jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje) teismo laikytas įteiktu skolininkui 2023 m. sausio 15 d. Teismo 2023 m. kovo 13 d. šaukimas ir teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartis, kuria nutarta 2023 m. balandžio 17 d. 9 val. byloje paskirti teismo posėdį, skolininkui išsiųsti ieškovės 2023 m. sausio 30 d. rašte nurodytu kitu skolininko gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir buvo įteikti atsakovui asmeniškai 2023 m. kovo 16 d.

12. Reglamento Nr. 805/2004 16 straipsnyje įtvirtinta, kad siekiant užtikrinti, jog skolininkui buvo suteikta tinkama informacija apie reikalavimą, bylos iškėlimo arba lygiaverčiame dokumente turi būti: a) šalių pavardės ir adresai; b) reikalavimo suma; c) jei reikalavime numatytos palūkanos: palūkanų norma ir laikotarpis, už kurį numatytos palūkanos, jei pagal valstybės narės teisės aktus prie pagrindinės sumos nėra automatiškai pridėtų įstatymų numatytų palūkanų; d) reikalavimo priežasties paaiškinimas.

13. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 17 straipsnį bylos iškėlimo, lygiaverčiame dokumente ar bet kokiame teismo šaukime arba kartu su jais turi būti pateikta ši informacija: a) procedūriniai reikalavimai ieškiniui užginčyti, įskaitant laikotarpį reikalavimui užginčyti raštu arba teismo posėdžio laiką, kai taikoma, institucijos, kuriai reikia atsakyti arba į kurią atvykti, pavadinimas ir adresas, kai taikoma, ir ar teisininko atstovavimas yra būtinas; b) prieštaravimo nebuvimo ar neatvykimo pasekmės, ypač, kai taikoma, galimybė, kad teismo sprendimas gali būti priimamas ar vykdomas skolininko nenaudai, ir atsakomybė už teismo proceso išlaidas.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skolininkui asmeniškai 2023 m. kovo 16 d. įteiktų teismo procesinių dokumentų (2023 m. kovo 13 d. teismo šaukimo ir 2023 m. kovo 13 d. nutarties) turinio, teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartyje buvo nurodyti byloje dalyvaujantys asmenys (ieškovė LAUB „Alrusta“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. V.; atsakovas G. Š., trečiasis asmuo E. Š.), reikalavimo suma (229 444,67 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo), nurodytos reikalavimo atsiradimo priežastys (skolininkas neperdavė ieškovės nemokumo administratorei finansinio turto, iš viso už 229 944,67 Eur, todėl ieškovei ir jo kreditoriams padarė tiesioginę 229 444,67 Eur turtinę žalą). Atsakovui adresuotame teismo 2023 m. kovo 13 d. šaukime buvo nurodytas teismo posėdžio laikas ir vieta (2023 m. balandžio 17 d. 09:00 val., Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini)), taip pat atsakovo neatvykimo į šį teismo posėdį procesinės teisinės pasekmės (kitais atvejais, kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, teismas ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles).

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines aplinkybes apie aptartų teismo procesinių dokumentų (2023 m. kovo 13 d. teismo šaukimo ir 2023 m. kovo 13 d. nutarties) įteikimą skolininkui asmeniškai 2023 m. kovo 16 d., skundžiamoje nutartyje jas įvertino kaip teikiančias pagrindą padaryti išvadą apie minimalių reikalavimų neginčytinų reikalavimų procedūroms laikymąsi. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Reglamento Nr. 805/2004 13 straipsnio 1 dalies b punkte, 16–17 straipsniuose, bei byloje nustatytas faktines aplinkybes apie minėtų procesinių dokumentų, kuriuose skolininkui buvo suteikta tinkama informacija tiek apie pati reikalavimą, tiek ir apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą bei neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, įteikimą skolininkui asmeniškai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad skolininko informavimo apie jo atžvilgiu ieškovės pareikštą reikalavimą procedūros atitiko Reglamento Nr. 805/2004 III skyriuje „Minimalūs reikalavimai neginčytinų reikalavimų procedūroms” nustatytus reikalavimus.

