Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1328-587/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
2S-1328-587/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07879-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1328-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07879-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.1.18.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13923-1026/2020 pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstoliui R. B., G. A., R. D. ir uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. Č. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2020 m. balandžio 9 d. antstolio R. B. patvarkymą Nr. S-20-85-6153 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo. Nurodė, kad:

1.1. antstolis nenurodė, kokią informaciją apie skolininkui G. A. priklausančių uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ (toliau – ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“) akcijų vertę jis surinko, taip pat nėra aišku, ar išklausė ir ar atsižvelgė į išieškotojų ir skolininko nuomones apie šių akcijų vertę, ar nustatė pats akcijų rinkos vertę ir jei taip, tai kokią. Mano, jog antstolis pats, surinkęs įrodymus, pirmiausia turėjo nustatyti turto rinkos vertę, o ne paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Pažymėjo, kad antstolis 2020 m. sausio 8 d. priėmė patvarkymą dėl nuomonės pareiškimo apie turto vertę Nr. S-20-85-598, kuriuo pasiūlė skolininkui ir ieškotojams pateikti raštu nuomonę dėl skolininkui priklausančių areštuotų akcijų vertės. Antstolis, neįvykdęs savo pareigos įkainoti areštuotą turtą ir apie tai neinformavęs vykdymo proceso dalyvių, ginčijamu patvarkymu priėmė sprendimą dėl turto vertės ekspertizės skyrimo.

2. Antstolis R. B. 2020 m. gegužės 11 d. patvarkymu skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolis nurodė, kad:

2.1. pareiškėjo argumentai, kad antstolis pirmiausia vis tik turi įvertinti turtą, nors ir abejoja verte, ar jos net visiškai nežino, yra nelogiški. Akivaizdu, jog antstoliui nežinant vertės, ar kilus abejonių dėl jų vertės, antstolis vertės neturi nurodyti, o kviečia ekspertą. Mano, jog vertės nustatymas vien tik tam, kad po to paskirti ekspertą, yra atmestinas. Nurodė, jog dėl turto vertės nuomonę pareiškė išieškotojas A. Č. ir skolininkas G. A., tačiau nuomonės gana skirtingos, kas sudarė pagrindą paskirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti. Akcijų vertė gali būti nustatyta tik akcijų vertinimo ar ekspertizės būdu, nes jų vertė visiškai priklauso nuo bendrovės, kurios akcijos vertinamos, esamos turtinės ir finansinės būklės, kurią išanalizuoja ekspertas, siekdamas įvertinti akcijas.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų prašo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti antstolio patvarkymą. Nurodė, jog, jeigu įstatymas numato pareigą antstoliui pirmiausia įkainoti turtą ir tada išklausyti skolininko bei išieškotojo nuomonės dėl tokio įkainojimo, antstolis tokį veiksmą ir privalo atlikti. Antstoliui įstatymas imperatyviai nustato pareigą pačiam įkainoti skolininko turtą rinkos kainomis, jis privalo surinkti visą turimą informaciją apie vertinamą turtą, įskaitant skolininko, išieškotojo nuomones dėl turto vertės bei pats įvertinti turto rinkos vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų nutraukė. Teismas nustatė, kad:

4.1. antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0085/17/00924 pagal 2016 m. sausio 2 d. Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JV-109 dėl 435 735,58 Eur ir palūkanų priteisimo iš skolininko G. A. išieškotojo R. D. naudai bei vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/01684 pagal 2017 m. birželio 5 d. Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JV-3326 dėl 416 245,58 Eur ir 55 871,51 Eur palūkanų priteisimo iš skolininko G. A. išieškotojo R. D. naudai. Prie vykdomo išieškojimo prisijungė išieškotojas A. Č.. 2017 m. birželio 7 d. antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui G. A. priklausančias 115324 vnt. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ vardines paprastąsias akcijas. Antstoliui, kilus abejonių dėl turto vertės, 2020 m. balandžio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-85-6153 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Vertinimo partneriai“ (vykd. byla Nr. 0085/17/00924, b. l. 43-44).

4.2. Sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 682 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad gali būti skundžiamas tik antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę (taip pat ir papildomą ar pakartotinę), tačiau įstatymas nenumato galimybės skųsti antstolio patvarkymo, kuriuo paskirta ekspertizė. Jeigu CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka būtų galima skųsti visus be išimties antstolio patvarkymus, konkrečių antstolio patvarkymų, kurie gali būti skundžiami, nurodymas CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse būtų nelogiškas ir perteklinis įstatymų leidėjo veiksmas. Pažymėjo, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, skolininkui ar išieškotojui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida. Tai reiškia, kad antstolio patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, nėra teisminio nagrinėjimo dalykas (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2597-390/2017).

4.3. CPK 682 straipsnyje nustatyta, kad antstolis patvarkymu ekspertizę atlikti paveda ekspertui ar ekspertizės įstaigai, t. y. įstatymas nenumato, kad parenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės. Tačiau dėl to vykdymo proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos, nes CPK 682 straipsnio 1 dalyje šalims yra numatyta galimybė pareikšti ekspertui nušalinimą. Patvarkyme antstolis šią teisę išaiškino proceso šalims, pareiškėjas antstolio paskirtam ekspertui nušalinimo nereiškė. Teismas konstatavo, jog skundžiamas antstolio patvarkymas nėra teisminio apskundimo objektas, todėl civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. Č. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-13923-1026/2020 ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. skundžiama nutartimi teismas neatskleidė bylos esmės.

5.2. antstolio patvarkymas pažeidžia imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias tvarką, kuria vadovaujantis antstolis gali paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įstatymas imperatyviai nustato veiksmų eiliškumą, kuriuos turi atlikti antstolis, įkainodamas turtą arba darydamas išvadą, kad turto vertė kelia abejonių ir būtina skirti ekspertizę. Antstolis negali būti atleidžiamas nuo pareigos įkainoti turtą rinkos kainomis, vardinės paprastosios akcijos antstolio nebuvo įkainotos, antstolis neįvykdė jam priskirtos imperatyvios įstatymo pareigos, o iš karto nusprendė paskirti ekspertizę.

5.3. Antstolis nenurodė, kokią informaciją apie skolininkui priklausančių UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ akcijų vertę jis surinko, taip pat visiškai nėra aišku, ar išklausė ir, ar atsižvelgė į išieškotojų ir skolininko nuomones apie šių akcijų vertę, ar pats nustatė akcijų rinkos vertę, jei taip, tai kokią.

5.4. Antstolio veiksmai, kurie yra įforminami patvarkymu, gali būti skundžiami vadovaujantis CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Iš šio CPK straipsnio tikslų aiškiai matyti, kad bet kuris antstolio veiksmas, kuris turi procesinį pobūdį, gali būti skundžiamas teismui. Skundžiamas antstolio patvarkymas yra priskirtinas procesiniams antstolio veiksmams, kadangi sukelia tiesiogines neigiamas finansines išlaidas išieškotojui. Antstolis privalo įrodyti, kad įprastinis turto įkainojimo pateikimas proceso dalyviams šiuo atveju yra neįmanomas ar jo net negalima bandyti atlikti pačiam antstoliui.

5.5. Skundas dėl antstolio veiksmų yra grindžiamas ne CPK 682 straipsnio pažeidimu, o tuo, kad antstolis nesilaikė CPK 681 straipsnio 1 dalies imperatyvių teisės normų. Pirmosios instancijos teismas turėjo ne analizuoti, ar galima skųsti antstolio veiksmus (patvarkymą dėl ekspertizės paskyrimo) pagal CPK 682 straipsnį, o tiesiog patikrinti, ar antstolis tinkamai laikėsi jam CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių teisės normų ir ar jau buvo atsiradęs teisinis pagrindas priimti patvarkymą dėl ekspertizės apskritai.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2597-390/2017 dėl CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nepasisakė, šių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl Kauno apylinkės teismui nebuvo pagrindo remtis minėta Kauno apygardos teismo civiline byla kaip precedentu.

5.7. CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas taikant sistemiškai su CPK 5 straipsnio 1 dalimi ir CPK 510 straipsnio 1 dalimi, bet kuris suinteresuotas asmuo, kurio atžvilgiu antstolis netinkamai taiko CPK 681 straipsnio 1 dalį, gali skųsti antstolio veiksmus ta apimtimi, kuria antstolis iš karto skiria ekspertizę turto vertei nustatyti. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis pažeidė jam nustatytas imperatyvias pareigas, numatytas CPK 681 straipsnio 1 dalyje, tai yra vykdymo proceso dalyviams įstatymų nustatyto ir saugomo intereso pažeidimas, dėl kurio skundžiamas antstolio patvarkymas automatiškai tampa teisminio nagrinėjimo objektu (ubi jus ibi remedium).

Atsiliepimas

6. Suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų į atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria konstatuota, jog pareiškėjo skundžiamas antstolio patvarkymas nėra teisminio apskundimo objektas.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš vykdomųjų bylų Nr. 0085/17/00924 ir Nr. 0085/19/01684 medžiagos matyti, jog antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0085/17/00924 pagal 2016 m. sausio 2 d. Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JV-109 dėl 435 735,58 Eur ir palūkanų priteisimo iš skolininko G. A. išieškotojo R. D. naudai bei vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/01684 pagal 2017 m. birželio 5 d. Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. JV-3326 dėl 416 245,58 Eur ir 55 871,51 Eur palūkanų priteisimo iš skolininko G. A. išieškotojo R. D. naudai. Prie vykdomo išieškojimo prisijungė ir išieškotojas A. Č.. 2017 m. birželio 7 d. antstolis surašė turto arešto aktą skolininkui G. A. priklausančioms 115324 vnt. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ vardinėms paprastosioms akcijoms. Antstoliui, kilus abejonių dėl turto vertės, 2020 m. balandžio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-20-85-6153 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Vertinimo partneriai“ (vykd. b. Nr. 0085/17/00924, b. l. 434–433).

10. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, jog CPK 681 straipsnio 1 dalis antstoliui teisę spręsti klausimą dėl ekspertizės areštuojamo turto vertei nustatyti skyrimo numato tik po to, kai antstolis įvertina areštuojamą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu CPK 681 straipsnio 1 dalies turinio aiškinimu.

11. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

12. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Šios įstatymo nuostatos aiškintinos sistemiškai su CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostata, jog areštuojamas turtas įkainojamas rinkos kainomis, todėl darytina išvada, kad antstolis skiria ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Ją skirdamas, antstolis patvarkyme, siekiant užtikrinti šio procesinio dokumento aiškumą, išvengti dviprasmybių bei garantuoti atsakymo būtent į tą klausimą, dėl kurio skiriama ekspertizė, gavimą, turi aiškiai nurodyti, kad ekspertizė skiriama būtent turto rinkos vertei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

13. Nagrinėjamu atveju, antstolis 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu dėl nuomonės pareiškimo apie turto vertę Nr. S-20-85-298 skolininkui G. A. ir išieškotojams R. D., prisijungusiems išieškotojams UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir A. Č. pasiūlė pateikti raštu nuomonę dėl skolininkui G. A. priklausančių 115324 vnt. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ vardinių paprastųjų akcijų vertės. Vykdydamas šį antstolio patvarkymą išieškotojas A. Č. nurodė, kad skolininkui priklausančių akcijų vertė gali būti ne mažesnė kaip 1 500 000 Eur ir ne didesnė kaip 2 000 000 Eur. Skolininkas pranešė, jog jam priklausančių akcijų vienetą vertina 18,43 Eur suma, taip pat nurodė duomenis apie bendrovės skolinius įsipareigojimus ir turimą nekilnojamąjį turtą. Įvertinus skolininko nurodytą vienos akcijos vertę, darytina išvada, kad skolininkas jam priklausančias akcijas įvertino 2 125 421,32Eur.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad skolininkas ir ieškotojas iš esmės pateikė tik savo nuomonę apie areštuoto turto vertę, jos nepagrindė jokiais dokumentais, nenurodė, kuo remiantis nurodė būtent tokią akcijų vertę. Šalių nurodyta to paties areštuoto turto vertė skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vykdomojoje byloje nebuvo pateikta pakankamai duomenų areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstolio patvarkymu.

15. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

16. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato veiksmų eiliškumą, kuriuos turi atlikti antstolis, įkainodamas turtą arba darydamas išvadą, kad turto vertė kelia abejonių ir būtina skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytas alternatyvus areštuoto turto rinkos vertės nustatymo būdas. Esant pakankamai duomenų areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, ji gali būti nustatoma antstolio patvarkymu. Tačiau antstoliui, kuriam suteikta diskrecijos teisė įvertinti areštuotą turtą, kilus abejonių dėl turto vertės, ekspertizė gali būti skiriama ir antstoliui nepateikus savo turto vertinimo. Nagrinėjamu atveju, areštuoto turto vertės nustatymas antstolio patvarkymu būtų formalus CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo nustatyti areštuoto turto rinkos vertę vykdymas, nebūtinai užtikrinantis skolininko ir ieškotojo interesus.

17. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skundžiamas antstolio patvarkymas stokojo argumentų, kuriais antstolis galėjo motyvuoti ir pagrįsti sprendimą paskirti ekspertizę akcijų vertei nustatyti, tačiau akivaizdu, kad antstolis šio turto vertei nustatyti specialių žinių neturi, todėl bet kuriuo atveju, suabejojęs turto verte, jis gali skirti ekspertizę. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad antstolis privalo įrodyti, jog įprastinis turto įkainojimo pateikimas proceso dalyviams šiuo atveju yra neįmanomas ar jo net negalima bandyti atlikti pačiam antstoliui. Darytina išvada, kad antstolis, pasiūlęs šalims pateikti nuomonę dėl areštuoto turto vertės ir įvertinęs jų pateiktą nuomonę, jam įstatymo suteiktą diskrecijos teisę nustatyti areštuoto turto rinkos vertę įgyvendino tinkamai.

18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sistemiškai aiškinat CPK 5 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios asmens teisę kreiptis į teismą, 510 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios antstolio veiksmų apskundimą, ir 682 straipsnio, reglamentuojančio ekspertizės skyrimo tvarka vykdymo procese, nuostatas, antstolio patvarkymas skirti ekspertizę vykdymo procese nėra skundžiamas, todėl civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir skundžiamoje nutartyje pateiktais išaiškinimais.

19. Atskirajame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktu CPK 682 straipsnio aiškinimu, plačiau jo nekartodamas mano, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo atskirajame skunde nurodytais argumentais ir motyvais ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė