- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-157-372/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00174-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vizitauris“
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizitauris“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3740-215/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vizitauris“ ieškinį atsakovui R. D. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir atsakovo prašymo netenkinimo bei permokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vizitauris“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. D., teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. DGKS-2633 ir atsakovo reikalavimų netenkinti; 2) priteisti iš atsakovo 66,05 Eur darbo užmokesčio permoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) priėmė sprendimą Nr. DGKS-2633 dėl 362,71 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma nurodytas neatskaičius mokesčių) ir 401,44 Eur dienpinigių bei 1648,18 Eur netesybų (skaičiuojant nuo 2019 m kovo 8 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d.) (suma nurodyta neatskaičius mokesčių). Ieškovės nuomone, toks Darbo ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsakovas, teikdamas 2019 m. balandžio 3 d. prašymą, Darbo ginčų komisiją suklaidino.
3. Ieškovė nurodė, kad: 1) atsakovui už 2019 m. sausio mėnesį buvo priskaičiuota 415,16 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), išmokėti iš viso 298,72 Eur darbo užmokestį, iš viso buvo išmokėta 303,70 Eur darbo užmokesčio, t. y. ieškovė permokėjo 4,98 Eur sumą; atsakovas per 2019 m. sausio mėnesį vyko į komandiruotę, atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti iš viso 250,00 Eur dienpinigių, iš viso buvo išmokėta 250,00 Eur dienpinigių; 2) atsakovui už 2019 m. vasario mėnesį buvo priskaičiuota 720,55 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), išmokėti iš viso 469,35 Eur darbo užmokestį, iš viso buvo išmokėta 530,42 Eur darbo užmokesčio, t. y. ieškovė permokėjo 61,07 Eur sumą; atsakovas per 2019 m. vasario mėnesį vyko į komandiruotę, atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti iš viso 690,00 Eur dienpinigių, iš viso buvo išmokėta 690,00 Eur dienpinigių; 3) atsakovui už kovo mėnesį buvo priskaičiuota 216,17 Eur darbo užmokesčio ir 146,54 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), išmokėti iš viso 268,56 Eur darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso buvo išmokėta 286,56 Eur darbo užmokesčio ir kompensacija už nepanaudotas atostogas; atsakovas per 2019 m. kovo mėnesį vyko į komandiruotę, atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti iš viso 177,50 Eur dienpinigių, iš viso buvo išmokėta 177,50 Eur dienpinigių.
4. Ieškovė pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje dėl 362,71 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma nurodytas neatskaičius mokesčių) ir 401,44 Eur dienpinigių nesutinka, nes sprendimo priėmimo dieną (2019 m. gegužės 8 d.) su atsakovu buvo visiškai atsiskaičiusi. Ieškovė sprendimo dalyje dėl 1648,18 Eur netesybų, kurios Darbo ginčų komisija skaičiavo nuo 2019 m. kovo 8 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d., nesutinka, nes su atsakovu atsiskaitė 2019 m. balandžio 12 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas sprendė: 1) priteisti iš UAB „Vizitauris“ atsakovo R. D. naudai 362,71 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius mokesčių) ir 401,44 Eur dienpinigių. Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo atsakovui R. D., t. y. 362,71 Eur vykdyti skubiai; 2) priteisti iš UAB „Vizitauris“ atsakovo R. D. naudai 1648,18 Eur (suma neatskaičius mokesčių) netesybas, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 8 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d.; 3) priteisti iš UAB „Vizitauris“ atsakovo R. D. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovei galiotų išlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, byloje nėra, toks susitarimas į bylą nepateiktas, ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė.
7. Teismas nurodė, jog ieškovė neįvykdė pareigos atsiskaityti su atsakovu (darbuotoju), ji atsakovui jo atleidimo iš darbo dieną buvo neišmokėjusi 401,44 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio už kovo mėnesį bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas 362,71 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad su atsakovu buvo atsiskaityta visiškai darbo santykių pabaigos dieną, išmokant su darbo santykiais susijusias išmokas.
8. Teismas pažymėjo, kad būtent ieškovė turėjo įrodyti aplinkybę, jog su atsakovu visiškai atsiskaitė jo atleidimo dieną ir teisingai apskaičiavo jo darbo užmokestį bei teisingai perdavė duomenis VSDFV. Kadangi tokių duomenų ieškovė į bylą nepateikė, teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas, nustatęs, kad ieškovės atžvilgiu nėra iškelta jokių civilinių bylų, susijusių su kitų ieškovės darbuotojų dėl neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo; su kitų juridinių vienetų reikalavimų dėl piniginių įsiskolinimų priteisimo; kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią finansinę padėtį, ieškovės prašymo sumažinti netesybas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
9. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) UAB „Vizitauris“ prašo: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės atsakovo naudai 362,71 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius mokesčių) ir 401,44 Eur dienpinigių; 2) panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės atsakovo naudai 1648,18 Eur netesybų, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 8 d. iki darbo ginčių komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d.; 3) priimti naują sprendimą, sumažinant priteistas netesybas atsakovo R. D. naudai iki 854,36 Eur, skaičiuojant proporcingai nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. balandžio 12 d.; 4) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismo sprendimu iš apelianto priteista ginčijama suma yra neteisėta ir neteisinga – nors teismui buvo pateikti visi mokėjimo dokumentai bei informacija, kad su atsakovu ieškovė atsiskaitė visiškai jau 2019 m. balandžio 12 d., tiek Darbo ginčų komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą priteisti iš ieškovės ginčijamą sumą – antrą kartą sumokėti pinigus, kurie atsakovui jau yra išmokėti. Ieškovė pažymėjo, kad iš viso priskaičiuoto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sudarė 1498,42 Eur, išmokėta suma sudarė 1102,68 Eur (už sausio, vasario, kovo mėnesius); 2019 m. kovo 5 d. ieškovė sumokėjo 250 Eur dienpinigių už sausio mėnesį, 2019 m. kovo 8 d. ieškovė sumokėjo 177,50 Eur dienpinigių už kovo mėnesį. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. atsakovui buvo išmokėjusi 427,5 Eur dienpinigių ir liko įsiskolinusi 690 Eur dienpinigių už 2019 m. vasario mėnesį, kuriuos sumokėjo 2019 m. balandžio 12 d. (šiai datai iš viso ieškovė buvo išmokėjusi 1117,5 Eur dienpinigių, t. y. su atsakovu visiškai atsiskaičiusi). Ieškovė akcentavo, kad teismui priteisus ginčijamą sumą, susidarė paradoksali situacija – iš ieškovės reikalaujama sumokėti sumas, kurias ji jau sumokėjo daugiau kaip prieš pusę metų.
9.2. Teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad ieškovė įsiskolinusi atsakovui 764,15 Eur, t. y. mažiau, nei teismo apskaičiuotas vidutinis mėnesinis atsakovo atlyginimas (824,09 Eur), bet nepaisant to, priteisė iš ieškovės mokėti netesybas, apskaičiuotas pagal teismo nustatytą atsakovo vidutinį darbo užmokestį, o ne pagal įsivaizduojamą įsiskolinimo sumą, kuri yra mažesnė, nei teismo paskaičiuotas jo vidutinis mėnesinis atlyginimas. Ieškovė atsiskaitė su atsakovu 2019 m. balandžio 12 d., tai yra praėjus 1 mėnesiui ir ne daugiau kaip 5 darbo dienoms nuo atsakovo atleidimo iš darbo, todėl, ieškovės nuomone, teismas neteisėtai ir neteisingai ieškovės atžvilgiu apskaičiavo netesybų dydį, kuris galėtų būti ne didesnis nei 946,14 Eur (764,15 Eur : 21 d. d. / į mėnesį = 36,39 Eur / į d. d. * 26 (pradelstų atsiskaityti dienų skaičius) = 946,14 Eur).
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė turėjo visiškai atsiskaityti su atsakovu paskutinę jo darbo dieną – 2019 m. kovo 8 d., tačiau to nepadarė ne dėl atsakovo kaltės. Teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė, pažeisdama DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatą, laiku neišmokėjo atsakovui darbo užmokesčio, dienpinigių bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas; teisėtai ir pagrįstai, įvertinęs tai, kad ieškovė atsiskaityti su atsakovu uždelsė du mėnesius, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai atitinkamo dydžio netesybas, kurių pagrįstai nemažino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovą R. D. ir ieškovę UAB „Vizitauris“ siejo darbo teisiniai santykiai; (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. 7 patvirtina, kad atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini). Ieškovė darbo sutarties 1.3. punktu įsipareigojo atsakovui mokėti 721,50 Eur darbo užmokestį, 6 punktu – mokėti 50 proc. dydžio dienpinigius. Darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. kovo 8 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.
13. Nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovė paskaičiavo atsakovui mokėtinas išmokas ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. K-4 dėl 446,06 Eur 2019 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo.
14. Nustatyta, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės išmokėtomis išmokomis, susijusiomis su darbo santykiais, 2019 m. balandžio 3 d. kreipėsi su prašymu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies į Darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2633. Šiuo sprendimu atsakovo R. D. prašymas buvo tenkintas, nuspręsta išieškoti iš UAB „Vizitauris“ R. D. naudai 362,71 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma nurodytas neatskaičius mokesčių) ir 401,44 Eur dienpinigių, sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas išieškojimo vykdyti skubiai. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių. Taip pat nuspręsta išieškoti iš UAB „Vizitauris“ R. D. naudai 1648,18 Eur netesybas, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 8 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d. Suma nurodyta neatskaičius mokesčių.
15. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovui R. D. darbdavys priskaičiavo ir deklaravo: darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas 1498,42 Eur, 1117,50 Eur dienpinigių; atsakovui buvo sumokėta 1246,42 Eur, iš šios sumos sumokėtas darbo užmokestis už sausio ir vasario mėnesius – 834,12 Eur (atskaičius mokesčius) (suma neatskaičius mokesčių 1135,71 Eur), ir 716,06 Eur dienpinigių; atsakovui liko nesumokėta: 401,44 Eur dienpinigių, darbo užmokesčio už kovo mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas 362,71 Eur (neatskaičius mokesčių); 690,00 Eur dienpinigių atsakovui buvo sumokėta 2019 m. balandžio 12 d.
Dėl ginčo esmės
16. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. DK 65 straipsnio 7 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama darbdavio pareiga užtikrinti tinkamą darbo santykių pasibaigimo įforminimą ir atsiskaitymą su darbuotoju.
17. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
18. Minėtų įstatymo nuostatų pagrindu darytina išvada, kad kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovei.
19. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad darbo sutartis (duomenys nesklbtini); darbo sutartis nutraukta 2019 m. kovo 8 d.; darbo sutarties nutraukimo dieną ieškovė paskaičiavo atsakovui mokėtinas išmokas ir išrašė kasos išlaidų orderį Nr. K-4 dėl 446,06 Eur 2019 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo; už sausio, vasario, kovo mėnesius atsakovui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas 1498,42 Eur, 1117,50 Eur dienpinigių; atsakovui buvo sumokėta 1246,42 Eur, iš šios sumos sumokėtas darbo užmokestis už sausio ir vasario mėnesius – 834,12 Eur (atskaičius mokesčius) (suma neatskaičius mokesčių 1135,71 Eur), ir 716,06 Eur dienpinigių; atsakovui liko nesumokėta: 401,44 Eur dienpinigių, darbo užmokesčio už kovo mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas 362,71 Eur (neatskaičius mokesčių).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pasibaigus ieškovę ir atsakovą siejusiai darbo sutarčiai, DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, buvo nesilaikyta, t. y. ieškovė savo pareigos atsiskaityti su darbuotoju tinkamai neįvykdė. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad ieškovei nagrinėjamu atveju galiotų išlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, į bylą nepateikta. Tad nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad su atsakovu darbo santykių pabaigos dieną (išmokant su darbo santykiais susijusias išmokas) nebuvo visiškai atsiskaityta. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad 362,71 Eur darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas (suma neatskaičius mokesčių) ir 401,44 Eur dienpinigių iš ieškovės UAB „Vizitauris“ atsakovo R. D. naudai buvo priteista pagrįstai.
21. DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
22. Minėtos įstatymo nuostatos suponuoja, jog pareiga mokėti netesybas – darbuotojo vidutinį darbo užmokestis per mėnesį – siejama su darbuotojo kaltės dėl vėluojančio atsiskaitymo nebuvimu.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).
24. Byloje jau konstatuota, kad ieškovė atsakovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas; atsakovo kaltės dėl vėlavusio atsiskaitymo nebuvo nustatyta; įrodymų, kad ieškovei būtų galiojusi išlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant nustatytoms minėtoms faktinėms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalį –darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
25. Pirmosios instancijos teismo skaičiavimais, atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis 2019 m. kovo mėnesiui sudaro 1498,42 Eur/38 d. d. = 39,43 Eur (neatskaičius mokesčių), dienos vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis 39,43 Eur x 20,9 = 824,09 Eur. Netesybos, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 8 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gegužės 8 d.), t. y. uždelsus atsiskaityti 2 mėnesius sudarė: 2 mėn. x 824,09 Eur = 1648,18 Eur (neatskaičius mokesčių). Apeliacinės instancijos teismas su minėtais pirmosios instancijos teismo atliktais skaičiavimais pagrindo nesutikti neturi ir konstatuoja, kad su atsakovu buvo neatsiskaityta du mėnesius, todėl atsakovui 1648,18 Eur netesybų, kaip kompensacija už teisės pažeidimą (darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju) priteista pagrįstai.
26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė (apeliantė) nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
28. Teismui nutarus, kad ieškovės UAB „Vizitauris“ apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo R. D. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teismui pateikė 2019 m. gruodžio 10 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 300 Eur dydžio išlaidas už teisines paslaugas.
29. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, neviršija rekomendacijose nustatytą galimą šių išlaidų dydį, todėl atsakovo R. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos (300 Eur) priteistinos iš ieškovės UAB „Vizitauris“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovės UAB „Vizitauris“ apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „Vizitauris“ (į. k. 304604613) priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.