Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, nesutikdama su Rašte ir NŽT direktoriaus sprendime išdėstytomis išvadomis prašo juos panaikinti.

Pabrėžia, kad Raštu ir NŽT direktoriaus sprendimu yra sudaromos prielaidos paneigti pareiškėjos nuosavybės teises. Atsakovas ima neigti pareiškėjos įgytas ir Buvusio savininko turėtas nuosavybės teises į Sklypą, teigiant neva esant prieštaraujantiems tarpusavio dokumentams. Pareiškėjai siekiant bendradarbiauti su atsakovu nuosavybės atkūrimo procese ir teikiant minėtus dokumentus, atsakovas, nors ir pasisako dėl šių duomenų esmės, kartu teigia atsisakantis juos vertinti dėl neva pareiškėjos praleisto termino dokumentams pateikti.

Akcentuoja, kad atsakovo nurodomi teiginiai ir atsisakymas veikti yra teisiškai nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Buvęs savininkas buvo įgijęs nuosavybės teises į Sklypą dar iki 1940 metais vykdytos nacionalizacijos ir tam nereikėjo atlikti įrašų Ipotekos knygose. Tuo tarpu atsakovo atsisakymas veikti, t. y. vertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus, nepagrįstai ilgina ir taip užtrukusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tai kartu lemia, kad iš pareiškėjos reikalaujama neįmanomo - pareiškėja įpareigojama pateikti papildomus duomenis ir juos pateikia, bet vėliau atsakovas atsisako juos vertinti. Visa tai neatitinka gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo ir efektyvumo principų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3, 9-10 punktai).

Teigia, kad NŽT pateiktas atsakymas turi esmingų vidinių prieštaravimų. Iš vienos pusės, atsakovas įvertinto pareiškėjos pateiktus dokumentus, kurių atsakovas ir pareikalavo pateikti, t. y. pasisakė dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų esmės, tačiau iš kitos pusės - jau sekančioje pastraipoje atsakovas nurodė atsisakantis vertinti pateiktus dokumentus. Tiek Rašte, tiek NŽT direktoriaus sprendime dėstoma, kad pareiškėja tariamai yra praleidusi Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus, todėl pateikiami dokumentai nebus vertinami. Tuo atveju, jeigu pareiškėja nesugebės pagrįsti iki 2022 m. liepos 15 d. Buvusio savininko turėtas nuosavybės teises į Sklypą, atsakovas imsis veiksmų naikinti pareiškėjos atkūrimo procese atkurtas nuosavybės teises. Atsakovas iš esmės atsisako veikti ir kartu neigia pareiškėjos nuosavybės teises ir net ketina šias teises pažeisti.

Pabrėžia, kad pareiškėja per įstatymą nustatytą terminą pateikė reikiamus duomenis ir tai, kad šių duomenų pakanka patvirtinti Buvusio savininko nuosavybės teises į Sklypą, buvo patvirtinta net kelis kartus, todėl nėra teisinio pagrindo neigti šias nuosavybės teises, siekti jų panaikinimo ir dar reikalauti iš pareiškėjos papildomų duomenų, o po to atsisakyti juos vertinti ir dar klaidingai interpretuoti.

Pabrėžia, kad priešingai nei dėstoma Rašte, Buvęs savininkas nuosavybės teises į Sklypą įgijo dar iki 1940 m. ir tuo laikotarpiu vykdytos nacionalizacijos. Atitinkamai, pagal tuometinį teisinį reguliavimą (ir jį aiškinančią teismų praktiką) nuosavybės teisei įgyti nebuvo teisinio pagrindo visais atvejais atlikti atitinkamą įrašą tuo metu galiojančiuose registruose ar jų atitikmenyse arba sudaryti notarinį pirkimo-pardavimo aktą. Atsakovas iki pat 2022 metų nekėlė abejonių dėl Buvusio savininko nuosavybės teise valdomo Sklypo.

Nurodo, kad Rašte nurodoma kasacinio teismo nutartis (civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009) ir pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje nagrinėjamos aplinkybės esmingai skiriasi ir lemia visiškai skirtingos teisės taikymą. Negali būti vadovaujamasi suformuota teismo praktika (precedentu), kai precedento byloje esančios aplinkybės nesutampa su kita byla ir (ar) vykdoma procedūra. Taigi, Rašte pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neatitinka pareiškėjos situacijos ir yra netaikytina.

Skunde akcentuoja, kad atsakovas visiškai klaidingai įvertino nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius duomenis ir nepagrįstai pradėjo neigti pareiškėjos nuosavybės teises. Iki 1940 m. galioję teisės aktai ir juos aiškinanti teismų praktika vienareikšmiškai patvirtina, kad Buvęs savininkas buvo įgijęs nuosavybės teises į Sklypą pagal tuometinį reglamentavimą, todėl nėra jokio teisėto pagrindo naikinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Atitinkamai, atsisakius vertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus (nors dėl jų reikšmės atsakovas de facto pasisakė iš esmės), atsakovas neteisėtai atsisakė veikti. Pareiškėja (tuo metu - L. Z.) buvo laiku pateikusi visus reikiamus duomenis, patvirtinančius Buvusio savininko nuosavybės teises į Sklypą, kas buvo patvirtinta ir paties atsakovo. Todėl atsakovo reikalavimas pateikti papildomus dokumentus nuosavybės teisėms pagrįsti, o vėliau, pareiškėjai juos pateikus, atsisakymas vertinti remiantis praleistu Atkūrimo įstatymo terminu, kartu nustatant itin trumpą laikotarpį terminams atsinaujinti, yra nė kiek nepagrįstas ir keliantis neįmanomus įpareigojimus pareiškėjai. Vis tik, jei teismas vertintų esant praleistam Atkūrimo įstatyme nustatytam terminui, pareiškėja prašo atsižvelgti į objektyvias aplinkybes ir šį terminą atnaujinti.

Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pavedė Vilniaus miesto skyriui pakartotinai išnagrinėti buvusio žemės savininko V. D. – D. nuosavybės atkūrimo bylą ir joje esančius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo vykdytų (-omų) procedūrų teisėtumo.

Paaiškina, kad faktui nustatyti, kad buvęs savininkas V. D. – D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2600 ha ploto žemės sklypą buvusiu adresu ((duomenys neskelbtini)) mieste, į nuosavybės teisių atkūrimo bylą buvo pateiktas jau minėtas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-02-21 pažymėjimas Nr. 25-D (toliau – ir Pažymėjimas), kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto magistrato archyviniame fonde, Centrinio statistikos biuro anketose apie nekilnojamąjį turtą 1937-07-01 dienai įrašytas savininkas D. V., 52 metų amžiaus, ((duomenys neskelbtini)) turėjės 2600 kv m. žemės. Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, butų ir turto skyriaus 1941 žiniose finansų skyriui apie nekilnojamam turtui nustatytus mokesčius įrašytas D. V., gyv. ((duomenys neskelbtini)) turėjęs 0,26 ha žemės. Analogiški duomenys apie turėtos žemės plotą nurodyti Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1997-03-24 pažymėjime Nr. T-345-D (toliau – ir Pažymėjimas 2). Pastarąjį žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą patvirtino Vilniaus apskrities administracijos nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti ekspertų komisijos 1996 m. gegužės 31 d. išvada, kurioje nurodoma, jog esamų dokumentų - Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-02-21 pažymėjimo Nr. 25-D, dėl buvusio žemės savininko V. D. turėtos žemės bendro ploto - 0,26 ha ((duomenys neskelbtini)), pakanka nuosavybės teisei atstatyti.

Pakartotinai vertinant nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto skyriuje buvo gautas pareiškėjos įgalioto asmens V. M. 2020-04-01 prašymas ,,Dėl išverstų dokumentų kopijos“, kuriuo pakartotinai buvo prašoma ,,kartografuoti buvusio savininko V. D. turėto iki 1940 nacionalizacijos adresu ((duomenys neskelbtini)), 0,26 ha žemės sklypo ribas pagal dabar esančią padėtį išnagrinėti buvusio savininko V. D. žemės sklypo koordinačių nustatymo dokumentus ir pateikti pasiūlymą dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės dalį buvusioje žemės sklypo teritorijoje kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suprojektuoti žemės sklypą“. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikti išversti į valstybinę lietuvių kalbą archyviniai dokumentai: 1934 m. sudaryto žemės sklypo padėties plano kopija, konstatuojanti, kad žemės sklypas, kurio plotas 2634 kv. m arba 578.67 kv. sieksniai, iš kurių tenka kelio platinimui (nenurodyta) ir išpirkimui tenka 2586,80 m, yra R kelyje, polic. Nr. 4 ir 6 (dok. taip), Vilniuje, o pats žemės sklypas priklauso keliems asmenims, t. y. J, V, Z ir P. D., H. G. ir M. B.; Vilniaus miesto valdybos Nekilnojamojo turto skyriaus 1935 m. Akto Nr. 26 titulinį lapą ,,D, B, G (lenk. D, B, G) miesto žemės sklypo Nr. 255 K (lenk. K) išpirkimas“; 1935 m. rugpjūčio 9 d. liudijimą, patvirtinantį, jog žemės sklypas, esantis ((duomenys neskelbtini)) (lenk. T. R.) yra Vilniaus miesto nuosavybė, o žemės valdos nuomos teisėmis priklauso J, V ir Z. D., H. G. ir M. B..

Vilniaus miesto skyrius taip pat informavo pareiškėjai atstovaujantį V. M. ir A. Z., kad pateikti dokumentai - Lietuvos Respublikos centrinio archyvo 1934 m. ir 1935 metų dokumentai konstatuoja, kad 2634 kv. m arba 578.67 kv. sieksnių žemės sklypas, esantis ((duomenys neskelbtini)) (pagal 1935 m. Akto Nr. 26 titulinį lapą, sklypas Nr. 225, esantis K dvaro sodyboje) yra Vilniaus miesto magistrato nuosavybėje, o sklypu nuomos pagrindais naudojasi J, V ir Z. D., H. G. ir M. B.. Šios naujai atsiradusios aplinkybės, nebepatvirtina nuosavybės teise valdomos žemės fakto, buvusios ((duomenys neskelbtini)) (lenk. T. R.) ir prieštarauja archyviniams duomenims, nurodytiems Pažymėjimo ir Pažymėjime 2, kad V. D. – D iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybė teise valdė 0,2600 ha žemės sklypą, buvusį ((duomenys neskelbtini)).

Pažymi, kad Vilniaus miesto skyrius raštu informavo pareiškėjai atstovaujantį V. M. ir A. Z., kad esant skirtingiems duomenis dėl nuosavybės teise valdytos (nuomotos) žemės sklypo, buvusio T. R. 6, ir buvusių savininkų (naudotojų), nurodytų archyviniuose dokumentuose, kuriuos pateikė į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pretendentė L. Z. ir dokumentuose, kuriuos pateikė pareiškėjai atstovaujantis V. M., buvo nurodyta, kad žemės sklypo, buvusio ((duomenys neskelbtini)), valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti, reikalinga pateikti dokumentus, įrodančius, kokiu pagrindu nuosavybės teisę 1935 metais (pagal pateiktą Vilniaus miesto valdybos Nekilnojamojo turto skyriaus 1935 m. Akto Nr. 26 titulinį lapą) pagal tuo metu Lietuvos Respublikoje reglamentuojančius įstatymus ir Vilniaus krašte galiojusius teisės aktus įgijo paskutinis daikto savininkas, šiuo atveju pretendentės L. Z. tėvas V. D. – D, ar ir kiti nurodyti sklypo naudotojai. Kartu šiuo raštu buvo paaiškinta, kad Vilniaus miesto skyriui papildomi nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai gali būti pateikti ir nagrinėtini tik teismui atnaujinus praleistą terminą nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą.

Akcentuoja, kad atsakovei nustačius, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra neteisėtas, atsakovė turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą. Pažymi, kad teismų praktikoje pažymima, jog kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkūrimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali būti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-297/2008). Be to nustačius, kad turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo pripažinta nepagrįstai, vertintina, kad tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimo vykdymas neabejotinai, kad pažeistų Atkūrimo įstatymo ginamas teises, viešąjį interesą, ir iš Konstitucijos kildinamus teisėtumo ir atsakingo valdymo imperatyvus.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai ne vienu tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek Vilniaus miesto skyriaus raštu buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gal būti atnaujinamas. Minėti raštai yra nenuginčyti ir galiojantys (Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-05 raštas Nr. 1SS-489-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, Vilniaus miesto skyriaus 2022-03-01 raštu Nr. 49SD-2495-(14.49.136E.) ,,Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų įvertinimo atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko V. D.-D iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus mieste“, Vilniaus miesto skyriaus 2022-05-03 raštu Nr. 49SD-4582-(14.49.136E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“). Tuo labiau pareiškėja yra atstovaujama profesionalaus kvalifikuoto teisininko advokato.

Pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai formuoja praktiką, jog reikalavimai dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme, kaip pavyzdys Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, 2014 m. liepos 8 d. nutartis, kurioje buvo nurodyta, kad ,,Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnyje įtvirtintų terminų prigimtis nėra vienoda. Minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimas yra susijęs su tuo, ar asmuo apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Jeigu minėtas terminas neatnaujinamas, asmuo nėra pretendentu, t. y. kitų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu (tarp jų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimas ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu) nėra galimas, nes nesukels teisinių pasekmių. Tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl minėto termino atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Reikalavimai dėl Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tokiu atveju gali būti nagrinėjami kartu bendrosios kompetencijos teisme. Tačiau klausimas dėl Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo) negali būti sujungiamas ir bendrosios kompetencijos teisme negali būti nagrinėjamas. Specialioji teisėjų kolegija padarė išvadą, kad reikalavimas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą paduoti yra teismingas administraciniam teismui, o reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, termino pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo kartu nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis byloje Nr. T-89-2014, Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015, priimta byloje pagal R. S. V. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo).“

Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, grindžiančių administracinių sprendimų panaikinimo pagrindų. Atsižvelgus į teismų praktiką bei įvertinus skundžiamų raštų turinį, konstatuotina, kad yra pateikta aktualių teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių ginčo klausimą, analizė, išdėstytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios, kodėl pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta laikytina, kad pateikti atsakymai į pareiškėjos prašymus yra išsamūs ir motyvuoti, atitinkantys individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėja nesutinka su skundžiamų raštų turiniu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakymai buvo pateikti netinkamai. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko pareiškėjos skundo argumentus. Teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. birželio 1 d. rašto Nr. 49SD-5658-(14.49.136 E.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus (jį pavaduojančio asmens) 2022 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. 1SS-1155-(5.59 E.) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti jos pateiktus dokumentus: 1937 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto magistrato sprendimą; 1935 m. Vilniaus miesto valdybos nekilnojamojo turto skyriaus aktą Nr. 26 dėl D, B, G miesto žemės sklypo Nr. 225 K išpirkimo, sprendžiant dėl dokumentų pakankamumo nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėja kelia alternatyvų reikalavimą, jeigu teismas vertintų esant praleistam Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytam nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminui - 1937 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto magistrato sprendimo ir šio sprendimo priedų; 1935 m. D, B, G miesto žemės sklypo Nr. 225 K išpirkimo akto Nr. 26 ir šio akto priedų - atnaujinti praleistą terminą, pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Byloje nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 30 d. L. Z. pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu ((duomenys neskelbtini)).

1996 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos ir nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti ekspertų komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėję dokumentus dėl savininkui V. D. priklausančios žemės Vilniaus apskrityje Vilniaus mieste, surašė Pasiūlymą-išvadą atstatyti nuosavybės teisę į 0,26 ha bendro ploto žemės sklypą. Išvadoje Komisija konstatavo, kad esamų duomenų pakanka nuosavybei atkurti, tačiau nepakanka nustatyti savininko V. D.-D turėto sklypo ribų, kurios reikalingos nuosavybės teisių į sklypą atkūrimui natūra. Išvada priimta įvertinus Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 1995 m. vasario 21 d. išduotą pažymą Nr. 25-D, kurioje nurodoma, kad savininkas V. D.-D. iki 1940 m. nacionalizavimo turėjo 0,26 ha žemės 4 sklypą, adresu ((duomenys neskelbtini)).

1998 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 31/98/22-848 „Dėl nuosavybės teisių į žemės atkūrimo" L. Z. buvo informuota, kad atkuriama nuosavybė gali būti tik pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. L. Z. išreiškė valią pasirinkdama kompensaciją kitu žemės sklypu Vilniaus mieste.

2003 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ Nr. 31/03/22-1954 informavo L. Z., kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. D. (V. D.) turėtą žemę, adresu ((duomenys neskelbtini)). Pagal pareikštą valią ji įrašyta į eilę piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, naujam žemės sklypui gauti pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

2005 m. vasario 15 d. L. Z. mirė. Jos teises paveldėjo L. M. ir A. Z..

2012 m. kovo 22 d. pareiškėja ir A. Z. kreipėsi į NŽT Skyrių nurodydami, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, jei sklypas bus mažesnis už atkurtiną plotą, renkasi kompensaciją pinigais.

2017 m. balandžio 18 d. V. M., veikiantis L. M. vardu, pateikė NŽT prašymą „Dėl atkūrimo nuosavybės teises į žemę, grąžinant natūra laisvą žemę šalia ((duomenys neskelbtini)) mieste žemės sklypo“, kuriuo prašė peržiūrėti galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra laisvą žemę šalia žemės sklypo, esančio ((duomenys neskelbtini)).

2017 m. gegužės 4 d. NŽT Skyrius, atsakydamas į 2017 m. balandžio 18 d. raštą, raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. 49SF-1067-(14.49.104.) nurodė, kad V. M. kaip L. M. atstovas, yra kviečiamas atvykti į NŽT Skyrių pas specialistus dėl iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko V. D. (V. D.) turėtos žemės kartografavimo darbų organizavimo.

2017 m. birželio 5 d. NŽT Skyrius, atsakydamas į 2017 m. gegužės 16 d. prašymą, raštu „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“ Nr. 49SF-1248(14.49.104.) nurodė, kad L. Z. savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškė 2000 m. sausio 27 d. (pageidavo sklypo Vilniaus mieste) ir 2001 m. spalio 10 d. prašyme. Šią valią L. Z. galėjo pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d.

2017 m. liepos 7 d. V. M., veikiantis L. M. vardu, pateikė NŽT pareiškimą „Dėl nuosavybės grąžinimo žemės sklypais“, kuriame nurodė, kad žemės grąžinimo klausimo ženklus užlaikymas Vilniaus mieste ir galimai nepilnas kompensavimas leidžia svarstyti galimybę pareikšti valią dėl nuosavybės grąžinimo kitoje Lietuvos vietoje. V. M. pareiškė, kad nesant galimybės pilnai grąžinti Vilniaus mieste, prašo neatlygintinai perduoti žemės sklypus kitose Lietuvos teritorijos vietose.

2017 m. liepos 20 d. NŽT Skyrius raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atsakydamas į 2017 m. liepos 7 d. prašymą, paaiškino piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, nurodė, kad pakartotiniai kreipimaisi nenagrinėjami.

2018 m. vasario 19 d. NŽT Skyrius, atsakydamas į 2018 m. sausio 23 d. pasiūlymą, raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. 49SF-302-(14.49.104.) nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, paaiškino pareiškėjų situaciją.

2019 m. balandžio 16 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, nurodė, kad renkasi 0,1186 ha žemės sklypą, esantį ((duomenys neskelbtini)).

2019 m. gegužės 9 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, nurodė, kad sutinka priimti jiems suteikiamą naują 0,1186 ha žemės sklypą, tačiau neatsisako atsiimti likusią gražintiną žemę natūra, nes dalis žemės, priklaususios protėviui, yra išlikusi.

2019 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimu Nr. 49S-197-(14.49.3.) L. Z. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1186 ha žemės sklypą, esantį ((duomenys neskelbtini)).

2019 m. gegužės 20 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, prašymu, adresuotu NŽT Skyriui, paprašė 0,1414 ha neatkurtos žemės atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Prašyme nurodoma, kad kadastrinę vietovę L. Z. įpėdiniai pasirinks vėliau.

2019 m. rugpjūčio 5 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-1306-(14.49.2.) L. Z. išbraukta iš eilės piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei G mieste turėtą žemę. Apie šį sprendimą pareiškėja ir A. Z. informuoti 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu.

2019 m. spalio 7 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, surašė prašymą NŽT Skyriui, kad pageidauja likusią neatkurtos žemės dalį gauti lygiaverčiu miško plotu M savivaldybėje, D kaime, Nr. 925, unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini)).

2019 m. spalio 22 d. NŽT Skyrius priėmė Išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 49IP-399-(14.49.61.), kad L. Z. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 0,1414 ha žemės, A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, pageidauja gauti miško sklypą, esantį U apskrities M rajono savivaldybės D kadastro vietovėje pagal 2019 m. spalio 7 d. prašymą.

2019 m. gruodžio 4 d. NŽT Skyrius gavo (el. parašu pasirašytas 2019 m. gruodžio 3 d.) V. M. pareiškėjos L. M. vardu pateiktą prašymą „Dėl kartografinėje medžiagoje pažymėjimo turėto žemės sklypo ribų ir sklypo suformavimo“, kuriame prašoma kartografuoti buvusio savininko V. D. (V. D.) iki 1940 m. nacionalizavimo turėto 0,26 ha žemės sklypo, buvusio ((duomenys neskelbtini)), ribas pagal dabar esančią padėtį; NŽT Skyriaus vadovo įsakymu patvirtintai komisijai išnagrinėti paveldėtojo įgaliotinio V. M. pateiktus dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko V. D. (V. D.) iki 1940 m. nacionalizavimo turėto 0,26 ha žemės sklypo adresu ((duomenys neskelbtini)) koordinates, ir pateikti pasiūlymą dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės dalį buvusioje žemės sklypo teritorijoje; nustačius galimybę suformuoti žemės sklypą valstybės neišperkančioje dalyje kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suprojektuoti žemės sklypą galimam žemės plote, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą; gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoti žemės sklypą ir grąžinti natūra L. Z. turto paveldėtojai L. M. ir A. Z..

2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėja, atstovaujama V. M., NŽT pateikė prašymą pakeisti patikslinti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir pateikė sklypo planą, prašydama:1) pakeisti / patikslinti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į 0,1414 ha žemės sklypą, atkuriant nuosavybės teises natūra iki 1940 metų nacionalizavimo buvusio savininko V. D.-D nuosavybės teise valdyto 0,26 ha žemės sklypo, buv. adresas ((duomenys neskelbtini)), vietoje; 2) nesant galimybės patenkinti 1 punkte nurodyto prašymo visa 0,1414 ha žemės ploto apimtimi, likusioje dalyje atkurti nuosavybės teises natūra žemės sklypu kitoje vietoje, tai suderinus su pretendentais L. M. ir A. Z.; 3) atnaujinti praleistą terminą prašymui pakeisti / patikslinti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tuo atveju, jeigu NŽT vertintų, kad šis terminas yra praleistas.

NŽT, atsakydama į 2021 m. gruodžio 31 d. prašymą, 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 1SS-147-(5.59 E.) nurodė, kad įvertinę Vilniaus miesto skyriui pateiktą 1935 metų Lietuvos Respublikos centrinio archyvo dokumentą, nustatė, kad minėtas žemės sklypas tuo metu buvo Vilniaus miesto nuosavybė ir žemės nuomos teisėmis priklausė keliems asmenims, taip pat ir V. D.. Nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Vilniaus miesto skyriui pavedė dar kartą įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo vykdytų (-omų) procedūrų teisėtumo.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SD-2495-(14.49.136 E.) nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. gegužės 2 d. pateikti dokumentus apie V. D.-D. žemės sklypo išpirkimą iki 1940 m. Šis terminas 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 49SD-4582-(14.49.136 E.) buvo pratęstas iki 2022 m. gegužės 16 d.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. kovo 1 d. rašte Nr. 49SD-2495-(14.49.136 E.) nurodė, kad tuo atveju, jeigu nebus įrodytas nuosavybės teisėmis Žemės sklypo valdymo faktas, NŽT inicijuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 49S-197-(14.49.3.) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje L. Z.‘‘ ir Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 22 d. išvados Nr. 49IP- 399-(14.49.61.) ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“ panaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2022 m. gegužės 16 d. NŽT Vilniaus skyriui pateikė iš LCVA gautus dokumentus: 1937 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto magistrato sprendimą dėl žemės sklypo išpirkimo. 2566,60 kv. m. žemės sklypą Nr. 225, esantį K, buvo leista įsigyti tokiomis kainomis: 1670 kv. m ploto dalį po 34,4 gr. už kv. m, mokestį mažinant 50 proc., o likusią 916,80 kv. m žemės sklypo dalį po 34,4 gr. už kv. m. Sprendime ranka pažymėta, jog tą dieną buvo sumokėta nurodytas mokestis už nuomą ir 602,62 zlotų mokestis už išpirkimą. Rašte pareiškėja pažymėjo, kad atlikus skaičiavimus, kokia bendra suma turėjo būti sumokėta už žemės sklypo įsigijimą, nustatyta, kad turėjo būti sumokėta lygiai tokio paties dydžio suma, kuri nurodyta sprendime, t.y. 602,62 zlotai.

Ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. birželio 1 d. rašte Nr. 49SD-5658- (14.49.136 E.) nurodoma, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka, kad įrodyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktą. NŽT Vilniaus skyrius nurodė, kad pateikti archyviniai dokumentai ir įrašas apie sumokėtą mokestį už išperkamą žemę nepakeičia teisių į žemę turinio (nuosavybės teisės), kol į nuosavybės teisių atkūrimo bylą nepateiktas Sklypo notarinis pirkimo-pardavimo aktas. Kartu nurodė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pateikti papildomi archyviniai dokumentai galės būti nagrinėjami tik tuo atveju, kai pareiškėja ar mirusios pretendentės L. Z. turto paveldėtojai NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiks tokį faktą patvirtinančius dokumentus ir teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas praleistas terminas tokiems dokumentams NŽT pateikti. Rašte nurodė, kad jeigu iki 2022 m. liepos 15 d. nebus įrodyta aplinkybė, jog buvęs savininkas Žemės sklypą valdė nuosavybės teisėmis, bus inicijuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 49S-197-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje L. Z.“ ir Vilniaus mieto skyriaus 2019 m. spalio 22 d. išvados Nr. 49IP-399- (14.49.61.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“ panaikinimas.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. birželio 1 d. rašte Nr. 49SD-5658- (14.49.136 E.) pateiktomis išvadomis, atsisakymu vertinti pateiktus dokumentus bei neišvengiamu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros panaikinimo inicijavimu, pateikė skundą NŽT direktoriui.

Ginčijamu NŽT 2022 m. liepos 25 d. rašu Nr. 1SS-1155-(5.59 E.), vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Rašte nurodė, kad į pareiškėjos skundus yra atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1SS-489-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. 49SD-2495-(14.49.136E.) ,,Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų įvertinimo atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko V. D.-D. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus mieste“, Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 49SD-4582-(14.49.136E.) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“, nurodant, kad šiais raštais L. M. ne kartą buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gal būti atnaujinamas. Pažymėta, jog minėti raštai yra nenuginčyti ir galiojantys, o duomenų, įrodančių, kad kreiptasi į teismą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų įrodančių, jog buvęs savininkas iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,2586 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) mieste Nacionalinė žemės tarnybai minėta pilietė nepateikė, taip pat nepateikė teismo sprendimo, kad yra atnaujintas terminas.

Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais raštais, prašo juos panaikinti ir įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, tai yra išnagrinėti jos pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o jei teismas vertintų, kad terminas yra praleistas, atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka).

Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu piliečiams gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pagal Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ir kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 12 punktu nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tai gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 ,,Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“, taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 ,,Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“; įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įsigaliojimo dienos (1991 m. rugpjūčio 1 d.); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys, (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.1-1.1.5 papunkčiuose nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, be dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 ,,Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo, 4 punkto ketvirtojoje pastraipoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 ,,Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais), Vokietijos (1941-1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939-1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas; Lenkijos žemės tvarkymo įstaigų parengti žemėvaldų planai, kuriuose nenurodytos savininkų pavardės; Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941-1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų. Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymo ir dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

NŽT 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. 1SS-147-(5.59e.) pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypo, buvusio ((duomenys neskelbtini)), valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti, reikalinga pateikti dokumentus, įrodančius, kokiu pagrindu nuosavybės teisę 1935 metais (pagal pateiktą Vilniaus miesto valdybos Nekilnojamojo turto skyriaus 1935 m. Akto Nr. 26 titulinį lapą) pagal tuo metu Lietuvos Respublikoje reglamentuojančius įstatymus ir Vilniaus krašte galiojusius teisės aktus įgijo paskutinis daikto savininkas, šiuo atveju pretendentės L. Z. tėvas V. D. – D.

Pareiškėja nurodo, kad visiškai atsitiktinai, vykdant nesusijusią paiešką apie pareiškėjos giminystės ryšius, 2019 metais rudenį LCVA atrastas Sklypo planas. Nuo plano suradimo pareiškėja ėmėsi veiksmų atkurti nuosavybę natūra Buvusio savininko Sklype.

2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėja teikė prašymą NŽT nurodydama, kad keičia valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. NŽT nurodžius, jog pareiškėja yra praleidusi terminą valiai pakeisti, ji 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu šį terminą atnaujinti.