Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiškai sudedant su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme (4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimu ir 59 MGL (2221,94 Eur) bauda), ir R. B. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas ir 59 MGL (2221,94 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

Nukentėjusiojo T. S. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti patenkintas visiškai ir priteista iš R. B. 300 Eur nukentėjusiojo naudai. Procesas dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 2 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, apie 11.58 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) patalpino į internetinį skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“ melagingą skelbimą, kuriame įrašė melagingus duomenis apie tariamai parduodamą automobilį „T. L. C.“ už 3000 Eur bei patalpino skelbime nuotraukas, po to tą pačią dieną iš to paties mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungęs prie IP adreso (duomenys neskelbtini) patalpino į internetinį skelbimų portalą „(duomenys neskelbtini)“ melagingą skelbimą, kuriame įrašė duomenis apie tariamai parduodamą traktorių „M. M. 180“ už 1350 Eur bei patalpino skelbime nuotraukas. Po to nukentėjusiesiems T. S. ir A. K., kurie susidomėjo patalpintais skelbimais apie tariamai parduodamas transporto priemones, paskambinus skelbime nurodytu telefonu, R. B. prisistatė kito asmens – G. J. vardu ir melagingai įsipareigojo jiems parduoti tariamai parduodamas transporto priemones bei susitarė su nukentėjusiaisiais, kad už tariamai parduodamo automobilio „T. L. C.“ rezervaciją nukentėjusysis T. S. jam sumokės 300 Eur avansą, o nukentėjusysis A. K. už tariamai parduodamo traktoriaus „M. M. 180“ rezervaciją sumokės 350 Eur avansą, bei nurodė jiems abiem už automobilio ir traktoriaus rezervaciją pinigus pervesti į D. J. priklausančią „Swedbank“ AB banko sąskaitą. Dėl panaudotos apgaulės suklaidintam T. S. į nurodytą banko sąskaitą pervedus 300 Eur, o nukentėjusiajam A. K. pervedus 350 Eur, R. B. apgaule įgijo svetimą turtą ir T. S. padarė 300 Eur turtinę žalą, o A. K. padarė 350 Eur turtinę žalą. R. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. Visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. B. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

1.2. R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

1.3. R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė neišnykus teistumui, anksčiau teistas 8 kartus, daugeliu atveju už iš esmės tapačias veikas, kas rodo, kad kaltinamasis sistemingai nusikalsta ir nenori taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. R. B. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinė veika. Nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgta ir į nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį bei į tai, kad jis šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę realiai.

1.4. Įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje, laisvės atėmimas. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas artimas minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui.

1.5. Kadangi R. B. nusikaltimą šioje byloje padarė iki Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo jam buvo paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 2 mėnesiams ir 59 MGL bauda, tai šioje byloje jam paskirta bausmė subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu ir į galutinę subendrintą bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

1.6. Nukentėjusieji T. S. ir A. K. kaltinamojo nurodymu pervedė kaip avansinį mokėjimą atitinkamai 300 Eur ir 350 Eur. Nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. pervesti pinigai buvo grąžinti. Neatlyginta likusi tik apgaule padaryta turtinė žala nukentėjusiajam T. S. Dėl to nukentėjusiojo T. S. ieškinys dėl atitinkamo dydžio jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas. Tuo tarpu procesas dėl nukentėjusiojo A. K. civilinio ieškinio nutrauktinas gavus nukentėjusiojo pranešimą apie turtinės žalos atlyginimą.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodė, kad:

3.1. Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra nepagrįstai griežta ir netinkamai individualizuota. Teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, dėl ko paskyrė neteisingą bausmę.

3.2. Nuteistasis savo nusikalstamais veiksmai padarė tik 650 Eur žalą, iš kurių iki nuosprendžio priėmimo dienos nukentėjusiajam atlygino 350 Eur. Šiuo metu jis yra skolingas 300 Eur, o jo vidutinis išlaikymas pataisos įstaigoje per dieną visuomenei kainuoja 30 Eur, dėl ko visiems mokesčių mokėtojams jo buvimas pataisos įstaigoje per metus kainuos 10 850 Eur, t. y. 16 kartų daugiau nei padaryta žala.

3.3. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę pažymėjo, kad nuteistasis yra nedirbantis, tačiau jis negali dirbti, nes nuo 2019 m. gruodžio 3 d. yra suimtas. Taip pat teismas pažymėjo, kad jis yra nevedęs, tačiau Lietuvoje nėra įstatymo privalomai būti vedusiu. Teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė BK nuostatas.

3.4. Net ir dalinis žalos atlyginimas pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti pripažintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, į tai, kad daugiau kaip pusę padarytos žalos jau atlygino bei į tai, kad šiuo metu yra suimtas, kas apriboja galimybę iš karto atlyginti visą padarytą turtinę žalą, galima teigti, kad jis geranoriškai stengsis kuo greičiau atlyginti visą žalą. Be to, jo brolis padeda jam atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam (sumokėjo 30 Eur).

3.5. Pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę išskirtinai vertino tik neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Teismas tinkamai neįvertino to, kad nusikaltimą jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, o laisvės atėmimo vietoje vyraujanti nusikalstama subkultūra ir kriminalinė aplinka ir yra vienas iš esminių kriminogeninių veiksnių, lemiančių pasikartojantį jo nusikalstamą elgesį. Itin ilga laisvės atėmimo bausmė, nemotyvuojanti jo resocializacijos bei neatitinkanti padarytos veikos pavojingumo, nėra tinkama parinkta ir negali užtikrinti bausmės tikslų.

3.6. Šioje byloje civiliniu atsakovu turėjo būti įtraukta Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento, nes nusikalstamą veiką jis padarė (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju atsakomybė tenka ir asmeniui, kuris buvo atsakingas už kalinčio asmens priežiūrą ir jo veiksmus.

3.7. Nuosprendyje jis yra apibūdinamas tik kaip neigiamas ir piktybiškas asmuo, tačiau tai yra netiesa, nes 2018 m. Panevėžio apygardos teismas jį išteisino ir nurodė, kad nuteistasis yra baigęs 1 metų studijas, įgijęs siuvinių gamintojo ir kompiuterių operatoriaus specialybes, dirbo siuvėjo ir staliaus pareigose. Taigi, įgijęs specialybes ir turėdamas galimybę dirbti, jis dirbo ir gavo už tai darbo užmokestį.

3.8. Antstoliai jį verčia gyventi iš nusikaltimų. Nurodė, kad antstolis pelnosi iš jo artimųjų, kurie jam siunčia pinigus pirkti maisto produktus, o antstolis 30 proc. nuskaito nuo jam siunčiamų pinigų ir pasiima sau. Tai reiškia, kad jis moka antstoliui atlyginimą, o asmenys, kuriems turi būti išmokami šie pinigai, jų negauna.

3.9. Turi būti nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys. Transporto priemonės, kurias apgaulingai pardavinėjo, buvo 5 kartus pigesnės nei rinkos kaina. Nukentėjusieji neprašė šių prekių dokumentų ar vaizdo medžiagos, taip pat neprašė parodyti kitų svarbių identifikavimo priemonių dėl įsitikinimo, kad prekės tikrai yra. Nukentėjusieji patikliai pervedė pinigus ne į jo, o į kito asmens sąskaitą, net neprašę realaus susitikimo ar sutarties pasirašymo. Tačiau teismas šių jo nurodytų aplinkybių nevertino to, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

3.10. Nesutinka su teismo sprendimu dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su kitu nuosprendžiu. Mano, kad teismas subendrindamas bausmes turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi iš dalies jas sudedant. Be to, teismas turėjo svarstyti ir bausmių bendrinimą pagal BK 64 straipsnio 3 dalį, kadangi jis nusikaltimą padarė įkalinimo įstaigoje, neatlikus kitos bausmės.

3.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 56 straipsnio nuostatomis, kuris numato bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinius nusikaltimus. Nors jis yra laikomas recidyvistu, ką teismas pripažino kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau tai su BK 27 straipsnio nuostatomis nėra tapatu. Nuteistasis mano, kad jis neatitinka BK 27 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant asmuo gali būti pripažintas recidyvistu. Tokiu būdu teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė D. K. pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:

1.1. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Teismas pagrįstai įvertino, kad R. B. kaltę pripažino visiškai bei pagrįstai konstatavo, kad daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad R. B. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

1.2. R. B. padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, bausmę atlikdamas pataisos namuose. Teismas teisingai įvertino R. B. asmenybę – kaip asmenį linkusį nusikalsti, nusikaltimą įvykdžiusį bausmės atlikimo metu, tai, kad anksčiau teistas 8 kartus, daugeliu atvejų už analogiškas nusikalstamas veikas, kad rodo, kad kaltinamasis sistemingai nusikalsta ir nenori taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių bei, kad jo padarytas nusikaltimas ne atsitiktinė veika.

1.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę numatytą sankcijoje, artimą vidurkiui. Teismas pagrįstai argumentavo, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kuri paskirta taip pat už nusikaltimus nuosavybei, metu, o parinkta bausmė skiriama siekiant paveikti asmenį, kad daugiau nedarytų nusikaltimų. Teismas skirdamas bausmę ir bendrindamas bausmes tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą bei bausmių bendrinimo taisykles.

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama R. B. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo bei teigiama, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybės, netinkamai subendrino paskirtas bausmes bei neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

6. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. B. bausmės rūšį, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. B. paskirta bausmės rūšis yra adekvati jo asmenybei, padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

7. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmės. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į R. B. nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas 8 kartus, dauguma už analogiško pobūdžio nusikaltimus, susijusius su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Skundžiamu nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas R. B. padarė būdamas recidyvistas, kas buvo pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas (R. B. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, esant neišnykus teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Apeliantas skundu prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir tai, kad savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

9. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau toks atlyginimas turi sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-94/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad dalinis žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas atlygina žymią visos patirtos žalos dalį (pvz. daugiau kaip pusę).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. B. atlygino visą padarytą 350 Eur žalą nukentėjusiajam A. K., todėl civilinio ieškinio priteisimo procesas šioje dalyje buvo nutrauktas. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme papildomai atlygino nukentėjusiajam T. S. 30 Eur iš 300 Eur padarytos žalos. Taigi, iš viso apeliantas atlygino daugiau kaip pusę, t. y. 380 Eur iš bendros 650 Eur, padarytos žalos. Nuteistasis R. B. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę taip pat turės galimybę dirbti apmokamą darbą įkalinimo įstaigoje ir toliau dengti priteistą civilinį ieškinį nukentėjusiajam T. S. Įvertinus tai, kad nuteistasis R. B. savo noriu atlygino daugiau kaip pusę padarytos žalos, ir tai pripažintina žymia visos padarytos žalos dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nuteistajam R. B. Pripažintina, kad R. B. savo noru iš dalies atlygino žymią visos patirtos žalos dalį ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

11. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiųjų asmenų elgesio pažymėtina, kad bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, Nr. 2K-P-135-648/2016).

12. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta tik paties nuteistojo iniciatyva, patalpinant skelbimus internete ir siekiant sau finansinės naudos. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiųjų veiksmus, kurie skatino nuteistąjį pradėti nusikalstamą veiką. Taigi nėra ir jokio pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojantį ar rizikingą nukentėjusiųjų elgesį.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis nekeistina, tačiau bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, turi būti švelninama ir jos dydis nustatomas žemesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis.

14. Apeliantas skunde kelia klausimą ir dėl bausmių bendrinimo, teigdamas, kad jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos ne visiškai sudedant, o dalinio sudėjimo būdu. Tačiau su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

15. Baudžiamasis įstatymas nenustato kriterijų, į kuriuos atsižvelgus parenkama bausmės dalis, bendrinant paskirtas bausmes, pasirinkus dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012).

16. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pasirinkdamas bausmių bendrinimo būdą ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, atsižvelgė į tai, jog praeityje R. B. už įvairių nusikalstamų veikų padarymą buvo teistas ne vieną kartą, inkriminuotą nusikaltimą veiką padarė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje. Be to, jo atžvilgiu teisme dar yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ankstesni nuteistojo teistumai jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nedarė, R. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas, be visa ko, jas vykdydamas pataisos namuose. Šių duomenų visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog R. B. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrino visiškai sudėdamas su kitu nuosprendžiu jam paskirta bausme.

17. Nors nuteistasis teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti ir BK 64 straipsnio, kuris numato bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nuostatas, tačiau nagrinėjamu atveju R. B. nusikaltimą skundžiamu nuosprendžiu padarė iki Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio priėmimo, todėl jam paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, ir į galutinę bausmę įskaityta bausmė atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį, o ne pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas.

18. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, t. y. laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 50 straipsnio 3 dalies nuostata 2020 m. liepos 1 d. neteko galios. Netekus galios BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatai, kuria vadovaujantis bausmės atlikimo pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atliks pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Tokiu būdu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl sprendimas dėl bausmės atlikimo vietos naikinamas.

19. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog kaltininkas savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą, neteisingai paskyrė bausmę, taip pat nepagrįstai nustatė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, apelianto skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą R. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu R. B. paskirta bausme – terminuotu laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams ir 59 MGL (2221,94 Eur) bauda, tai yra prie Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir 59 MGL (2221,94 Eur) baudos pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę (10 mėnesių) ir skirti R. B. subendrintą galutinę bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo ir 59 MGL (2221,94 Eur) baudą.

Nuosprendžio dalį, kuria nustatyta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, panaikinti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.