Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Gauželio, Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Artūrui Sliekui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. patikslinta skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja L. M. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydama:

1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) 2024 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 1SD-62019-(15.2.48 E.);

2) panaikinti atsakovės NŽT 2025 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 1SD-29298-(15.2.48 Mr);

3) įpareigoti atsakovę NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūros būdu į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini));

Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės NŽT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, o jos atstovė advokatė prašė patikslintą skundą tenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjai iki šiol nėra atkurta 0,1414 ha žemės sklypo dalis. Ši sklypo dalis iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė V. D.-D. ir buvo 0,26 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), dalimi.

Pažymėjo, kad minėtas žemės sklypas 1940 m. buvo nacionalizuotas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvusio savininko teisių paveldėtoja L. Z. siekė nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Tačiau dėl ilgą laiką Lietuvos centriniame valstybės archyve teiktos klaidinančios informacijos, jog žemės sklypo planas nėra išlikęs, buvo konstatuota, kad neįmanoma nustatyti sklypo ribų. Dėl šios priežasties pretendentė buvo priversta pakeisti savo valią ir sutikti su nuosavybės teisių atkūrimu kitu įstatyme numatytu būdu.

Nurodė, kad NŽT 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 49S-197-(14.49.3.) atkūrė L. Z. nuosavybės teises tik į 0,1186 ha, o dėl likusios 0,1414 ha dalies atkūrimo procedūra iki šiol nėra baigta. 2019 m. rudenį, atsitiktinai radus detalų istorinio sklypo planą, paaiškėjo, kad objektyvių kliūčių nuosavybės teises atkurti natūra neegzistavo. Remdamasi šiuo planu, pareiškėja – buvusios pretendentės paveldėtoja L. M. – kreipėsi į NŽT, prašydama pakeisti anksčiau išreikštą valią ir atkurti nuosavybės teises natūra į likusią 0,1414 ha sklypo dalį.

Pažymėjo, kad šis pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas, todėl dėl jo kilo ginčas, kuris buvo nagrinėjamas teismuose. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1200-595/2023 ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-592-872/2024 nustatyta, kad pareiškėja ir jos teisių pirmtakė buvo suklaidintos valstybės institucijų, nes šios klaidingai nurodė, jog žemės sklypo planas neegzistuoja. Dėl šių valstybės institucijų veiksmų pareiškėjos ir jos teisių pirmtakės pasirinkimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo buvo nulemtas minėtų aplinkybių. Atsižvelgdami į tai, teismai pripažino termino praleidimo priežastis svarbiomis, atnaujino praleistus terminus ir patvirtino pareiškėjos teisę siekti nuosavybės teisių atkūrimo natūra.

Nurodė, kad NŽT, nepaisydama įsiteisėjusių teismų sprendimų ir juose nustatytų faktinių aplinkybių, 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 1SD-62019-(15.2.48 E.) atsisakė atkurti nuosavybės teises natūra, o 2025 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 1SD-29298-(15.2.48 Mr) šią poziciją galutinai patvirtino. Tokiais administraciniais aktais NŽT nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra į likusią 0,1414 ha žemės sklypo dalį, nors objektyvios kliūtys tam neegzistavo, o pareiškėjos teisė atkūrimo natūra buvo patvirtinta teismų sprendimais.

Teigė, kad dėl nurodytų priežasčių skundžiami atsakovės administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Atsakovė NŽT ir jos atstovas atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo skundo netenkinti.

Pažymėjo, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti laikantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, (toliau – Atkūrimo tvarka) nuostatų.

Nurodė, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), grąžinimo natūra, nes Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje būtų galima suformuoti žemės sklypą buvusioje vietoje pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio bei Atkūrimo tvarkos nuostatas.

Pabrėžė, kad pagal Atkūrimo įstatymo ir Atkūrimo tvarkos nuostatas nuosavybės teisių atkūrimo procesas patenka į dviejų institucijų kompetenciją: NŽT priima galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o laisvos žemės sklypų formavimą atkuriant nuosavybės teises natūra organizuoja savivaldybių administracijos. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, yra savarankiškos ir nepriklausomos nuo valstybės institucijų, NŽT neturi teisinių galimybių savarankiškai spręsti žemės sklypų formavimo klausimų tais atvejais, kai savivaldybė nurodo, jog laisvos žemės nėra.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos motina L. Z. 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į V. D.-D. turėtą 0,26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo pateikta pakankamai duomenų, jog būtų galima nustatyti sklypo ribas. Dėl nepakankamos informacijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei kitų dokumentų stokos ji vėliau išreiškė valią gauti kompensaciją kitu žemės sklypu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad visi vėlesni paveldėtojų L. M. ir A. Z. veiksmai ir prašymai buvo nagrinėti pagal teisės aktus, įskaitant prašymus dėl 0,1186 ha sklypo (duomenys neskelbtini), ir likusios 0,1414 ha dalies kompensavimo kitais būdais (miško sklypu). NŽT, atlikdama procedūras, vadovavosi Atkūrimo įstatyme numatytais terminais, teisės aktais ir galiojančiais teismo sprendimais, įskaitant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriuo atnaujintas terminas pateikti dokumentus dėl sklypo ribų.

Pažymėjo, kad NŽT negalėjo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrų, kol savivaldybė nepatvirtino laisvos (neužstatytos) žemės sklypo formavimo galimybės ir kol pareiškėja nepateikė visų nuosavybės teisėms atkurti reikalingų dokumentų.

Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ patvirtino, jog Vilniaus mieste daugiau laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės, kurioje galėtų būti atkuriami sklypai, nėra, todėl NŽT nėra teisinio pagrindo inicijuoti veiksmus dėl sklypo formavimo natūra. Vadovaujantis teisės aktais, NŽT sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose gali priimti tik gavusi savivaldybės patvirtintą sklypo planą, o šiuo atveju tokio planavimo galimybės nebėra.

Atsakovė NŽT laikosi pozicijos, kad pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti 2024 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 1SD-62019-(15.2.48 E.) ir 2025 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 1SD-29298-(15.2.48 Mr), kadangi pareiškėjos reikalavimas atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), negali būti įgyvendintas dėl teisinio ir faktinio pagrindo nebuvimo, t. y. dėl to, kad savivaldybės teritorijoje nėra laisvos žemės plotų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. teismo posėdyje palaikė pareiškėjos argumentus, prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į likusią 0,1414 ha neatkurtą žemės sklypo dalį, iki 1940 m. priklausiusią V. D.-D., kuris nuosavybės teise valdė 0,26 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)).

Ginčo dalykas – atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priimtų administracinių aktų, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 1SD-62019-(15.2.48 E.) ir 2025 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 1SD-29298-(15.2.48 Mr), priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl NŽT 2024 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. 1SD-62019-(15.2.48 E.) panaikinimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į likusią 0,1414 ha neatkurtą žemės sklypo dalį. Tačiau ginčas kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra galimybės, kai buvusioje žemės sklypo vietoje nėra laisvos valstybinės žemės, atsakovui atsisakius tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos motina L. Z. 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. D.-D. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 0,2600 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)). Pirminiame prašyme nebuvo išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Prašymo pateikimo metu ir vėliau nebuvo pakankamai dokumentų, kad būtų galima nustatyti sklypo ribas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995 m. vasario 21 pažymoje Nr. 25-D buvo nurodyta, kad sklypo planai ir duomenys apie V. D.-D. nuosavybę nebuvo išlikę. Atsižvelgdama į tai, ekspertų komisija 1996 m. gegužės 31 d. konstatavo, kad nuosavybės teisės faktui įrodyti duomenų pakanka, tačiau neįmanoma nustatyti sklypo ribų, reikalingų nuosavybės teisėms atkurti natūra. Todėl L. Z. pakeitė valią ir pasirinko kompensaciją kitu žemės sklypu Vilniuje.

Po L. Z. mirties (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėjo pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z. NŽT 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 49S-197-(14.49.3.) L. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1186 ha žemės sklypą, o likusi dalis – 0,1414 ha – turėjo būti kompensuota kitais būdais.

Pareiškėja 2021 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į NŽT, prašydama atkurti nuosavybės teisę natūra į likusią 0,1414 ha žemės dalį. 2022 m. gegužės 16 d. pareiškėja NŽT Vilniaus skyriui pateikė iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautus dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę į žemės sklypą, t. y. Vilniaus miesto magistrato 1937 m. lapkričio 12 d. sprendimą dėl 2 566,60 kv. m sklypo Nr. 225 Kuprijoniškėse išpirkimo, kuriame nurodyta, kad dalis sklypo įsigyta po 34,4 gr. už kv. m, mokestį mažinant 50 proc., o likusi dalis – po 34,4 gr. už kv. m. Sprendime ranka buvo pažymėta, kad tą pačią dieną buvo sumokėtas mokestis už nuomą ir 602,62 zlotų išpirkimo mokestis.

NŽT 2022 m. birželio 1 d. rašte Nr. 49SD-5658-(14.49.136 E.) nurodė pareiškėjai, kad pateiktų dokumentų nepakanka įrodyti žemės sklypo valdymą nuosavybės teise ir kad papildomi archyviniai dokumentai galės būti nagrinėjami tik pateikus notarinį pirkimo–pardavimo aktą arba teismo sprendimą, kuriuo atnaujinamas terminas dokumentams pateikti. NŽT 2022 m. liepos 25 d. atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šiuos NŽT administracinius aktus ir įpareigoti nagrinėti pateiktus dokumentus arba atnaujinti terminą dokumentams pateikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1200-595/2023 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – buvo atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Teismas nustatė, kad buvęs savininkas V. D.-D. nuosavybės teises į sklypą įgijo administraciniu aktu – Vilniaus miesto magistrato sprendimu, priimtu vykdant žemės reformą, nustatant išpirkimo mokestį. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad už sklypą buvo sumokėtas visas mokestis. Tai patvirtina teisę įgyti nuosavybę iki 1940 m. nacionalizacijos. Teismas konstatavo, kad nuosavybės teisės buvo suteiktos konkrečiam asmeniui, todėl Hipotekos įstatymo nuostatos dėl perleidimo ir registracijos įrašų nebuvo taikytinos, o buvęs savininkas negali būti laikomas neįgijusiu nuosavybės teisių.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-592-872/2024 pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos siekti nuosavybės teisių atkūrimo natūra, atnaujinus terminą valiai pakeisti dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į NŽT, prašydama pripažinti, kad visi ankstesni jos ir mirusios pretendentės prašymai atkurti nuosavybę kitu nei natūra būdu dėl likusios 0,1414 ha dalies yra negaliojantys, ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą natūra buvusio žemės sklypo vietoje. Šiuo prašymu pareiškėja siekė, kad NŽT imtųsi visų reikalingų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimui natūra įgyvendinti.

Atsakovė skundžiamu 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 1SD-62019-(15.2.48 E.) ir 2025 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 1SD-29298-(15.2.48 Mr) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad nuosavybės teisės atkuriamos natūra tik tuo atveju, kai yra galimybė suformuoti žemės sklypą. Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nėra laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės, kurioje būtų galima suformuoti sklypą pagal Atkūrimo tvarkos nuostatas. Be to, atsakovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybės savarankiškai sprendžia teritorijų planavimo klausimus ir nustato laisvos valstybinės žemės plotus, todėl NŽT neturi teisės savarankiškai formuoti žemės sklypų tais atvejais, kai savivaldybė nurodo, jog tokios žemės nėra. Šią poziciją, atsakovės teigimu, patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24, kuriuo konstatuota, kad Vilniaus mieste nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti. Minėtu potvarkiu taip pat nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir buvusių žemės valdų ribose, neliko laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, o tokių žemės sklypų projektavimas yra baigtas.

Taigi, skundžiami administraciniai aktai iš esmės grindžiami faktine aplinkybe, kad Vilniaus mieste nėra laisvos valstybinės žemės, tinkamos žemės sklypui suformuoti, taip pat argumentu, jog NŽT neturi įgaliojimų savarankiškai formuoti žemės sklypo be savivaldybės patvirtinimo. Dėl šių priežasčių, atsakovės vertinimu, nėra teisinio pagrindo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad ši pagal savo kompetenciją atliktų Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte numatytus veiksmus.

Atsakovė ginčijamus administracinius aktus grindė Atkūrimo įstatymo 5 ir 10 straipsnių bei Atkūrimo tvarkos 106 ir 106¹ straipsnių normomis.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kuriose buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nuosavybės teisės miestų teritorijose, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios nustatyta tvarka, atkuriamos grąžinant žemę natūra piliečiams, turėjusiems ją bendrosios nuosavybės teise arba turintiems pastatus ant jos, pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas ribas, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei, arba jei pilietis atsisako atkūrimo natūra. Laisvos (neužstatytos) žemės plotas gali būti sumažintas iki 1 ha, jei teritorijoje yra suprojektuoti sklypai individualiai statybai, o sklypų formavimą ir planų tvirtinimą organizuoja savivaldybės administracija pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Šios nuostatos tiesiogiai taikytinos nagrinėjamoje byloje, nustatant pareiškėjos teisę į žemės sklypo atkūrimą natūra pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas ribas.

Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą, piliečiams atkuriama jų ankstesnė nuosavybė miestų teritorijose natūra, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis ribomis, su tam tikrais teisės aktais nustatytais apribojimais dėl žemės ploto bei sklypų formavimo tvarkos.

Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos piliečiams, kurie savo prašymus pateikė nustatyta tvarka ir terminais iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems terminą dėl teismo pripažintų svarbių priežasčių, terminas gali būti atnaujinamas.

Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą piliečiams, kurių prašymai pateikti po 1993 m. rugsėjo 10 d., atkuriamos grąžinant turtą natūra, t. y. žemę ar mišką, arba kitais įstatyme nustatytais būdais, išskyrus piniginį atlyginimą, išskyrus atvejus, numatytus įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 6 punkte bei 21 straipsnio 3, 5, 6 ir 7 dalyse.

Piliečiai, kurie atsisako gauti jiems perduodamą naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, už tokį sklypą gauna kompensaciją pinigais, nepaisant prašymo pateikimo datos, jei prašymas pateiktas nustatytais terminais.

Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku. Piliečiai, nepateikę šių dokumentų, juos turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d., o praleidus terminą dėl svarbių priežasčių – terminas gali būti atnaujinamas teismo sprendimu. Jei piliečiai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas priimtas po šios datos, laikoma, kad dokumentai pateikti laiku.

Taigi, Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą nustatytais įstatymo terminais, turi teisę į šio turto grąžinimą arba kompensaciją. Jei prašymo pateikimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali jį atnaujinti. Turtas atkuriamas natūra – grąžinant žemę, mišką ar pastatus – arba pagal įstatymą atlyginant, išskyrus atvejus, kai piniginis atlyginimas numatytas specialiai. Piliečiai, atsisakę gauti naują žemės sklypą, už jį gauna piniginę kompensaciją. Kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys pilietybę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku. Jei dokumentai nepateikti laiku, jų pateikimo terminus galima atnaujinti teismo sprendimu. Jeigu pilietis kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, laikoma, kad dokumentai pateikti laiku, net jei teismo sprendimas priimtas vėliau.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau ginčas kilo dėl galimybės šią teisę realizuoti, nes buvusioje žemės sklypo vietoje nėra laisvos valstybinės žemės ir atsakovė dėl to atsisakė inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą.

Pagal ginčo santykius reglamentuojantį Atkūrimo tvarkos 106 punktą, NŽT vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančio padalinio vadovas sprendimą atkurti nuosavybės teises į miestuose esančią žemę priima tik gavęs savivaldybės pateiktą detalųjį planą, žemės sklypo planą arba žemės valdos projektą su kadastro duomenų byla. Šie dokumentai turi būti pateikti per 6 mėnesius nuo NŽT prašymo suprojektuoti žemės sklypą savivaldybės administracijos direktoriui.

Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar perduodant neatlygintinai naują sklypą piliečiams individualiai statybai, daržui, sodui ar kitoms panašioms reikmėms priimamas pagal patvirtintus miestų, žemės sklypų grupių ar detaliuosius planus, žemės valdos projektus bei kadastro duomenų bylas. Piliečiai gali pasirinkti sklypą pagal nustatytą eilę, o natūra grąžinama laisva (neužstatyta) žemė tik ten, kur tokia galimybė numatyta savivaldybės patvirtintuose planuose.

Savivaldybės administracijos direktorius atsakingas už naujų sklypų planų rengimą, nustatant riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

Pareiškėjų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ar vandens telkinius NŽT nagrinėja remdamasi: 12 punkte nurodytais dokumentais; nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byla, kai prašoma atkūrimo natūra; savivaldybės pateiktais individualiai statybai ar kitai paskirčiai suprojektuotų sklypų detaliojo planavimo dokumentais ar žemės valdos projektais; savivaldybės patvirtintais žemės sklypų planais, kai atkuriama natūra laisva (neužstatyta) žemė teritorijose, priskirtose miestams iki 1995 m. birželio 1 d.

Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte numatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į miestų teritorijose esančią žemę, buvusią miestams priskirtose teritorijose iki 1995 m. birželio 1 d., natūra grąžinama tik laisva (neužstatyta) žemė, vadovaujantis konkrečia procedūra, kuri užtikrina tikslų sklypo nustatymą, kad būtų teisiškai ir faktiškai įmanoma atkurti nuosavybę.

Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo NŽT prašymo turi pateikti kartografinę medžiagą apie laisvą žemę pagal patvirtintus detaliuosius planus ar žemės valdos projektus. Jei tokių planų nėra, pateikiama informacija apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Gavusi informaciją, NŽT pažymi turėto sklypo ribas, remdamasi turimais planais ar kartografuota medžiaga, o sklypas nekartografuojamas teritorijose su rėžių sistema (t. y. žemės dalinimo sistema).

Jei nustatytos sklypo ribos sutampa su jau suprojektuotomis ribomis pagal planus ar projektus, sklypas grąžinamas natūra piliečiui ar bendrosios nuosavybės teise keliems piliečiams. Jei tik dalis turėtos žemės patenka į suprojektuotą sklypą, grąžinama tik nustatyta dalis, o likusi žemė perduodama neatlygintinai pagal nustatytą eilę arba registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teise su valstybe.

Savivaldybės administracija yra atsakinga už sklypo projektavimą, kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų bylos patvirtinimą, užtikrinant, kad grąžinamas sklypas atitiktų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, turėtų privažiavimą ar servitutą ir kad būtų tinkamas naudoti pagal bendrąjį planą. Suprojektavus sklypo ribas, NŽT pretendentus supažindina su dokumentais ir suteikia ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių terminą susitarti dėl bendrosios nuosavybės sklypo dalių.

Jeigu susitarimo nėra, NŽT nustato dalis proporcingai, o teritorijose su rėžių sistema grąžinimas vykdomas bendrosios nuosavybės teise. Jei detaliojo plano ar žemės valdos projekto nėra, sprendime nurodoma sąlyga, kad norint vykdyti veiklą sklype būtina parengti žemės valdos projektą pagal Teritorijų planavimo įstatymą.

Taigi, pagal Atkūrimo įstatymo 106 ir 106¹ punktus, nuosavybės teisės atkūrimas natūra miestuose gali būti vykdomas tik tuomet, kai yra teisinis ir faktinis pagrindas – savivaldybės patvirtintas planas ar žemės valdos projektas.

NŽT neturi kompetencijos savarankiškai grąžinti sklypo, jei tokio laisvo žemės ploto nėra. Nustatyti laisvos žemės sklypus ir formuoti žemės sklypus miestuose nuosavybės teisėms atkurti natūra yra išskirtinai savivaldybės funkcija, apibrėžta minėtuose teisės aktuose. NŽT gali atkurti nuosavybės teises į miestuose esančią žemę natūra arba perduoti naują sklypą piliečiams tik gavusi savivaldybės patvirtintus planus – detalųjį planą, žemės sklypo planą ar žemės valdos projektą su kadastro duomenų byla. Sprendimas priklauso nuo fakto, ar mieste yra laisvos (neužstatytos) žemės, kurią galima suformuoti pagal savivaldybės planus. NŽT negali savarankiškai formuoti sklypo ar grąžinti žemės natūra, jei tokio sklypo nėra – net jei paveldėtojas turi teisę į nuosavybės atkūrimą natūra. Taigi, nuosavybės atkūrimas miestuose natūra gali būti vykdomas tik pagal savivaldybės patvirtintus planus, grąžinant laisvą žemę tik ten, kur yra galimybė suformuoti sklypą.

Pagal Atkūrimo tvarkos nuostatas, laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra tik ten, kur yra galimybė suformuoti sklypą pagal savivaldybės planus. Jei sklypas patenka į teritoriją, kurioje detaliojo plano nėra arba sklypas negali būti suformuotas, grąžinti natūra neįmanoma. Tokiu atveju likusi žemė gali būti perduodama neatlygintinai nauju sklypu ar bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pareiškėjos skundo argumentas dėl atsakovės atsisakymo tęsti nuosavybės teisių atkūrimą natūra buvusioje vietoje yra nepagrįstas, nes nėra sąlygų tokiai procedūrai tęsti, kadangi Vilniaus mieste nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos privalo pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodant, jog savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, šis sprendimas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos turi būti pateiktas NŽT. Tai reiškia, kad savivaldybės pareiga – pažymėti natūra grąžintinus žemės plotus, o jei tokių laisvų plotų nebėra, meras turi priimti sprendimą apie tokių žemės sklypų projektavimo pabaigą ir jį pateikti NŽT.

Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės priimtą 2024 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 955-1/24, kuriuo buvo grindžiami pareiškėjos skundžiami administraciniai aktai, į tai, kad Vilniaus mieste nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami sklypai nuosavybės teisėms atkurti, teigtina, jog žemės sklypo atkūrimo natūra procedūra šiuo atveju būtų beprasmė ir neįgyvendinama bei prieštarautų pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjos teisės į nuosavybę gali būti įgyvendinamos tik kitomis įstatymo numatytomis priemonėmis, kitais atlyginimo būdais, numatytais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje.

Skundžiami NŽT 2024 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. 1SD-62019-(15.2.48 E.) ir 2025 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 1SD-29298-(15.2.48 Mr) pagrįsti tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek Atkūrimo įstatymo 5 ir 10 straipsniais bei Atkūrimo tvarkos 106 ir 106¹ punktais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti skundžiamų administracinių aktų, nes jie priimti teisėtai, remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Skundžiamų aktų turinys atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus dėl administracinio akto motyvuotumo, pagrįstumo ir aiškumo, nes juose aiškiai išdėstyta atsisakymo priežastis – laisvos (neužstatytos) žemės nebuvimas Vilniaus miesto savivaldybėje, ir pateikti teisiniai argumentai, apibrėžiantys NŽT kompetencijos ribas bei savivaldybių savarankiškumą teritorijų planavimo klausimais.

Pareiškėjos skundo argumentas, kad sklypas turėtų būti atkurtas natūra buvusioje vietoje, yra nepagrįstas, nes faktinės ir teisinės sąlygos tokiai procedūrai skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu neegzistavo.

Nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), nes toks reikalavimas negali būti įgyvendintas dėl egzistuojančių aplinkybių, kad laisvos (neužstatytos) žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos L. M. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos L. M. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.