Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47049-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.5.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2

2020 m. gruodžio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį – 59 MGL (7670 Lt) dydžio bauda;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (21 epizodas) laisvės atėmimu 3 metams ir 59 MGL (7670 Lt) bauda;

4) Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams ir 59 MGL (7670 Lt) dydžio bauda;

5) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (50 nusikalstamų veikų) – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams ir 59 MGL (7670 Lt) bauda;

6) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams 9 mėnesiams ir 59 MGL (2221,94 Eur) dydžio bauda;

7) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 59 MGL dydžio bauda;

8) Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (15 nusikalstamų veikų) laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams ir 59 MGL (2221,94 Eur) bauda (laisvės atėmimo bausmė neatlikta, bauda nesumokėta), kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2019 m. lapkričio 2 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apie 11.58 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) patalpino į internetinį skelbimų portalą „autogidas“ melagingą skelbimą, kuriame įrašė melagingus duomenis apie tariamai parduodamą automobilį „Toyota Land Cruiser“ už 3000 eurų bei patalpino skelbime nuotraukas, po to tą pačią dieną iš to paties mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie IP adreso (duomenys neskelbtini) patalpino į internetinį skelbimų portalą „www.skelbiu.lt“ melagingą skelbimą, kuriame įrašė duomenis apie tariamai parduodamą traktorių „Mitchubshi MT 180“ už 1350 eurų bei patalpino skelbime nuotraukas. Po to nukentėjusiesiems T. S. ir A. K., kurie susidomėjo patalpintais skelbimais apie tariamai parduodamas transporto priemones, paskambinus skelbime nurodytu telefonu, R. B. prisistatė kito asmens – G. J. vardu ir melagingai įsipareigojo jiems parduoti tariamai parduodamas transporto priemones bei susitarė su nukentėjusiaisiais, kad už tariamai parduodamo automobilio „Toyota Land Cruiser“ rezervaciją nukentėjusysis T. S. jam sumokės 300 eurų avansą, o nukentėjusysis A. K. už tariamai parduodamo traktoriaus „Mitchubshi MT 180“ rezervaciją sumokės 350 eurų avansą, bei nurodė jiems abiem už automobilio ir traktoriaus rezervaciją pinigus pervesti į D. J. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl panaudotos apgaulės suklaidintam T. S. į nurodytą banko sąskaitą pervedus 300 eurų, o nukentėjusiajam A. K. pervedus 350 eurų, R. B. apgaule įgijo svetimą turtą ir T. S. padarė 300 eurų turtinę žalą, o A. K. padarė 350 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už cigaretes įsigijo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo naudodamasis ir patalpino melagingus skelbimus. Nuotraukas skelbimui apie parduodamą „Toyota Land Cruiser“ nusikopijavo iš kito internetinio portalo ir sukūrė skelbimą „autogidas“ skelbimu portale bei nurodė labai mažą kainą, 3000 eurų, nors jo vertė apie 12 tūkstančių. Taip padarė, kad greitai atsirastų susidomėjusių skelbimu. Skelbime apsimetė kitu asmeniu - G. J.. Taip padarė, kad atitiktų D. J. pavardę, kurios banko sąskaitą panaudojo abiem nukentėjusiesiems nurodydamas pervesti avansinius mokėjimus. Pati D. J. nieko nežinojo apie jo daromus nusikaltimus, tik leido naudotis jos sąskaita. Susidomėjęs skelbimu apie parduodamą „Toyota Land Cruiser“ T. S. sutiko pervesti 300 eurų avansą į D. J. sąskaitą. Po to ji šituos pinigus jo nurodymu išsiuntė į paštomatą Panevėžyje. Todėl su T. S. pareikštu 300 eurų civiliniu ieškiniu sutinka, nes padarytos turtinės žalos jam nėra atlyginęs. Su įdėtu skelbimu apie parduodamą buvo kaip ir su automobiliu, todėl tai turi būti įvertinta kaip šių nusikaltimų sutaptis. Skirtumas tik toks, kad šis skelbimas buvo įkeltas į skelbiu.lt portalą. Tačiau tai padarė tuo pačiu telefonu, tokiu pačiu būdu ir tą pačią dieną, skirtumas tarp to tik kelios minutės. Nuotraukos buvo nukopijuotos iš Norvegiško tinklalapio. Taip pat buvo įdėta nerealiai maža traktoriaus kaina, kad kas nors greitai susidomėtų. Atsirado susidomėjęs žmogus, nukentėjusysis A. K., kuris jo nurodymu pervedė 350 eurų avansą į D. J. sąskaitą. Jo tikslas dedant šiuos skelbimus buvo pasipelnyti, apgaunant žmones. Buvo skambinančių labai daug, bet kiti nepervedinėjo pinigų. Žino, kad dėl turtinės žalos nukentėjusysis A. K. civilinio ieškinio atsisakė, nes D. J. grąžino jam avansu sumokėtus pinigus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo R. B. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2019 m. lapkričio 4 d. T. S. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 15.40 val., skelbimų portale „Autogidas“ rado skelbimą, jog parduodamas automobilis „Toyota Land Cruiser“ už 3000 eurų. Jis paskambino pardavėjui G. J.. Pastarasis paprašė už automobilio rezervaciją pervesti 300 eurų į banko sąskaitą, priklausančią D. J.. Pinigus T. S. pervedė, tačiau automobilio negavo. Jam padaryta 300 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1).

2019 m. lapkričio 15 d. A. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 2 d. naršydamas internetinėje svetainėje www. skelbiu.lt rado skelbimą, kad yra parduodamas traktorius „Mitsubishi MT 180“. Traktoriaus vertė 1350 eurų. Tą pačią dieną jis paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), atsiliepė vyras. Jie pasikalbėjo apie parduodamą prekę ir susitarė, kad sekančią dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 3 d., iš ryto, susiskambins bei susitars dėl depozito (avanso). 2019 m. lapkričio 3 d., apie 10 val., jis paskambino tuo pačiu telefono numeriu, pardavėjas nurodė banko sąskaitą, taip pat nurodė pervesti 350 eurų avansą už traktorių. Pardavėjas pasakė, kad išims skelbimą ir pažadėjo, kad per dešimt dienų pristatys prekę, paaiškinęs, kad traktorius vis dar yra Norvegijoje. Pastarasis žadėjo, kad traktorių A. K. galės pasiimti lapkričio 11 arba 12 dieną. 2019 m. lapkričio 11 d. dienos metu, jis paskambino pardavėjui, tačiau pastarasis neatsakė, skambutį atmetė. Tos pačios dienos vakare, A. K. mėgino skambinti į pardavėjo nurodytą telefono numerį, tačiau telefonas buvo išjungtas. Vėliau, peržiūrėjęs kitoje internetinėje svetainėje skelbimus, jis pamatė, kad panašūs traktoriai yra žymiai brangesni, t. y. suma siekia nuo 4000 eurų iki 5000 eurų, todėl pamatęs skelbimą, kur traktorius parduodamas už 1350 eurų, kaina labai suviliojo ir pagalvojo, kad galės traktorių nusipirkti. Jam padaryta turtinė 350 eurų žala, tačiau civilinį ieškinį reikšti atsisako (1 t., b. l. 9-12). 2019 m. lapkričio 25 d. A. K. papildomos apklausos metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 24 d. jam D. J. į jo sąskaitą pervedė (grąžino) 350 eurų, kurių jis buvo netekęs ir taip atlygino jam padarytą žalą, todėl niekam pretenzijų neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 103-104).???

Apklausiamas nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 15 val., automobilių skelbimų portale „Autogidas“ jis rado skelbimą, jog parduodamas automobilis „Toyota Land Cruiser“. Automobilio kaina 3000 eurų. Susidomėjęs skelbimu, jis telefonu susisiekė su pardavėju G. J.. Pardavėjas gerai kalbėjo lietuviškai, be akcento, sprendžiant pagal balsą galėjo būti apie 30-40 metų. Ji pasakė, kad norint rezervuoti automobilį reikia pervesti 300 eurų avansą į banko sąskaitą, priklausančią D. J.. Pardavėjas sakė, kad automobilis ir jis pats šiuo metu yra Suomijoje ir į Lietuvą grįš lapkričio 11 arba 12 dieną. T. S., pervedęs pinigus į pardavėjo nurodytą sąskaitą, interneto puslapiuose pradėjo ieškoti duomenų apie parduodamą automobilį, nes skelbime, pardavėjo pateiktose nuotraukose, ant automobilio galinio dangčio, buvo užrašyti inicialai „TYL Pulteri“. Naršydamas internete, rado ne vieną skelbimą, kad automobilis buvo parduodamas ir ankščiau. Komentarų skiltyse buvo kitų vartotojų komentarai, kurie perspėjo apie tai, kad skelbimą patalpino sukčiai. Po įvykio, paskambinus pardavėjo numeriu, niekas neatsiliepė. Jam padaryta 300 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 56-57).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusiajam T. S. savo iniciatyva prie ikiteisminio tyrimo pateikus banko Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 22, nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 2 d. T. S. iš savo sąskaitos į D. J. banko sąskaitą pervedė 300 eurų, nurodęs kaip depozitas už „Toyota Land Cruiser“. Jis taip pat pateikė portale „Autogidas“ patalpintą automobilio pardavimo skelbimą bei parduodamo automobilio nuotraukas (1 t., b. l. 65-76).

2019 m. lapkričio 15 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. K. pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje užfiksuota kaip A. K. iš savo AB SEB banko sąskaitos pervedė 350 eurų „MITSUBISHI MT180HD“ į D. J. banko sąskaitą; taip pat pateikė skelbimo kopiją ir susirašinėjimo SMS žinutėmis telefonu su tariamu traktoriaus pardavėju išklotinės kopiją, kurioje tariamas pardavėjas nurodo pervesti 350 Eur depozitą į D. J. banko sąskaitą bei likutį 1000 Eur grįžus lapkričio 13 d. (1 t., b. l. 114-119).

2019 m. lapkričio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. J. savo iniciatyva prie ikiteisminio tyrimo pateikus du sąskaitos išrašus, kuriuose užfiksuota, kaip 2019 m. lapkričio 3 d. A. K. į jos sąskaitą pervedė 350 eurų kaip depozitą už „MITSUBISHI MT 180 HD“ (1 t., b. l. 120-122).

2019 m. lapkričio 14 d. buvo gauti duomenys, jog mobiliojo ryšio abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ išankstinio apmokėjimo paslaugos „Ežys“ vartotojui, t. y. neregistruotas konkretaus juridinio ar fizinio asmens vardu (1 t., b. l. 77-78).

2020 m. sausio 30 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime dėl telefono Nr.(duomenys neskelbtini) išklotinės analizės ir kompaktine plokštele (DVD) „Titanum“ su jame esančiomis išklotinėmis priede užfiksuota, jog pagal 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), t. y. telefono numerio (duomenys neskelbtini), veikiančio mobiliojo ryšio operatoriaus akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ tinkle, įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių išklotinėmis nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d., kurį patvirtino Vilniaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, užfiksuota, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso T. S. (toliau - pirkėjas), o telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausomybė tuo metu ikiteisminio tyrimo stadijoje nenustatyta (toliau - pardavėjas). 2019 m. lapkričio 2 d. 15:09:50 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 15:47:50 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 15:49:57 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 15:54:05 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 15:55:44 pardavėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į pirkėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 15:56:19 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą pardavėjo į telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 15:59:01 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 16:11:28 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 16:36:37 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino į pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 17:57:36 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 17:57:57 pardavėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į pirkėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 2 d. 17:58:53 pirkėjas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimą į pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Bendravimo metu pardavėjo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jungėsi prie bokštų 5CBC ir 2C5CB20, kurių veikimo zona Kaišiadorių r. sav. Pravieniškių sen. Pravieniškių k. (1 t., b. l. 81-84).

2019 m. lapkričio 22 d. uždaroji akcinė bendrovė „Diginet“ pateikė duomenis, kad skelbimas dėl parduodamo traktoriaus „Mitsubishi MT180 HD“ įdėtas 2019 m. lapkričio 2 d. iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), jungiantis iš IP adreso (duomenys neskelbtini), redaguotas tą pačią dieną keletą kartų iš to paties IP, o jau sekančią dieną 2019 m. lapkričio 3 d. keletą kartų redaguotas ir galiausiai pašalintas iš IP adreso (duomenys neskelbtini), skelbime nurodant el. paštą: (duomenys neskelbtini) bei tel. Nr. (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 126-131).

2020 m. vasario 12 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūno tarnybiniame pranešime dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės analizės ir kompaktine plokštele su jame esančiomis išklotinėmis užfiksuota, jog pagal 2020 m. sausio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimą susipažinti su dokumentais (informacija), t. y. telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotine su prisijungimo bokštų (celių) informacija laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. sausio 23 d., kurį patvirtino Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, nustatyta, kad minėtas numeris nuolat prijungtas prie ryšio bokšto, veikiančio Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių k., Rumšiškių g., todėl galima manyti, jog nusikalstamą veiką atliko asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Šis numeris bendravo ir su D. J. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Neatsiliepti skambučiai 2019 m. lapkričio 2 d. 20:32; 20:35 bei SMS žinutė 2019 m. lapkričio 2 d. 20:33. Taip pat, 2019 m. lapkričio 7 d.18:58 SMS žinutė bei 18:58 neatsilieptas skambutis (1 t., b. l. 142-147).

2019 m. gruodžio 11 d. D. J. Swedbank AB sąskaitos išraše nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 2 d. nukentėjusysis T. S. iš jam priklausančios banko sąskaitos kaip depozitą už „Toyota Land Cruizer“ 2008 m. laidos, pervedė 300 eurų į D. J. banko sąskaitą, taip pat 2019 m. lapkričio 3 d. A. K. iš jam priklausančios banko sąskaitos kaip depozitą už „MITSUBISHI MT180 HD“ pervedė 350 eurų į D. J. banko sąskaitą.

2020 m. lapkričio 19 d. duomenų bazės išraše apie D. J. deklaracijas bei sąskaitas užfiksuota, kad banko sąskaita į kurią T. S. pervedė avansą už automobilį „Toyota Land Cruiser“ priklauso D. J. (1 t., b. l. 123-124).

2020 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus pareigūno atsakyme dėl informacijos pateikimo užfiksuota, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34875-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 3 dalis, 147 straipsnio 1 dalį, kuriame pranešimas apie įtarimą įteiktas R. B.. D. J. yra pripažinta nukentėjusiąja dėl to, kad R. B., žadėdamas D. J. neva legalų darbą įmonėje ir tokiu būdu įgijęs jos pasitikėjimą, 2019 m. spalio - lapkričio mėn., pasinaudojo jos turima Swedbank banko sąskaita, į kurią asmenys pervesdavo pinigus už melagingai internete R. B. patalpintus skelbimus apie parduodamus automobilius ir kt. prekes. Po to, R. B. nurodymu, D. J. pinigus pervesdavo pastarojo nurodytiems asmenis, o išaiškėjus apgaulei, iš savo asmeninių lėšų ji atlygino nukentėjusiems asmenims žalą, t. y. 550eurų (tarp jų - A. K. 350 eurų). Taip pat tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas E. Z. parodė, kad 2019 m. spalio mėn. pardavė savo nenaudojamas facebook-o paskyras nepažįstamam asmeniui, facebook-e pasivadinusiam R. B., tarp šių paskyrų buvo ir jo išgalvotu, Ž. Z., vardu sukurta facebook-o paskyra. Taip pat tyrimo metu gauta duomenų, kad iš facebook paskyros, pavadintos N. B. arba N. B. vardu, R. B. vykdė prekybą žmonėmis, t. y. panaudodamas apgaulę, grasinimus, pasinaudodamas pažeidžiamumu, verbavo merginą, turėdamas tikslą išnaudoti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-34875-19 nėra duomenų apie telefonų numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie asmenį G. J. (1 t., b. l. 184).

Apklausta kaip specialioji liudytoja D. J. parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. jai parašė į „Messenger“ programėlę mergina N. B., kuri pasiūlė „palydovės“ darbą, ji atsisakė, tuomet po kiek laiko jai paskambino minėta moteris. Tačiau atsiliepus į skambutį kalbėjo vyras, kuris neprisistatė ir jai vėl siūlė dirbti palydove. Ji atsisakė, tada skambinęs vyras jai pasiūlė dirbti su kurjeriais, jog palaikytų prekes ir tada grąžintų kitiems kurjeriams arba žmonėms, kurie tas prekes pirko. Ji sutiko ir skambinusiam vyrui nusiuntė savo banko Swedbank sąskaitos numerį, į kurią nuo 2019 m. spalio 28 d. gaudavo pinigus, pinigų sumos buvo įvairios. Ji galvojo, kad tie pinigai yra už prekes, kurias gaus ir turės palaikyti, kaip tarėsi. Viskas atrodė legalu, ji nieko blogo neįtarė. Vieną kartą gavo iš vyriškio į paštą laišką, kuriame buvo prekių nuorodos, kurias ji turi užsakyti, rašė iš pašto Ž. Z., todėl ji manė, kad skambinęs vyras ir yra tas asmuo. Su Ž. Z. bendraudavo per programą „Telegram Messenger“. Už gautus pinigus į jos sąskaitą, minėtas asmuo paprašydavo jos papildyti sąskaitą, taip pat užsakyti prekes iš sportmen.lt ir jas nusiųsti į LP Exspres terminalą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pinigus liepdavo pervesti įvairiems žmonėms. 2019 m. lapkričio 12 d. jai parašė V. K., jog šis yra nukentėjęs, nes į jos sąskaitą pervedė pinigus už Honda automobilio depozitą, nuo tos dienos ji suprato, kad kažkas čia vyksta nelegalaus. Jau seniau ir buvo dingęs pats Ž. Z. iš programos „Telegram Mesenger“ ir ji negaudavo jokių daugiau pinigų į savo sąskaitą. A. K. 350 eurų taip pat pateko į jos sąskaitą, kuriuos šis mokėjo už depozitą, šių A. K. pinigų šiuo metu ji neturi, tačiau ji su A. K. bendravo ir susitarė, kad šiam grąžins 350 eurų ir taip atlygins A. K. padarytą žalą. A. K. minėjo, kad tuomet atsiims pareiškimą dėl dingusių pinigų (1 t., b. l. 189-196).

Kaip nustatyta ištirtais teisme įrodymais, kaltinamojo abiem kaltinime nurodytais atvejais nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudota apgaulė buvo ta pati, tai yra jie buvo esmingai suklaidinti dėl tikrojo ketinimo parduoti skelbimuose nurodomus automobilį ir traktorių, nes iš tikrųjų šių transporto priemonių niekas nepardavinėjo. Ši tikrovės neatitinkanti informacija iš esmės nulėmė nukentėjusiųjų T. S. ir A. K. apsisprendimą įsigyti tariamai parduodamus atitinkamai automobilį ir traktorių ir tuo tikslu pervesti dalį jų kainos į kaltinamojo nurodytą banko sąskaitą, kuri priklausė apie nusikaltimą nieko nežinančiam asmeniui – D. J., kas reiškia, kad kaltinamojo panaudota apgaulė nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo esminė, kas yra būtinas sukčiavimo požymis. Tokiu būdu kaltinamasis apgaule užvaldė bendrai 650 eurų, iš jų 300 eurų - iš T. S. ir 350 eurų - iš A. K.. Kad buvo veikiama apgaule suprato ir pats kaltinamasis, nes, kaip matyti iš jo parodymų, jis žinojo, kad automobilis ir traktorius iš tikrųjų parduodami nėra, o skelbimai buvo dedami tik tam, kad tokiu būdu būtų galima išvilioti pinigus iš panorėjusių įsigyti skelbimuose nurodytas transporto priemones asmenų. Tai rodo, kad R. B. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veikos nusikalstamą pobūdį, pavojingumą, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir jų siekė. Kadangi apgaule įgyto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL, kas atitinka 250 eurų, tai padaryta veika yra teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad turtas apgaule buvo užvaldytas, veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Kaip matyti iš byloje esančio kaltinimo R. B., jam buvo inkriminuojami du savarankiški nusikaltimai, o ne vienas nusikaltimas, kuriuo buvo sukeltos pasekmės iš karto dviem nukentėjusiesiems. Tačiau ištyrus teisme įrodymus ir juos įvertinus su tokia kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacija sutikti negalima.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tęstinė nusikalstama veika suprantama kaip veika, kuri susideda iš kelių pavojingų veikų, iš kurių kiekvieną atskirai paėmus gali būti vertinama kaip savarankiška baigta nusikalstama veika ar atsižvelgiant į tyčią – kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką pagal tą patį BK straipsnį sujungtų vieningu kaltės turiniu ir pažeidžiančių tą pačią tiesioginę baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolusių, analogišku būdu ir aplinkybėmis padarytų veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-7-48/2012 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-124/2007; 2K-322/2008, 2K-7-48/2012). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-491/2010, 2K-650/2010). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Paprastai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis padarė ne du atskirus savarankiškus nusikaltimus, kaip buvo nurodyta kaltinime atiduodant jį teismui, o vieną nusikaltimą, tačiau keliais etapais, dėl kurio pasekmės atsirado dviem nukentėjusiesiems. Tai yra, ištirtais teisme įrodymais neginčytinai patvirtinta, kad dėl vienos ir tos pačios kaltinamojo veikos, tai yra dėl vieną ir tą pačią 2019 m. lapkričio 2 d. įdėtų dviejų skelbimų apie tariamai parduodamas transporto priemones – automobilį „Toyota Land Cruizer“ ir traktorių „MITSUBISHI MT180 HD“ buvo suklaidinti du nukentėjusieji, ko pasėkoje pradžioje tą pačią 2019 m. lapkričio 2 dieną jiems telefonus susitarus su kaltinamuoju, nukentėjusysis T. S. pervedė 300 eurų avansą, o sekančią 2019 m. lapkričio 3 dieną 350 avansinį mokėjimą atliko ir nukentėjusysis A. K..

Skirtingai nei galima suprasti iš kaltinimo R. B. padarius du atskirus nusikaltimus, ištirti byloje įrodymai apie tai, kad buvo ir daugiau susidomėjusių skelbimais asmenų, tik jie neatliko avansinių mokėjimų, kad buvo įdėta ir daugiau atitinkamų skelbimų, patvirtina, kad kaltinime nurodytas veikas (patalpino du skelbimus apie tariamai parduodamas dvi transporto priemones) R. B. padarė turėdamas vieningą sumanymą (vieningą tyčią) ir tikslą apgaule įgyti neapibrėžtam skaičiui asmenų (visų galinčių susidomėti patalpintu melagingu skelbimu) priklausančius pinigus, dėl to šios veikos, nepriklausomai nuo to, keliems asmenims ir per kelis etapus dėl jų atžvilgiu panaudotos apgaulės buvo padaryta turtinė žala, turėjo būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika.

Teismas pažymi, kad apie subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tarp jų ir apie kaltininko tyčią, jos turinį (kartu ir tyčios vieningumą), teismų praktikoje sprendžiama ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir pagal kitas faktines bylos aplinkybes.

Šiuo atveju, kaip nustatyta byloje iš kaltinamojo duotų parodymų, kitos rašytinės medžiagos, jis kaltinime nurodytus du skelbimus apie parduodamas transporto priemones įdėjo tą pačią dieną, tai yra 2019 m. lapkričio 2 d. kelių minučių bėgyje. Pirmą skelbimą, kaip nustatyta patalpino 11.58 val., kai iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) patalpino į internetinį skelbimų portalą „Autogidas“ skelbimą, kuriame įrašė melagingus duomenis apie tariamai parduodamą automobilį „Toyota Land Cruiser“ už 3000 eurų, o po to iš to paties telefono į internetinį skelbimų portalą „www.skelbiu.lt“ įkėlė melagingą skelbimą, kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai parduodamą traktorių „Mitchubshi MT 180“ už 1350 eurų. Tokia veikos eiga patvirtina, kad kaltinamasis įdėjo abu skelbimus, kurių esmė buvo vienoda, tai yra skelbimuose buvo nurodyta informacija apie tariamai parduodamas transporto priemones, siekdamas apgaule įgyti ne konkretaus vieno ar kelių asmenų, kaip nagrinėjamoje byloje nustatyti nukentėjusieji T. S. ir A. K., o neapibrėžtam skaičiui asmenų priklausančius pinigus, kas šioje byloje ir laikytina esminiu požymiu sprendžiant apie kaltinamojo tyčios vieningumą ir atitinkamai jo padarytos veikos tęstinumą.

Be to, įdėti skelbimai buvo orientuoti į tokius pačius poreikius turinčią asmenų grupę (norinčius įsigyti automobilį ar traktorių asmenis). Nagrinėjamu atveju tai, kad kaltinamasis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką patvirtina ir ta aplinkybė, kad abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu veika pasireiškė tapačiai (tas pats veikos padarymo būdas), nusikalstamos veikos pasekmės atsirado viena paskui kitą einančiomis dienomis. Tai papildomai sustiprina pagrįstą manymą, kad kaltinamojo sumanymas veikti nusikalstamai kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu (tyčia) susiformavo ne atskirai kiekvienam jų (iš naujo), o vieningai (iš karto visų atžvilgiu). Nagrinėjamu atveju ištirtais įrodymais nustatyta vien tik ta aplinkybė, kad dėl kaltininko veiksmų žalą patyrė skirtingi nukentėjusieji, yra nepakankama pagrįsti išvadai, jog R. B. savo veika padarė du atskirus nusikaltimus, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos ne kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, o kaip pavienė tęstinė veika, kadangi R. B. veikiant nusikalstamai, jo tyčia buvo vieninga ir nesusiformuodavo iš naujo kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu, įgyvendinant nusikalstamą sumanymą.

Pažymėtina, jog įvertinus kaltinamojo veiksmus ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o kaip nusikalstamų veikų daugetą (kaip nurodyta kaltinime), būtų pagrindas įžvelgti non bis in idem principo, kurio esmė yra ta, kad negalima bausti asmens du kartus už tą patį nusikaltimą, pažeidimą.

Tęstinės nusikalstamos veikos padarymo atveju visos atskiros veikos laikomos vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis – epizodais, o ne atskirais nusikaltimais. Todėl ir šioje byloje pripažinus R. B. nusikalstamą veiką tęstine veika, atskirais nusikaltimo epizodais pagrobto turto vertė sudedama ir kaltininkas atsakys tik už vieną nusikaltimą, kuris bus kvalifikuojamas pagal tą BK specialiosios dalies straipsnio dalį, kuri numato atsakomybę už visą per kelis kartus pagrobto turto vertę.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. B. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip nustatyta šioje byloje, R. B. naują nusikaltimą padarė ne tik, kad neišnykus teistumui, tačiau ir neatlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Todėl remiantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis yra recidyvistas.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė teistumui neišnykus, yra anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas 8 kartus, daugeliu atveju už iš esmės tapačias veikas, kas rodo, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje yra teisiamas jau nebe pirmą kartą, sistemingai nusikalsta ir nenori taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Tai rodo, kad R. B. yra ne tik recidyvistas, tačiau ir tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinė veika. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad jis šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę realiai, taip pat tai, kad yra nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje, laisvės atėmimas. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas artimas minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui.

Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (kaltinamasis dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Kadangi R. B. nusikaltimą šioje byloje padarė iki Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam buvo paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams ir 59 MGL (2221,94 Eur) bauda, tai šioje byloje jam paskirta bausmė turėtų būti subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu ir į galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmę, iš dalies ar visiškai atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

Ištirti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusieji T. S. ir A. K. kaltinamojo nurodymu pervedė kaip avansinį mokėjimą atitinkamai 300 ir 350 eurų sumas. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. pervesti pinigai buvo grąžinti. Neatlyginta likusi tik apgaule padaryta turtinė žala nukentėjusiajam T. S.. Dėl to nukentėjusiojo T. S. ieškinys dėl atitinkamo dydžio jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas. Tuo tarpu procesas dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis) gavus nukentėjusiojo pranešimą apie turtinės žalos atlyginimą.

Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme.

Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam R. B. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. B. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kas tik patvirtina, kad efektyviai nuteistojo teisinei gynybai užtikrinti buvo būtinas gynėjo dalyvavimas, duomenų apie nuteistojo turimą turtą ar pajamas byloje taip pat nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad dėl R. B. buvimo pataisos įstaigoje jo turtinė padėtis nėra gera, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo R. B. nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams ir 59 MGL (2221,94 Eur) bauda, tai yra prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir 59 MGL (2221,94 Eur) baudos pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę (1 metus) ir skirti R. B. subendrintą galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 metams 2 mėnesiams ir 59 MGL (2221,94 Eur) baudą. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

Išaiškinti R. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiojo T. S. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti patenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. jo naudai 300 eurų.

Procesą dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. B. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus su įeinančių ir išeinančių skambučių bei trumpųjų žinučių išklotinėmis, IP priklausomybėmis ir išklotinėmis, vaizdo įrašu, banko sąskaitos išrašais (t. 1, b. l. 84, 133, 146, 159, 172), palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.