- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- e1-1750-961/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16188-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- L. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, šiomis aplinkybėmis:
jis 2023 m. gegužės 2 d., apie 15.04 val. (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,85 promilės alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis L. L. parodė, kad visiškai pripažįsta kaltę pagal įtarimą. Psichiatrinėse ligoninėse negydytas, į įskaitą neįtrauktas. Taip pat negydytas priklausomybių ligų centruose, į įskaitą neįtrauktas. Rimtų galvos traumų nėra turėjęs. Teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs prieš 22 metus, jos nebuvo niekada praradęs. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) dirba apie 2 metus. Objektuose dažniausiai dirba dviese su kolega. Nurodo, kad 2023 m. gegužės 1 d., apie 15.00 val., buvo savo uošvių namuose adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu buvo vienas ir vartojo alkoholį – išgėrė apie 2 butelius brendžio 0,5 l talpos. Po to, kai baigė gerti alkoholį, nuėjo miegoti. 2023 m. gegužės 2 d. atsikėlė apie 08.00 val. ir vėl gėrė alkoholį – brendį, likusį iš vakaro. Kiek išgėrė, nepamena, tačiau jo nebuvo daug. 2023 m. gegužės 2 d., apie 14.00 val., sulaukė skambučio iš savo darbų vadovo A. D. (D.), kuris teiravosi, kur yra įmonės automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nežino, dėl kokios priežasties jam pamelavo, tačiau pasakė, kad minėtas automobilis stovi jo namų kieme, t. y. (duomenys neskelbtini), nors iš tiesų stovėjo adresu (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme. Vadovas jam pasakė, kad atvažiuos pasiimti minėto automobilio. Todėl nusprendė minėtą automobilį nuvaryti savo gyvenamosios vietos adresu. Iš (duomenys neskelbtini) g. jis automobiliu išvažiavo į (duomenys neskelbtini) pr., vėliau nusuko į (duomenys neskelbtini) pr. Atsimena, kaip vairavo automobilį, bet kodėl jį pastatė šalikelėje (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, negali nurodyti, nes neprisimena. Iki jo gyvenamojo namo buvo likę visai nedaug kelio. Pamena, kad jį pažadino policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Taip pat atsimena, kad jį pasiėmė atvažiavusi žmona, o automobilį, kurį vairavo, pasiėmė vadovo tėvas A. D. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena. Nurodo, kad dėl to, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be L. L. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gegužės 2 d., apie 14.40 val., grįždamas namo, ties (duomenys neskelbtini) g. sankirta, ties nusukimu į (duomenys neskelbtini) gatvę pastebėjo šalikelėje stovintį baltos spalvos automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Privažiavęs arčiau, pastebėjo, jog jame sėdintis vairuotojas (jis automobilyje buvo vienas) sėdi sukniubęs, prisisegęs saugos diržą. Pagalvojo, kad jam kažkas galėjo nutikti, todėl sustojęs (duomenys neskelbtini) g., priėjo, pažiūrėjo pro stiklą, pastukseno, tačiau asmuo miegojo. Nusprendęs patikrinti, ar asmuo gyvas, patraukė už durų rankenos. Durys atsidarė. Tik atidarius duris, pasklido labai stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Patikrino vairuotojo pulsą, jį užčiuopęs bandė jį pažadinti. Bandydamas jį pažadinti, masažavo jam veidą, po ko jis prasibudino ir pradėjo ieškoti raktelių. Tuo metu vairuotojas pradėjo „burbuliuoti“, tarsi sau panosėje kalbėti nerišlius ir neaiškius žodžius. Tuo metu suprato, kad turi paimti iš jo raktelius. Paėmė raktelius ir paskambino policijai. Sulaukęs policijos, matė, kad pareigūnai vairuotoją tikrino su alkotesteriu, tačiau kiek jis įpūtė, nežino. Nori papildomai parodyti, kad vairavimo fakto jis nematė. Tačiau matė, kad asmuo buvo įjungęs automobilio degimą, tačiau automobilis buvo neužvestas. Automobilis nebuvo apgadintas, todėl mano, kad juo negalėjo padaryti eismo įvykio. Mano, kad vairuotojas galėjo atvažiuoti nuo miesto pusės, nes automobilio priekis žiūrėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link, o galas buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini). Norėtų papildomai parodyti, kad šalia vairuotojo alkoholio butelių nepastebėjo. Pastebėjo tik tai, kad atidarius duris, buvo šlapia bala. Jis nežino, ar vairuotojas buvo apsipylęs alkoholiu, ar buvo apsišlapinęs. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali.
Iš 2023 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra penkių durų, krovininis, baltos spalvos automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis prie sankryžos, adresu (duomenys neskelbtini). Kiemas neaptvertas, nesaugomas, nestebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrimas automobilis stovi galu į (duomenys neskelbtini) gatvę. Apžiūrint automobilio išorę, jokių apgadinimų nėra. Ant kėbulo išorės yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint automobilio vidų, vairuotojo pusės durelėse yra matomas butelis nuo brendžio, 0,2 l talpos, 38 % tūrio. Ant prietaisų skydelio matomi išmėtyti įvairūs daiktai. Apžiūrint automobilio bagažinę yra matomi įvairūs daiktai, statybinės medžiagos, instrumentai. Daugiau apžiūrint automobilį ir įvykio vietą jokių bylos tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nėra, nieko nepaimta.
Iš 2023 m. gegužės 2 d. alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKL0778 kvitų matyti, kad L. L. pirmo patikrinimo metu 15.03.44 val. nustatytas 3,57 promilės ir antro patikrinimo metu 15.25.09 val. – 2,85 promilės girtumas. Patikros sertifikatas Nr. 1887318 patvirtina, jog prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. Alkotesterio patikra galioja iki 2023 m. birželio 18 d.
VĮ Regitra duomenimis, automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Swedbank lizingas“, o jo naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.
VŠĮ Emprekis duomenimis (2023 m. gegužės mėnesio leidinys), vidutinė RENAULT Trafic 2.0 dCi Business, kategorija N1-BB, furgono, 2021 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje sudarė 17 790 eurų su PVM.
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad L. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog 2023 m. gegužės 1 d. uošvių namuose vartojo stiprų alkoholį – brendį. Išgėrė jo 1 litrą (2 butelius po 0,5 l). 2023 m. gegužės 2 d. ryte vėl vartojo brendį. Tuomet paskambino darbų vadovas, kuris paklausė, kur yra įmonės automobilis. Pamelavo jam, kad automobilis namų kieme, nors iš tiesų jis buvo daugiabučio, kur gyvena uošviai, kieme. Kai darbų vadovas pasakė, kad atvažiuoja pas jį į namus pasiimti automobilio, nusprendė šį pervaryti prie savo namų. Atsimena, kad išvažiavo juo, tačiau kaip atsidūrė (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos šalikelėje, jau neatsimena, jį mašinoje pažadino policijos pareigūnai. Iš liudytojo A. G. parodymų matyti, jog pravažiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą šalikelėje pastebėjęs baltos spalvos automobilį „Renault“, o prie jo vairo sukniubusį vairuotoją, stojo įsitikinti, ar vairuotojui nereikia pagalbos. Nepavykus prisibelsti ir taip pažadinti sukniubusio prie vairo vairuotojo, atidarė mašinos dureles, tuomet iš salono pasklido labai stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo pažadinti ir su juo pabendrauti niekaip nepavyko, bijodamas, kad šis gali atsipeikėjęs bandyti vairuoti, paėmė mašinos raktelius ir iškvietė policiją. Nors liudytojas nematė vairavimo fakto, tačiau pastebėjo, kad L. L. automobilyje buvo vienas, jis buvo sukniubęs vairuotojo vietoje, prisisegęs saugos diržu, automobilio degimas įjungtas. Kaltinamasis parodė, kad alkoholį uošvių namuose vartojo vienas, be to jis atsimena, kad po darbų vadovo skambučio nuėjo pervaryti automobilio į bendradarbiui nurodytą vietą, kur šis tikėjosi mašiną surasti, atsimena važiavimo maršrutą iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą, kad nuo L. L. uošvių namų iki minėtų gatvių sankirtos transporto priemonę atvairavo būtent jis, nes daugiau kam to padaryti nebuvo.
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL0778 rodmenys objektyviai patvirtina, kad transporto priemonę L. L. vairavo neblaivus. Jam nustatytas sunkaus girtumo laipsnis. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, teismui abejoti jo rodmenimis pagrindo nėra.
Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. L. vairavo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,85 promilės etilo alkoholio koncentracija. Būdamas išgėręs ne mažiau kaip 1 litrą brendžio išvakarėse, vartojęs brendį ir kitą dieną, kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra apgirtęs ir transporto priemonės valdyti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. L. L. nurodė, kad sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašė leisti sumokėti baudą dalimis.
L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.
Skirdamas L. L. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog L. L. anksčiau neteistas. Už vairavimą neblaiviam baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Per pastaruosius penkerius metus tik du kartus buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, už nedidelius KET pažeidimus. Nei baudžiamojoje byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad būtų buvęs traukiamas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus. Dirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydomas šios rūšies medicinos įstaigose.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta L. L. paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatomas nežymiai viršijantis įstatymų leidėjo numatytą šios bausmės rūšies minimumą. Prokuroro prašoma 51 MGL dydžio bauda, kai už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos minimumas yra 50 MGL, o maksimumas – 2000 MGL, tikrai nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui. Tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo finansinę padėtį, baudos mokėjimui nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, L. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. L. L. turi teisę vairuoti transporto priemones, atitinkamai jam taikytinas specialiosios teisės atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. L. L. pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Nebaustas už šios rūšies veikas administracine tvarka. Kita vertus, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Dėl girtumo kaltinamasis net nepajėgė nuvairuoti transporto priemonės iki galutinio paskirties taško, pakeliui užmigdamas prie vairo. Vairuodamas mašiną tokios būklės kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Todėl teismas griežtai vertina jo padarytą teisės pažeidimą ir nustato draudimo naudotis specialiąja teise terminą, atitinkantį šios baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkį. Teismui nėra pagrindo manyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. gegužės 5 d.
Nustatyta, kad L. L., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis, automobilio savininku registruotas UAB „Swedbank lizingas“, o jo naudotojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pats kaltinamasis nurodo, jog automobilis priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Minėtos bendrovės šiuo atveju nėra atsakingos už teisei priešingos veikos padarymą ir neturi dėl jos nukentėti.
Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018).
Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Konfiskuojant visą šią automobilio vertę, baudžiamojo poveikio priemonė taptų griežtu papildomu asmens baudimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „Renault“ vidutinė vertė su PVM yra 17 790 eurų. Ši suma yra didelė. Nors L. L. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, už ką yra pagrindas taikyti automobilio vertės konfiskavimą, vis tik atsižvelgtina į kaltinamojo itin teigiamą asmenybę, t. y. kad jis per pastaruosius penkerius metus tik du kartus buvo už nedidelius KET pažeidimus traukiamas administracinėn atsakomybėn, nėra duomenų apie jo padarytus šiurkščius pažeidimus, jis dirba. Įvertinus šias aplinkybes, visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina ne visa, o dalį automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės atitinkanti pinigų suma, t. y. 5000 Eur. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiai sumai savanoriškai sumokėti nustatytinas 12 mėnesių terminas.
Ikiteisminio tyrimo metu L. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ Regitra.
Policijos pareigūnų Bodycam vaizdo įrašas, įkeltas į IBPS sistemą, paliktinas saugoti joje kaip skaitmenizuotos baudžiamosios bylos medžiagos dalis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. L. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 5 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5000 (penkis tūkstančius) eurų.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Policijos pareigūnų Bodycam vaizdo įrašą, įkeltą į IBPS sistemą, palikti saugoti joje kaip skaitmenizuotos baudžiamosios bylos medžiagos dalį.
Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.
Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma savanoriškai turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.
Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.