Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

8. Kaltinamasis V. J. patvirtino teisėjo pagarsintus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad nėra kalbininkas, kad sugebėtų išdėlioti žodžius, kad galėtų kažkam pakenkti. Jis turėjo omenyje, kad jų neviešintų. Todėl ir rašė, kaip valdžiai tokį patarimą. Šiuo komentaru nesiekė niekinti, žeminti, skatinti susidorojimą su homoseksualiais asmenimis. Nesiekė, kad valdžia leistų įstatymus susidoroti su homoseksualiais asmenimis. Nesakė ir taip negalvojo, kad tie asmenys neverti gyventi. Nesiekė komentaru propaguoti smurto idėją. Gyvena Biržuose, neprieštarautų jei kaimynystėje gyventų homoseksualus žmogus. Daug Biržuose yra tokių ir (duomenys neskelbtini) dirba. Jie jam paprasčiausiai nekliūna, kai nesiviešina, nelaiko ant rankų vaikų, mamomis savęs nevadina, jam jie asmeniškai netrukdo. Paprasčiausiai per daug buvo kišama į televiziją, taip gal ir gavosi tokia nuomonė. Jis net ir ne vieną pažįsta, žino iš matymo, pasisveikina, žmonės kaip žmonės. Jis važiuoja į tą (duomenys neskelbtini), kur dirba homoseksualus žmogus, pasisveikina, pakalba. Jam jis netrukdo.

9. Liudytojas E. Z. (posėdyje dalyvavo prisijungęs per ZOOM programą), parodė, kad 2019 m., kai vyko eitynės „Baltic Pride“, jis tuo metu vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Žmogaus teisių balsas“, kuri užsiima galimų žmogaus teisių pažeidimų identifikavimu, faktų pranešimu atsakingoms institucijoms, bei žmogaus teisių prevencija per edukacines ir panašias veiklas. Kai įvyko eitynės, jis su komanda dalyvavo tose eitynėse, nes jiems tai buvo aktualu. Matė, kad jos sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Tokie renginiai pritraukia nemažai komentatorių dėmesio. Turėdamas tai omenyje, po renginio grįžęs namo, užsiimdamas įprastine organizacijos veikla, peržiūrėjo „Delfi“,“15min“ gyvų transliacijų komentarus, konkrečiai Facebook ir Youtube platformose. Turėdamas pakankamai žinių tiek teisinių, tiek ekspertinių žmogaus teisių srityje, identifikavo tam tikrus komentarus, kurie galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę dėl neapykantos kurstymo, kurie atitinka neapykantos kalbos kriterijus. Buvo rasta virš 100 komentarų. Apie juos buvo pranešta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kaip kompetetingai institucijai dėl neapykantos kalbos. Kai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba išanalizavo tuos komentarus, ji pranešė policijai. Kartu dėl vieno komentaro kreipėsi į Karo policiją, nes vienas iš asmenų buvo identifikuotas, kaip Krašto Apsaugos sistemai priklausantis asmuo. Jo nuomone, komentaras kursto neapykantą, kviečia susidoroti su konkrečia socialine grupe, tai konkrečiai su LGBT asmenimis. Reikėtų turėti omenyje, kad jis buvo paskelbtas per „Baltic Pride“ eitynes, per tą transliaciją. Jo nuomone atitinka neapykantos kurstymo kriterijus. Todėl jis buvo įtrauktas į sąrašą, kaip vienas iš tokių kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba vėliau tą savo tyrimo metu patvirtino ir perdavė teisėsaugai. Mano, kad šis komentaras išreiškia tam tikrą nepasitenkinimą, galimai neapykantą prieš tam tikrą socialinę grupę, konkrečiai šiuo atveju prieš LGBT bendruomenę. Ta retorika nėra nukreipta į konkretų asmenį, bet ji nukreipta prieš visą bendruomenę. Visi tai bendruomenei priklausantys asmenys dėl tokių komentarų, konkrečiai dėl tokio komentaro gali pasijusti apskritai nesaugiai visuomenėje, tam tikra prasme pradėti bijoti ir save riboti. Jo nuomone komentare yra ketinimas susidoroti su LGBT bendruomene. Komentare kviečiama išleisti įstatymą, kuriuo kviečiama naikinti LGBT bendruomenę. Jo nuomone, šiuo atveju reikia vertinti viso komentaro kontekstą, kur jis buvo parašytas, siekiama sunaikinti visą LGBT bendruomenę, kad jos apskritai neliktų. Logiška to prasmė, kad tokie žmonės neegzistuotų. Galima traktuoti, kad žmogus nori sunaikinti, kad visi būtų mirę, arba kažkokiu būdu kitaip pakenkti tiems žmonėms, kad jie neegzistuotų. Komentare nėra nurodyta, jo nuomone naikinimas apima bet kokį būdą, kurio rezultatas yra sunaikinimas. Viešumas atsiranda iš to, kad komentaras buvo padarytas viešoje erdvėje po tiesiogine žiniasklaidos priemonių transliacija. Visų pirma reikia pažymėti, kad ne tik homoseksualius asmenis apima, o visą LGBT bendruomenę, tai vienas aspektas. Žodis naikinti nenurodo nei viešai nei neviešai. Reikia vertinti visą kontekstą. Tai buvo parašyta po „Baltic Pride“ gyva žiniasklaidos priemonių transliacija. Toks ir yra kontekstas, kad komentaras nukreiptas į LGBT fokusuotą renginį, į renginyje dalyvavusius asmenis. Visi tokio pobūdžio komentarai turėtų būti traktuojami, kaip savarankiški, nes jie buvo parašyti. Negali atsakyti dėl komentaro savarankiškumo, nes buvo virš 100 komentarų, kurių atmintinai visų neatsimena. Pateikė tik tuos komentarus, kurie, jo nuomone, atitiko neapykantos kalbos kriterijus. Jo žiniomis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dar atrinko papildomus komentarus prie jo surinktų ir pateikė juos.