16. Spręsdamas klausimą, ar reikalavimas gali būti vertinamas kaip neginčytinas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog skolininkas niekada neginčijo jo atžvilgiu pareikšto reikalavimo ir (ar) jo elgesys gali būti prilyginamas tyliam sutikimui su reikalavimu, todėl pareikšto reikalavimo nepripažino neginčytinu Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punkto prasme.

17. Pasisakydamas dėl šio aspekto Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas gali būti laikomas neginčytinu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b punktą, jeigu skolininkas nesiėmė jokių veiksmų, kad užginčytų tokį reikalavimą, ir neįvykdė teismo prašymo raštu pareikšti apie ketinimą ginčyti ieškinį arba neatvyko į teismo posėdį (2016 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Pebros Servizi Srl prieš Aston Martin Lagonda Ltd Nr. C‑511/14, 41 punktas).

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jos nagrinėjime atsakovas G. Š. arba jo paskirtas teisinis atstovas nedalyvavo. Teismo posėdyje dalyvavo trečiasis asmuo E. Š., kuri paaiškino, kad bendrovės dokumentų netvarkė, neturėjo prieigos prie mokesčių, banko, neturėjo bendrovės banko mokėjimo kortelės, neigė, jog buvo atskaitingu asmeniu, taip pat patvirtino, kad jai, kaip akcininkei, žala nepadaryta.

19. Atsakovas G. Š. nepateikė ir atsiliepimo į jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, pareikštą ieškinį, nepareiškė prieštaravimų dėl ieškinio kita forma. Visgi vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar jis, kaip skolininkas, ėmė kokių nors veiksmų, kad užginčytų tokį reikalavimą, ir ar šis reikalavimas gali būti pripažintas (ne)ginčytinu Reglamento Nr. 805/2004 taikymo prasme, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės. Pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintos reikalavimo pripažinimui (ne)ginčytinu reikšmingos faktinės aplinkybės apie tai, ar Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1292-580/2023 buvo įteiktas skolininkui (jei taip, kada ir kokiu CPK įtvirtintu būdu). Tokių aplinkybių nėra galimybės identifikuoti apeliacinės instancijos teisme, kadangi Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančioje civilinės bylos Nr. e2-1292-580/2023 procesinėje kortelėje nėra žymėjimo nei apie teismo sprendimo išsiuntimą, nei apie jo įteikimą ar neįteikimą skolininkui.

20. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vertindamas, ar skolininko atžvilgiu pareikštas reikalavimas gali būti laikomas neginčytinu, kaip tai apibrėžta Reglamento Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalyje ir aiškinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, nenustatė ir kompleksiškai neįvertino minėto klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingų faktų. Nesant galimybės visų šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatyti apeliacinės instancijos teisme, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūros netaikymo

21. Iš skundžiamos nutarties dėl atsisakymo išduoti europinio sąskaitos blokavimo įsakymą matyti, kad pirmosios instancijos teismas nutarties 11 punkte iš tiesų yra nurodęs, kad prieš skolininką yra pradėtas priverstinio vykdymo procesas ir apeliantei yra išduotas Europos vykdomasis raštas, nors tokį dokumentą pats teismas atsisakė išduoti, o apeliantė dėl to priimtą nutartį skundžia atskiruoju skundu. Taigi, iš esmės pritartina apeliantės atskirojo skundo teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl faktinių aplinkybių, skundžiamoje nutartyje padarė klaidą. Visgi ši klaida pati savaime negali lemti skundžiamos nutarties pripažinimo neteisėta ar nepagrįsta, neįvertinus sąlygų europiniam sąskaitos blokavimo įsakymui išduoti buvimo ar nebuvimo.

22. Reglamento Nr. 655/2014, kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šiuo reglamentu nustatoma Europos Sąjungos procedūra, kuria kreditoriui sudaromos galimybės siekti, kad būtų išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas), kuriuo, neviršijant įsakyme nurodytos sumos, užkertamas kelias tam, kad kiltų pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo įvykdymui dėl lėšų, kurias turi skolininkas ar kurios turimos skolininko vardu valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje, pervedimo ar išėmimo.

23. Pagal Reglamento Nr. 655/2014 5 straipsnio b punktą blokavimo įsakymu kreditorius gali pasinaudoti ir po to, kai kreditoriui valstybėje narėje išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą.

24. Pagal Reglamento Nr. 655/2014 7 straipsnio 1 dalį teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu.

25. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 655/2014 preambulės 14 punktu, sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelia piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl, kai kreditorius pateikia prašymą dėl blokavimo įsakymo iki teismo sprendimo priėmimo, teismas, kuriam pateiktas prašymas, turėtų būti įsitikinęs, remdamasis kreditoriaus pateiktais įrodymais, jog yra tikėtina, kad kreditoriaus reikalavimas skolininko atžvilgiu dėl bylos esmės bus patenkintas. Tačiau kreditorius bet kuriuo atveju, įskaitant atvejus, kai jam jau yra išduotas teismo sprendimas, turėtų įrodyti teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Teismas turėtų įvertinti kreditoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vertindamas įrodymus, teismas gali laikyti, kad skolininko iš sąskaitų išimamos sumos ir jo išlaidos, reikalingos normaliai jo verslo eigai užtikrinti, arba periodinės šeimos išlaidos pačios savaime nėra neįprastos. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Be to, vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti. Tačiau teismas gali atsižvelgti į šiuos veiksnius bendrai vertindamas, ar esama rizikos.

26. Nagrinėjamu atveju jai nepalankią nutartį apeliantė kvestionuoja argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nors ji buvo įvardijusi skolininko nesąžiningus veiksmus bei galimybę nuslėpti ar iššvaistyti turimas užsienio banke lėšas.

27. Tačiau, kaip matyti iš apeliantės prašymo, grėsmę, kad, nepritaikius blokavimo įsakymo, bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti apeliantės reikalavimą skolininkui, ji grindė tik tuo, kad skolininkas Lietuvoje neturi turto, tačiau turi atidarytą banko sąskaitą užsienio valstybėje (Belgijoje). Atskirajame skunde grėsmę apeliantė grindžia jau naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, t. y.: 1) skolininkas iš ieškovės pasisavino 217 220 Eur, šią sumą išgrynindamas ir panaudodamas išimtinai savo asmeninėms reikmėms; 2) skolininkas yra paslėpęs visą savo turtą, kadangi vykdomojoje byloje per daugiau nei vienerius metus iš skolininko nepavyko nieko išieškoti; 3) skolininko atžvilgiu vien antstolis I. G. vykdo 11 vykdomųjų bylų, kuriose nepavyksta nieko išieškoti; 4) skolininkas nevykdo antstolio I. G. patvarkymų, neteikia informacijos apie skolininko turimą turtą; 5) žinodamas apie Lietuvos Respublikoje vykstantį priverstinio išieškojimo procesą ir banko sąskaitoms taikomą areštą bei apie Lietuvoje veiklą vykdančių antstolių veiklos ribas už Lietuvos Respublikos teritorijos, skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant išvengti priverstinio išieškojimo ir Belgijos Karalystėje naudoja banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į CPK 306 straipsnio 2 dalies ir 338 straipsnio nuostatas, kad nei apeliacinis, nei atskirasis skundas negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas apeliaciniame procese draudžia remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė ir neįvertino) pirmosios instancijos teismas. Todėl tik atskirajame skunde nurodytos naujos aplinkybės, kurios, apeliantės manymu, pagrindžia skolininko nesąžiningumą ir grėsmę, kad nepritaikius blokavimo įsakymo bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau įvykdyti apeliantės reikalavimą skolininkui, objektyviai negali patvirtinti skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

29. Atskirai paminėtina, kad nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog kartu su jos prašymu dėl Europos vykdomojo rašto ir europinio sąskaitos blokavimo įsakymo pateiktas priedas Nr. 4 (antstolio I. G. 2024 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. S-24-8-32172) patvirtina aplinkybes, jog skolininkas yra paslėpęs visą savo turtą, neturi jokio registruotino turto, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas, kitose antstolio I. G. vykdomosiose bylose skolininko atžvilgiu nepavyksta nieko išieškoti ir skolininkas nevykdo antstolio I. G. patvarkymų, neteikia informacijos apie skolininko turimą turtą, pridedamas prie atskirojo skundo antstolio parengtas dokumentas tokių atskirojo skundo argumentų nepagrindžia. Šiame dokumente nurodyta tik tai, kad 2024 m. rugpjūčio 20 d. skolininkui buvo išsiustas antstolio patvarkymas, įpareigojantis skolininką pateikti informaciją apie jam priklausanti turtą; antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko taip pat ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai, todėl jeigu permoka butų, VMI įsiskaitytų už nepriemokas valstybei.

30. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas yra paslėpęs savo turtą, esantį Lietuvoje ar, turėdamas pakankamas finansines galimybes, sąmoningai nevykdo jo atžvilgiu išduotų vykdomųjų dokumentų. Nėra duomenų ir apie tai, kada pradėjo mažėti (jeigu pradėjo mažėti) skolininko turimo turto Lietuvoje sudėtis ar vertė. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad skolininkas ėmėsi arba ketina imtis veiksmų savo turtui paslėpti arba perleisti, sąmoningai sumažinti jo vertę, kitaip sąmoningai bloginti savo turtinę padėtį, elgėsi kitaip nesąžiningai, siekdamas sukliudyti jo atžvilgiu priimto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimo įvykdymui, apeliantė taip pat nepateikė. Taigi, skirtingai nei teigia apeliantė, ji byloje esančiais įrodymais nepagrindė skolininko nesąžiningų veiksmų ir siekio nuslėpti, iššvaistyti turimas lėšas, tokiu būdu apsunkinant minėto teismo sprendimo įvykdymą (CPK 178 straipsnis).

31. Pažymėtina ir tai, kad vien skolininko turto Lietuvoje nebuvimo faktas, pats savaime, byloje nesat įrodymų, kad tokios aplinkybės atsirado dėl skolininko sąmoningo (ne)veikimo, siekiant išvengti skolų išieškojimo, negalėtų pagrįsti skolininko nesąžiningų veiksmų, siekiant išvengti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje e2-1292-580/2023 įvykdymo. Būtent tokiam vertinimui pagrindo pati savaime nesuteiktų ir tokia aplinkybė, kaip banko sąskaitos atidarymas užsienio valstybėje (Belgijoje), nesat duomenų, kad tokių veiksmų skolininkas ėmėsi siekdamas sukliudyti jam nepalankaus Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimo įvykdymą. Į bylą apeliantės pateiktų įrodymų nepakanka padaryti išvadą apie skolininko nesąžiningus ketinimus, susijusius su Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimo nevykdymu.

32. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismui svariais argumentais nepaneigus apeliantės prašyme įvardytų aplinkybių dėl skolininko turto Lietuvoje nebuvimo ir jo vardu atidarytos sąskaitos užsienio banke kaip kliūčių sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, vien apeliantės pateiktų įrodymų nepakankamumas ir (ar) neišsamumas neteikė pagrindo atmesti jos prašymo dalies dėl blokavimo įsakymo procedūros pradėjimo poreikio. Pagal tuo metu byloje buvusius įrodymus nebuvo galimybės atsakyti į klausimą, ar nebus trukdoma vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, dėl kurio privalomumo ir vykdytinumo savybių jau negali kilti ginčų. Kitaip tariant, vien duomenų, pateiktų su tokio pobūdžio prašymu, nepakankamumas nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui skundžiamos nutarties priėmimo metu neabejotinai nuspręsti, kad neegzistuoja Reglamento Nr. 655/2014 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios blokavimo įsakymo taikymo sąlygos, t. y. reali rizika, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti apeliantės reikalavimą skolininko atžvilgiu.

33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Reglamento Nr. 655/2014 8 straipsnio 2 dalies j punkto nuostatas, kad prašyme dėl blokavimo įsakymo turi būti nurodytas visų reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas blokavimo įsakymo išdavimas, kaip reikalaujama 7 straipsnio 1 dalyje (teismas išduoda blokavimo įsakymą, jei kreditorius yra pateikęs pakankamai įrodymų, kad įtikintų teismą, jog reikia skubiai taikyti tokią apsaugos priemonę kaip blokavimo įsakymas, nes esama realios rizikos, kad be tokios priemonės bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti kreditoriaus reikalavimą skolininko atžvilgiu), apibūdinimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį prie prašymo pridedami visi reikšmingi patvirtinamieji dokumentai.

34. Vadovaujantis Reglamento Nr. 655/2014 17 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai kreditorius nepateikė visos 8 straipsnyje reikalaujamos informacijos, teismas, kuriam pateiktas prašymas, gali suteikti kreditoriui galimybę per teismo nustatytą laikotarpį papildyti arba ištaisyti prašymą, išskyrus atvejus, kai prašymas yra akivaizdžiai nepriimtinas arba nepagrįstas. Jei per tą laikotarpį kreditorius nepapildo arba neištaiso prašymo, prašymas atmetamas.

35. Reglamento Nr. 655/2014 9 straipsnio 1 dalyje taip pat nurodoma, kad teismas klausimą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išsprendžia rašytinio proceso tvarka, remdamasis informacija ir įrodymais, kuriuos kreditorius pateikė savo prašyme. Jei teismas mano, kad pateiktų įrodymų nepakanka, jis gali, jei leidžiama pagal nacionalinę teisę, prašyti kreditoriaus pateikti papildomų rašytinių įrodymų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas taip pat gali, su sąlyga, kad dėl to nederamai nevilkinamas bylos nagrinėjimas, pasinaudoti bet kuriuo kitu tinkamu jo nacionalinėje teisėje numatytu įrodymų rinkimo būdu, pavyzdžiui, išklausyti kreditorių arba jo liudytoją (-us), be kita ko, pasitelkdamas vaizdo konferenciją ar kitas ryšio technologijų priemones.

36. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, suteikiantį teisę prašymą nagrinėjančiam teismui sudaryti galimybę kreditoriui per teismo nustatytą laikotarpį papildyti arba ištaisyti prašymą, pateikti papildomus rašytinius įrodymus Reglamento Nr. 655/2014 7 straipsnio 1 dalyje nurodytoms būtinosioms blokavimo įsakymo taikymo sąlygoms pagrįsti, apeliantei kartu su prašymu pateikus rašytinius įrodymus, susijusius su vykdymo veiksmų eiga vykdomojoje byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš skolininko apeliantės naudai, bei informaciją apie kitas skolininko atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, ir nurodžius, kad, jos manymu, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Reglamento Nr. 655/2014 8 straipsnio 2 dalies j punktu, 3 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 3 dalimi, kartu siekdamas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo byloje, apeliantei turėtų suteikti galimybę ištaisyti prašymo trūkumus, teiginius apie teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę pagrindžiant atitinkamais įrodymais.

37. Padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, suklydo taikydamas Reglamento Nr. 655/2014 nuostatas ir, nepasiūkęs apeliantei pagrįsti teiginių įrodymais, nors tokią galimybę šis reglamentas numato, nepagrįstai iš karto atsisakė išduoti blokavimo įsakymą, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl blokavimo įsakymo išdavimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį, kuria išspręstas klausimas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, panaikinti ir šį klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartį, kuria išspręstas klausimas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo taikymo, panaikinti ir šį klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo.