Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė, spręsdama pareiškėjų G. B. ir A. B. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai G. B. ir A. B. pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Sutinkamai su LR CPK 538 str. 2 d. prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Teismui pateiktame prašyme nurodoma, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, o pareiškėjo M. M. pataisos namuose, M. M. m. Tačiau iš teismo iniciatyva išreikalautų Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų matyti, jog pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Šilutės sav., o pareiškėjos – Kauno sav.

LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d. numato, kad gyvenamoji vieta yra pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Pagal LR CK 2.12 str. 1 d. fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. To pačio straipsnio 3 d. numato, jog fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą, o fizinio asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos.

Iš anksčiau išdėstyto teismas sprendžia, jog M. M. pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė yra vieša prievolė, todėl pareiškėjo gyvenamąja vieta negali būti laikomi pataisos namai, pareiškėjo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę gyvenamąja vieta laikoma paskutinė jo gyvenamoji vieta iki minėtos priemonės taikymo. Teismo išdėstytas išvadas patvirtina apeliacinės instancijos teismų formuojama praktika - jeigu asmuo nuteistas laisvės atėmimu ir atlieką bausmę, tai jo gyvenamąja vieta laikoma paskutinė gyvenamoji vieta iki jam taikant išvardytą priemonę (Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2159-324/2012; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1806-390/2011; Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-537-516/2008).

Iš išdėstyto matyti, jog nei pareiškėjos, nei pareiškėjo gyvenamoji vieta nepatenka M. M. rajono apylinkės teismo jurisdikciją, todėl darytina išvada, jog pareiškėjų pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra M. M. rajono apylinkės teismui.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, ieškinį atsisakytina priimti kaip M. M. rajono apylinkės teismui (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 538 str. 2 d.).

Išaiškintina pareiškėjams, kad su prašymu jie turėtų kreiptis, priklausomai nuo faktinės pareiškėjo gyvenamosios vietos, arba į Kauno apylinkės teismą arba į Šilutės rajono apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti G. B. ir A. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip M. M. rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti pareiškėjams, kad su prašymu jie turėtų kreiptis, priklausomai nuo pareiškėjo faktinės (paskutinės) gyvenamosios vietos, arba į Kauno apylinkės teismą (Laisvės al. 103, Kaunas) arba į Šilutės rajono apylinkės teismą (M. J. g. 4, Šilutė).

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui ir pareiškėjos atstovei advokatei G.J. S. ir pareiškėjui.

Nutartis per 7 d. nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.