10. Specialistė M. K. (posėdyje dalyvavo prisijungusi per ZOOM programą) nurodė, kad visi pasakymai iš pradžių yra vertinami atskirai, o po to žiūrimas kontekstas, kuris yra vertinamas. Buvo daug tiriamųjų komentarų. Jie buvo vertinami tarpusavyje, kaip parašyta išvadoje, tam tikri vaizdo įrašai, po kuriais buvo parašyti komentarai. Jie tyrimą atlieka, kaip ir specialisto išvadoje parašyta, remiantis turimu standartiniu specialisto išvados aprašymu. Yra teisminiai kalbinių aktų tyrimai, ir jie pagal tą metodiką ir tyria. Tai reiškia, kad iš pradžių jie tiria kiekvieną komentarą, arba pasakymą, arba kitą objektą atskirai. Aiškinasi jo atskirų žodžių reikšmes, tada aiškinasi viso to pasakymo komentarą, ir tada jį sieja su visu kontekstu ir pateikia išvadą. Šiuo atveju kontekstas būtų, kur yra parašyti pirmieji objektai, šiuo atveju komentarai. Specialisto išvadoje tyrimo dalyje pirmoje pastraipoje yra išvardinta kur jie buvo parašyti, išskirti vaizdo įrašai, vienas buvo ir tiesioginė transliacija. Pagal metodiką žiūrima kas nustatoma. Pvz. šiuo atveju kalbant apie tokios rūšies tyrimus, pirmiausia yra nustatoma, ar tuose komentaruose yra kalbama apie konkrečią asmenų grupę. Remiantis kontekstu, vaizdo įrašais, jie buvo peržiūrėti, buvo nustatyta konkreti asmenų grupė, apie kurią ir kalbama tuose komentaruose t.y. komentuojami būtent tie asmenys. Tada žiūrima į tai, ar tas komentaras yra žeminantis, niekinantis tą asmenų grupę. Tas kontekstas ir yra antriniai duomenys, kur tai parašyta, kas parašyta, apie ką parašyta, kokia tema ir pan., toliau žodžių reikšmės ir t.t. Po to siejama su kontekstu ir taip duodama išvada. Pasisakymų visuma yra bendra metodika, kiekviename tyrime rašo šią pastraipą. Tų tyrimų yra labai daug. Pasakymu laiko visą tą tiriamąjį objektą. Šiuo atveju komentarai. Tiriamasis objektas gali būti ne tik komentarai, gali būti ir tekstai, garso, vaizdo įrašai ir pan. Pasisakymų visuma yra visas kontekstas, visi pasisakymai, komentarai. Yra parašyta specialisto išvadoje, kas buvo pateikta. Iš viso buvo suskaičiuota 114 komentarų. Visumą sudaro ne tik komentarai. Svarbiausiais dalykas - po kuo tie komentarai buvo parašyti. Šiuo atveju parašyti buvo po tam tikrais vaizdo įrašais, po kuriais buvo žodis „juos“. Jei būtų pateiktas tik vienas komentaras, nebūtų aiškų kas tie „juos“. Žiūrint į kontekstą yra aišku, kad „juos“, t.y. šiuo atveju komentaras parašytas po vaizdo įrašu. Vaizdo įraše yra nustatyta konkreti asmenų grupė - LGBT asmenys, arba kitaip įvardijami, kaip homoseksualūs asmenys. Šiuo atveju buvo nukreipta į šiuos asmenis. Šiaip jie kažkokiais komentarais nesiremia, jie žiūri į visumą. Jie žiūri kiek dar yra tokių komentarų, jie žiūri visus ir tai nereiškia, kad tai turi jiems įtakos. Jie vertina kiekvieną komentarą iš pradžių atskirai, po to vertina kiekvieną to komentaro žodį, žiūri to žodžio reikšmes, žiūri jo vartoseną ir pan. Jei būtų pateiktas ir šis vienas komentaras ir pateiktas tas vaizdo įrašas, po kuriuo jis buvo parašytas, išvada liktų tokia pati, nepasikeistų. Jie, kaip lingvistai, naudojasi tiek žodynais, tiek tekstynais, kuriuose galima ieškoti žodžius, atlikti jų analizę ir žiūrėti kontekstą, kokiame jie parašyti. Šiuo atveju buvo remiamasi žodynu. Žodis „naikinti“ yra siejamas su žmonių naikinimu, atsivertus žodyną, iš karto būtų matyti pirma reikšmė - „daryti kad išnyktų, kad jų nebūtų“. Žodynuose yra pateikta dažniausiai tų žodžių vartosena, kur tas žodis yra vartojamas. Pagal tą vartojimą galima suprasti, kad gali būti kalbama ne tik apie asmenis, bet ir apie objektus, bet šiuo atveju yra nukreipta į tuos homoseksualius asmenis. Čia nekyla abejonė, kad kalbama apie kažkokį tai kitą objektą. Jei yra reikšmė „daryti, kad žūtų“, „išnyktų“, „nebebūtų“. Žodynuose yra pateikta ne tik viena žodžio reikšmė, o daugybė reikšmių. Tarkime paimkime žodį „eiti“ jis turi apie 20-30 reikšmių, paimti kokią 20 reikšmę, taip nėra daroma. Kalbininkai žiūri nuo pradžių visas reikšmes ir tada taiko pagal kontekstą. Tai pirminė reikšmė. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pirma reikšmė: „daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų“. Žiūrint į kontekstą “naikinti juos“, t.y. daryti kažką, kad jie žūtų, išnyktų. Tai ši reikšmė tinka, taip aiškiai pasakyta, kad kitos reikšmės „daryti nebegaliojantį, atšaukti“ nėra tinkamos, pažiūrėjus į vartosenos pavyzdžius. Kiekvieną reikšmė pateikiama ne tuščiai, yra pateikiama su vartosenos pavyzdžiais. Remiantis vartosenos pavyzdžiais, jie gali tą reikšmę suteikti tam žodžiui. Pagal analizę jie priskyrė tokius žodžius, kurie reiškia smurtinį veiksmą. Žodis „naikinti“ įeina į tą grupę žodžių, kurie taip pat reiškia smurtinį veiksmą. Parašyta “kad galėtų valdžia išleisti įstatymą naikinti juos“ tai reiškia, kad galėtų - išreiškiama galimybė, t.y. jis išreiškia pritarimą, kad tie žmonės būtų naikinami. Šis žodžių junginys „naikinti juos“ yra bene svarbiausias. Taip pat yra svarbus žodis „galėtų valdžia išleisti įstatymą naikinti juos“. Pirmesnis dalykas vėlgi yra tai, kad „juos reikia naikinti“. Todėl, kad jis reiškia fizinį smurtą. Jie vertina visą komentarą. „Valdžia, kad galėtų išleisti įstatymą“ reiškia, kad tas asmuo norėtų, jog tie asmenys, t.y. homoseksualūs asmenys būtų naikinami ir naikinami su valdžios pritarimu, t.y. naikinami teisiškai. Todėl, kad „valdžia galėtų priimti įstatymą“. Čia ir yra tas pritarimas, kad žmonės būtų naikinami. Žmogus pasako savo intenciją, jis pritaria tai naikinimo idėjai, kad tie žmonės būtų naikinami. Su valdžia, ar ne su valdžia, visa tai nueina į antrą planą. Esmė ta, kad jis išreiškia savo intenciją, siekį, kad tie žmonės būtų naikinami. Tą intenciją visą laiką atsiskleidžia per tam tikrus žodžius. Asmuo rašydamas komentarą pats pasirenka kalbines priemones. Tos kalbinės priemonės ir parodo tą jo intenciją. Šiuo atveju buvo pasirinkti šie žodžiai. Tyrimo pradžioje yra parašyta kas buvo pateikta. Galimai bylos niekas nesiuntė, siuntė visus komentarus, buvo gauti vaizdo įrašai. Tuo remiantis buvo atliktas tyrimas.

11. Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Išskirtų komentarų sąrašo matyti, kad komentaro Nr. 70 vartotojas yra V. J., komentaras: „Galetu valdzia isleist istatima naikinti juos, bet kur tau, patis valdzioje tokie“, nuoroda į profilį: (duomenys neskelbtini), nuoroda į komentarą: (duomenys neskelbtini), platforma: Facebook, nuoroda į pagrindinį turinį: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 28).

12. Iš 2021-02-11 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. J. tarnybinio pranešimo „Dėl socialinių tinklo „Facebook“ ir vaizdo įrašų dalijimosi platformos „YouTube“ paskyrų vartotojų nustatymo“ matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl neapykantos kalbos komentarų, kurie buvo parašyti po socialiniame tinklalapyje „YouTube“ 2019 m. birželio 8 d., paskelbtu vaizdo įrašu, pavadinimu „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ (nuoroda (duomenys neskelbtini) ), socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d. 10.51 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę.“ (nuoroda (duomenys neskelbtini) ) ir socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d. 10.01 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)). Nurodyta, kad socialinio tinklalapio „Facebook“ vartotojas, kuris po 2019 m. birželio 8 d. 10.51 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę.“ (nuoroda (duomenys neskelbtini)), parašė neapykantos kalbos komentarą - yra „V. J.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)), kuris parašė komentarą: „Galetu valdzia isleist istatima naikinti juos, bet kur tau, patis valdzioje tokie“. Asmuo identifikuotas kaip V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) profilio ID (duomenys neskelbtini) , dekl. gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 45-55).

13. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2021-02-02 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo išanalizuotas komentaras Nr. 70, kurio vartotojas „V. J.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)) parašė komentarą: „Galetu valdzia isleist istatima naikinti juos, bet kur tau, patis valdzioje tokie“. Komentare autorius išreiškia norą, kad įstatymiškai būtų leidžiamas fizinis susidorojimas su homoseksualiais asmenimis, taigi jis nelaiko jų vertais gyventi. Todėl šis komentaras yra žeminantis, niekinantis homoseksualius asmenis. Taip pat dėl komentaro autoriaus išsakyto požiūrio homoseksualių asmenų atžvilgiu komentaras yra propaguojantis smurtinę idėją, nukreiptą prieš šiuos asmenis (2 t., b.l. 27-43).

14. Iš 2019-07-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal 2019-06-19 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pranešimą dėl neapykantos kalbos socialinėje medijoje, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (1 t., b. l. 138-140).

15. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019-08-22 nutarimo matyti, kad buvo atmestas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2019-08-12 skundas dėl minėto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nutarimas paliktas galioti (1 t., b. l. 150-153).

20. Kaltinamasis V. J. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, padarymo nepripažino. Kaltinamasis pripažino, jog kaltinime nurodytu metu, t. y. 2019 m. birželio 8 d., naudodamasis jam priklausančiu mobilaus ryšio telefonu IPHONE6 viešai, elektroninėje erdvėje, interneto tinklapyje "facebook.com" po 2019 m. birželio 8 d., 10 val. 51 min., įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu "Lietuvoje vyksta " Baltic Pride" festivalio eitynės už lygybę" iš savo paskyros parašė komentarą, kurio tekstas: "Galetu valdzia isleist istatima naikinti juos, bet kur tau, patis valdzioje tokie", tačiau neigia, kad rašydamas siekė viešai žeminti, niekinti homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos, bei viešai kurstyti smurtauti, fiziškai susidoroti su homoseksualių asmenų grupe dėl jų seksualinės orientacijos.

21. Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnyje įtvirtinta teisė į Saviraiškos laisvę. Šio straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodoma, kad – „<...> Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.<...>“.

22. Aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad – „2. Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias nustato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą.“. Taigi, Konvencijoje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymais, nes naudojimasis tokia laisve neatsiejamai susietas ir su atitinkamomis pareigomis ir atsakomybe. Taip, vienas tokių ribojimų priklauso nuo įstatymų, kuriais demokratinėje visuomenėje be kita ko būtina apsaugoti visuomenę, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių moralę, kitų asmenų teises.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje taip pat įtvirtinta laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, kuri gali būti ribojama tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.

25. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 7 str. nustatyta, kad visi žmonės yra lygūs įstatymui ir nediskriminuojami turi teisę į lygią įstatymo apsaugą, visi turi teisę į lygią apsaugą nuo visokios diskriminacijos, pažeidžiančios šią Deklaraciją, ir nuo visokio tokios diskriminacijos kurstymo. Svarbią reikšmę aiškinant diskriminacijos draudimą ir valstybės pareigas jį įgyvendinant turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. bei jo taikymo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl saviraiškos laisvės ribojimo atvejais, kai ją įgyvendinant buvo tariamai kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. išsakoma vadinamoji „neapykantos kalba“ ). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis veiksnius: ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti (arba saviraiškos laisvė įgyvendinama kita forma) įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant, bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas; ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas vartoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas. Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes, pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu; ar išsakyti teiginiai gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą. Pažymėtina, kad EŽTT sprendimą dėl saviraiškos laisvės ribojimo būtinumo bylose dėl „neapykantos kalbų“ paprastai lemia įvairių veiksnių sąveika, o ne izoliuotai vertinamas vienas iš jų. Todėl Konvencijos 10 str. reikalavimų vertinimas šios kategorijos bylose yra labai susijęs su konkrečios bylos kontekstu.

31. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2021-02-02 išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo išanalizuotas komentaras Nr. 70, kurio vartotojas „V. J.“ parašė komentarą: „Galetu valdzia isleist istatima naikinti juos, bet kur tau, patis valdzioje tokie“. Išvadoje nurodyta, kad komentare autorius išreiškia norą, kad įstatymiškai būtų leidžiamas fizinis susidorojimas su homoseksualiais asmenimis, taigi jis nelaiko jų vertais gyventi. Todėl šis komentaras yra žeminantis, niekinantis homoseksualius asmenis. Taip pat dėl komentaro autoriaus išsakyto požiūrio homoseksualių asmenų atžvilgiu komentaras yra propaguojantis smurtinę idėją, nukreiptą prieš šiuos asmenis (2 t., b.l. 37).

32. Teisiamajame posėdyje 2022 m. sausio 12 d. specialistė M. K. parodė, kad visi pasakymai iš pradžių yra vertinami atskirai, vertinamos jų reikšmės, vertinamas kiekvienas žodis atskirai, žiūrimos to žodžio reikšmes, žiūrima jo vartoseną ir pan., o po to žiūrimas kontekstas, kuris yra vertinamas. Komentarai buvo vertinami tarpusavyje. Vaizdo įraše yra nustatyta konkreti asmenų grupė - LGBT asmenys, arba kitaip įvardijami, kaip homoseksualūs asmenys. Šiuo atveju buvo nukreipta į šiuos asmenis. Šiuo atveju buvo remiamasi žodynu. Žodis „naikinti“ yra siejamas su žmonių naikinimu. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pirma reikšmė: „daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų“. Kitos reikšmės „daryti nebegaliojantį, atšaukti“ nėra tinkamos, pažiūrėjus į vartosenos pavyzdžius. Žodis „naikinti“ įeina į tą grupę žodžių, kurie taip pat reiškia smurtinį veiksmą, fizinį smurtą. Parašyta “galėtu valdzia isleisti istatyma naikinti juos“ tai reiškia, kad galėtų - išreiškiama galimybė, t.y. jis išreiškia pritarimą, kad tie žmonės būtų naikinami. „galėtu valdzia isleisti istatyma“ reiškia, kad tas asmuo norėtų, jog tie asmenys, t.y. homoseksualūs asmenys būtų naikinami ir naikinami su valdžios pritarimu, t.y. naikinami teisiškai. Žmogus pasako savo intenciją, jis pritaria tai naikinimo idėjai, kad tie žmonės būtų naikinami. Su valdžia, ar ne su valdžia, visa tai nueina į antrą planą. Esmė ta, kad jis išreiškia savo intenciją, siekį, kad tie žmonės būtų naikinami.

33. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. J. parodė, jog rašydamas komentarą, šiuo komentaru jis turėjo tikslą išreikšti nepritarimą homoseksualių santykių viešam demonstravimui, homoseksualių asmenų santuokoms, įsivaikinimui. Jis suprato, kad komentuoja viešai. Jo komentare išsireiškimas "naikinti", reiškia, kad nenori, kad būtų didinamos homoseksualių asmenų teisės, norą, kad tokie žmonės nesiviešintų, nes jam asmeniškai nėra priimti homoseksualūs santykiai, jie jo manymu prieštarauja žmogaus prigimčiai. Rašydamas "naikinti" jis neturėjo tikslo pasisakyti, kad su homoseksualiais asmenimis būtų fiziškai susidorota. Jo komentaras buvo labiau skirtas valdžiai, o ne visuomenei, neturėjo jokio tikslo skatinti kitus asmenis smurtauti, ar fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis. Turėjo tikslą rašydamas komentarą, kad valdžia atkreiptų dėmesį į problemą ir teisinėmis priemonėmis ją spręstų. Jis komentarą rašė po straipsniu spaudoje, prisijungęs prie savo Facebook paskyros, pavadintos jo vardu pavarde. Jungėsi iš mobilaus ryšio įrenginio Iphone. Komentarą rašė pagautas emocijos.

34. Faktą dėl kaltinamojo niekinančio ir įžeidžiančio kitos seksualinės orientacijos asmenų grupės komentaro patalpinimo viešoje erdvėje patvirtino, teisiamajame posėdyje 2021 m. gruodžio 14 d. duodamas parodymus ir liudytojas E. Z., kuris iš esmės patvirtino savo ikiteisminiame tyrime nurodytas aplinkybes (2 t., b. l. 7-9).

39. Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje ir prašyme dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje V. J. atžvilgiu (2 t., b. l. 186-189) nurodo, kad kaltinamojo komentaras parašytas emociškai susijaudinus, dėl pamatytų vaizdų, yra atsitiktinis, vienas lakoniškas pasisakymas viešojoje internetinėje erdvėje.

43. Kaltinamojo gynėja nurodo, kad specialistė atlikdama vertinimą rėmėsi tendencingais komentarais, nevertino visumos. „15 min“ portale yra įkeltas reportažas ir po juo šiai dienai yra 2000 komentarų. Ką reiškia specialistės įvertinti 112 komentarų, kurie yra tendencingai atrinkti E. Z. su visais kitais likusiais komentarais. Atkreipia dėmesį, kad ginamasis komentarą rašė nebūtinai perskaitęs tuos 112, kurie buvo atrinkti ir pateikti policijos įstaigai, o būtent skaitė visus komentarus. Kiti komentarai yra visiškai kitokio pobūdžio. Yra kalbama apie šeimą, kad šiuos reportažus žiūri vaikai, kad vaikai prisižiūrės pusnuogių dėdžių ir tetų. Tokių komentarų kontekste matosi, kad V. J. neturėjo jokio noro ir tikslo skatinti neapykantą, tuo labiau skatinti smurtauti prieš homoseksualius asmenis, o tiesiog tokiu komentaru norėjo išreikšti nuomonę, kad įstatymu būtų apribota galimybė tokiems žmonėms reikštis viešai. Tačiau teismas pastebi, kad kaltinamasis duodamas parodymus nenurodė, ar apskritai skaitė kitus komentarus, tik parodė, jog pamatęs video medžiagą, pagautas emocijos rašė, o ne diskusijų su kitais komentatoriais pasekoje. Be to teismas atmeta gynybos argumentus, kad komentarai liudytojo E. Z. buvo atrinkti tendencingai. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kad E. Z. pažinotų kaltinamąjį, ar būtų prieš jį neigiamai nusistatęs. E. Z. posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu vadovavo viešajai įstaigai „Žmogaus teisių balsas“, kuri užsiima galimų žmogaus teisių pažeidimų identifikavimu, faktų pranešimu atsakingoms institucijoms. Būtent Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, išanalizavusi iš minėtos įstaigos gautą informaciją, priėmė sprendimą dėl neapykantos kalbos socialinėje medijoje kreiptis į Lietuvos policijos departamentą. Posėdžio metu liudytojas E. Z. nurodė, kad pateikė tokius komentarus, kurie jo nuomone atitiko neapykantos kalbos kriterijus. Jo žiniomis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dar atrinko papildomus komentarus prie jo surinktų ir pateikė Lietuvos policijos departamentui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, 2019-06-20 atsakydama į jo siųstą pranešimą, atsakyme nurodė jog po jo nurodytais šaltiniais papildomai rado 69 komentarus, dėl kurių buvo pranešta socialiniams tinklams dėl jų pašalinimo (2 t., b. l. 7-8; 3 t., b.l. 42-43). Teisiamajame posėdyje 2022 m. sausio 12 d. specialistė M. K. parodė, kad visi pasakymai iš pradžių yra vertinami atskirai, vertinamos jų reikšmės, vertinamas kiekvienas žodis atskirai, žiūrimos to žodžio reikšmės, žiūrima jo vartosena ir pan., o po to žiūrimas kontekstas, kuris yra vertinamas. Komentarai buvo vertinami tarpusavyje. Vaizdo įraše yra nustatyta konkreti asmenų grupė - LGBT asmenys, arba kitaip įvardijami, kaip homoseksualūs asmenys. Šiuo atveju buvo nukreipta į šiuos asmenis. Šiuo atveju buvo remiamasi žodynu. Žodis „naikinti“ yra siejamas su žmonių naikinimu. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra pirma reikšmė: „daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų“. Kitos reikšmės „daryti nebegaliojantį, atšaukti“ nėra tinkamos, pažiūrėjus į vartosenos pavyzdžius. Žodis „naikinti“ įeina į tą grupę žodžių, kurie taip pat reiškia smurtinį veiksmą, fizinį smurtą. Iš specialisto išvados matyti, kad buvo tirta 114 komentarų, remiantis gauta tiriamąja medžiaga – vaizdo įrašais iš „Baltic Pride“ eitynių (2 t., b. l. 27-28). Teismas įvertino minėtą faktą, jog tyrimas buvo atliktas 114 komentarų imtyje, kad 114 komentarų parašė skirtingi žmonės, todėl šis kaltinamojo komentaras vertinamas atskirai, o ne kaip šių 114 komentarų visuma. Be to, teismas pažymi, kad minėta specialisto išvada neatsako į teisinio pobūdžio klausimus, neanalizuoja ir nevertina asmens kaltės klausimo. Teismas remiasi specialisto išvada kitų įrodymų visumoje.