Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-592-872/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-29
Bylos Nr.: eI3-592-872/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02168-2021-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė
Pareiškėjas: L. M.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, A. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Evelina Trukšinienė

Kategorijos

18.10Valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pakeitimas

Administracinė byla Nr. eI3-592-872/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02168-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 18.10.; 55.1. (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos L. M. atstovui pagal įgaliojimą V. M., pareiškėjos atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei M. V. Tursienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), A. Z. dėl praleisto termino pakeisti valią dėl būdo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pakeisti valią dėl būdo atkurti nuosavybės teises į natūra išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,26 ha žemės sklypą, turėtą buvusio savininko V. D. – D. iki 1940 m. nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini), pateikiant papildomus įrodymus dėl žemės sklypo ribų.

Pareiškime nurodo faktines aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisės atkūrimu. Paaiškina, kad V. D.-D. (toliau – ir buvęs savininkas) iki 1940 m. Lietuvos valstybėje vykdytos neteisėtos nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 0,26 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas, Žemės sklypas). Šiai dienai Sklypas nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai ir ši valstybinė žemė nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas. Lietuvos Respublikai atkūrus Nepriklausomybę, buvusio savininko paveldėtoja L. Z. 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą atkurti jos nuosavybės teises. L. Z. siekė nuosavybės teisių atkūrimo natūra, t. y. grąžinti jos tėvo V. D.-D. 1940 m. nacionalizuotą Sklypą.

Lietuvos valstybinis centrinis archyvas (toliau – ir LCVA) net keletą kartų nurodė nesant papildomų dokumentų apie buvusį savininką (inter alia žemės sklypo plano, pagal kurį būtų galima nustatyti Sklypo ribas), L. Z. buvo įtikinta nesant galimybės natūra susigrąžinti Žemės sklypo jo pirminėje vietoje, išreiškė valią pasirinkdama kompensaciją kitu žemės sklypu Vilniaus mieste. NŽT 2013 m. balandžio 12 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino L. Z. turint teisę atkurti nuosavybės teises į 0,2600 ha žemės. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo pabaigtas iki L. Z. mirties (ir tęsiasi šiai dienai), paveldėjimo teises įgijo L. M. ir A. Z..

Pareiškėja pažymi, jog tiek jos motina, tiek ji pati dėjo visas joms prieinamas pastangas, kad būtų laiku surasti ir pateikti žemės grąžinimui natūra dokumentai. Į LCVA kreipėsi net tris kartus – 1992-01-15, 1995-01-27 ir 1996-06-07, tačiau visais kartais buvo gaunamas atsakymas iš esmės teigiantis, kad „daugiau žinių apie V. D.-D. turėtą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ... nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta“.

Besitęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms, 2019 metų rudenį privatus asmuo atsitiktinai LCVA rado bylą su V. D.-D. turėto 0,26 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planu. Šis detalus Sklypo planas yra esminės reikšmės, nes užtikrintų sklandų nuosavybės teisių atkūrimą natūra iki nacionalizavimo Buvusio savininko valdytame Žemės sklype. Jei LCVA nebūtų suklaidinęs nepagrįstomis išvadomis, kad Žemės sklypo planas nėra išlikęs ir šį dokumentą būtų pateikęs, tai pretendentai atkurti nuosavybės teises nebūtų keitę valios dėl šių teisių atkūrimo būdo.

Žemesnės instancijos teismas

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodo, jog šiuo atveju yra reikšmingas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-1200-595/2023, kuriuo teismas nustatė, jog buvęs savininkas nuosavybės teises į Sklypą įgijo ne perleidimo būdu, t. y. ne sandoriu, bet visiškai kitu pagrindu - Vilniaus miesto magistrato sprendimu - administraciniu aktu. Šis sklypas buvo paskirtas vykdant žemės reformą, už suteiktą žemę kartu nustatant ir atitinkamą mokestį. Teismas darė išvadą, jog pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Sklypas buvo įgytas iki 1940 m. vykdytos nacionalizacijos ir iki 1942 m. sausio 1 d. Nustačius, kad nuosavybės teisės į Sklypą buvo ne perleistos, o suteiktos (paskirta nuosavybė konkrečiam subjektui), teismas konstatavo, kad Ipotekos įstatymo 30 straipsnis, kuris numato nuosavybės teisės perleidimą, nėra taikytinas, o taikomas Ipotekos 32 straipsnis, kuris nekėlė reikalavimo asmenims atlikti įrašus Ipotekos knygose, todėl buvęs savininkas V. D.-D. tokios pareigos ir neturėjo. Buvusiam savininkui nekyla neigiami teisiniai padariniai neatlikus minėtų registracijos įrašų, t. y. jis negali būti pripažintas neįgijusiu nuosavybės teisių į Sklypą.

Šalies argumentai

Pareiškėja po teismo sprendimo nedelsdama įvykdė NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašymą – pateikė pareikalautus dokumentus (sukomplektuotus, išverstus į valstybinę kalbą archyvinius dokumentus) ir prašė vadovautis 1991 m. gruodžio 30 d. L. Z. prašymu atkurti nuosavybės teisę natūros būdu atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos prašymai dėl vykstančios administracinės bylos Nr. eI3-592-872/2024 nebus svarstomi.

Pareiškėja prašo atsižvelgti į aplinkybę, jog kaip 2019 metais paaiškėjo, Lietuvos valstybinis centrinis archyvas suklydo dėl žemės sklypo plano neegzistavimo ir taip suklaidino pareiškėją. Ši klaidinga informacija nulėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises buvusio savininko vietoje (duomenys neskelbtini) Pareiškėja neturinti prisiimti atsakomybės dėl valstybės institucijų klaidų, todėl prašo tenkinti jos pareiškimą ir atnaujinti terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašymą palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir prašė pareiškimą patenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti.

Nurodė, jog pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje esantys dokumentai yra prieštaringi, todėl NŽT negali daryti išvados, jog pareiškėjos protėvis – V. D. turėjo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymi, jog LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino pateikti prašymą atkurti nuosavybes teises priežastimis pripažįstamos ne tik objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku pateikti prašymus atkruti nuosavybės teises, bet atsižvelgiama į pareiškėjo elgesio atitikimą įprastai rūpestingo ir apdairaus asmens standartui, vertinami individualūs asmens gebėjimai suvokti tam tikru laikotarpiu visuomenėje vykstančius procesus.

Nagrinėjamu atveju pretendentė į buvusio savininko V. D.-D. valdytą 0,2600 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuo 1991 metų buvo L. Z.. Būtent jai teko pareiga iki 2003 m. gruodžio 31 d. pateikti reikalingus dokumentus nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms. Ji mirė (duomenys neskelbtini) ir nuo šios datos jos teisių perėmėjais tapo pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. Z. Apie trūkstamus dokumentus jiems buvo žinoma. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, tęstinis procesas, jame pareiškėja dalyvauja veikdama savo rizika. Nei teismas, nei pareiškėjos advokatas negali nuspręsti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, kokį elgesio modelį pasirinkti, negali garantuoti jos elgesio pasekmių ir sėkmės. Tik ji gali nuspręsti pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, t. y. atsisakyti miško Molėtuose, prašyti teismo atnaujinti terminą, įrodyti svarbias termino praleidimo priežastis, jei teismas atnaujins terminą, prašyti kartografuoti, sužinoti, ar žemė laisva ir t.t.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai ne vienu tiek Nacionalinės žemės tarnybos, tiek Vilniaus miesto skyriaus raštu buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Minėti raštai yra nenuginčyti ir galiojantys (Nacionalinės žemės tarnybos 2020-03-05 raštas Nr. 1SS-489-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“, Vilniaus miesto skyriaus 2022-03-01 raštu Nr. 49SD-2495-(14.49.136E.) ,,Dėl nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų įvertinimo atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko V. D.-D. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę Vilniaus mieste“, Vilniaus miesto skyriaus 2022-05-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“).

Mano, jog nors paveldėtojai ir domėjosi, tačiau nepakankamai dėjo pastangų, kad gautų trūkstamus dokumentus. Taigi, sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi šio įstatymu, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje NŽT atstovė iš dalies sutiko su pareiškėjos argumentais, jog dėl institucijų kaltės nebuvo laiku pateikti dokumentai. Pripažino, jog šiuo atveju turi įtakos priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, bet tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus miesto savivaldybė 2024 m. sausio 9 d. raštu pranešė Tarnybai, jog Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 nustatė, jog daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje baigtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. teismo posėdyje palaikė pareiškėjos argumentus, prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Teismaskonsatatuoja:

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pakeisti valią dėl būdo atkurti nuosavybės teises į natūra išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,26 ha žemės sklypą, turėtą buvusio savininko V. D. – D. iki 1940 m. nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini), pateikiant papildomus įrodymus dėl žemės sklypo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 1991 m. gruodžio 30 d. L. Z. pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

1996 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos ir nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti ekspertų komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėję dokumentus dėl savininkui V. D. priklausančios žemės Vilniaus apskrityje Vilniaus mieste, surašė Pasiūlymą-išvadą atstatyti nuosavybės teisę į 0,26 ha bendro ploto žemės sklypą. Išvadoje Komisija konstatavo, kad esamų duomenų pakanka nuosavybei atkurti, tačiau nepakanka nustatyti savininko V. D.-D. turėto sklypo ribų, kurios reikalingos nuosavybės teisių į sklypą atkūrimui natūra. Išvada priimta įvertinus Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 1995 m. vasario 21 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad savininkas V. D.-D. iki 1940 m. nacionalizavimo turėjo 0,26 ha žemės 4 sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).

1998 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemės atkūrimo“ L. Z. buvo informuota, kad atkuriama nuosavybė gali būti tik pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą tvarką, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. L. Z. išreiškė valią pasirinkdama kompensaciją kitu žemės sklypu Vilniaus mieste.

2003 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius raštu „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ Nr. 31/03/22-1954 informavo L. Z., kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. D. (V. D.) turėtą žemę, adresu Dariaus ir Girėno g., Vilnius. Pagal pareikštą valią ji įrašyta į eilę piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, naujam žemės sklypui gauti pagal prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą.

2005 m. vasario 15 d. L. Z. mirė. Jos teises paveldėjo L. M. ir A. Z..

2012 m. kovo 22 d. pareiškėja ir A. Z. kreipėsi į NŽT Skyrių nurodydami, kad pageidauja gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, jei sklypas bus mažesnis už atkurtiną plotą, renkasi kompensaciją pinigais.

2017 m. balandžio 18 d. V. M., veikiantis L. M. vardu, pateikė NŽT prašymą „Dėl atkūrimo nuosavybės teises į žemę, grąžinant natūra laisvą žemę šalia (duomenys neskelbtini) mieste žemės sklypo“, kuriuo prašė peržiūrėti galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra laisvą žemę šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

2017 m. gegužės 4 d. NŽT Skyrius, atsakydamas į 2017 m. balandžio 18 d. raštą, raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad V. M. kaip L. M. atstovas, yra kviečiamas atvykti į NŽT Skyrių pas specialistus dėl iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko V. D. (V. D.) turėtos žemės kartografavimo darbų organizavimo.

2017 m. birželio 5 d. NŽT Skyrius, atsakydamas į 2017 m. gegužės 16 d. prašymą, raštu „Dėl Jūsų prašymo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad L. Z. savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškė 2000 m. sausio 27 d. (pageidavo sklypo (duomenys neskelbtini)) ir 2001 m. spalio 10 d. prašyme. Šią valią L. Z. galėjo pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d.

2017 m. liepos 7 d. V. M., veikiantis L. M. vardu, pateikė NŽT pareiškimą „Dėl nuosavybės grąžinimo žemės sklypais“, kuriame nurodė, kad žemės grąžinimo klausimo ženklus užlaikymas Vilniaus mieste ir galimai nepilnas kompensavimas leidžia svarstyti galimybę pareikšti valią dėl nuosavybės grąžinimo kitoje Lietuvos vietoje. V. M. pareiškė, kad nesant galimybės pilnai grąžinti Vilniaus mieste, prašo neatlygintinai perduoti žemės sklypus kitose Lietuvos teritorijos vietose.

2017 m. liepos 20 d. NŽT Skyrius raštu „Dėl prašymo nagrinėjimo“, atsakydamas į 2017 m. liepos 7 d. prašymą, paaiškino piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, nurodė, kad pakartotiniai kreipimaisi nenagrinėjami.

2018 m. sausio 23 d. V. M., veikiantis L. M. vardu, pateikė NŽT pasiūlymą „Dėl atkūrimo nuosavybės teises į žemę grąžinant natūra dalyje laisvos žemės šalia (duomenys neskelbtini) mieste, žemės sklypo“.

2018 m. vasario 19 d. NŽT Skyrius, atsakydamas į 2018 m. sausio 23 d. pasiūlymą, raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, paaiškino pareiškėjų situaciją.

2019 m. balandžio 16 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, nurodė, kad renkasi 0,1186 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2019 m. gegužės 9 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, nurodė, kad sutinka priimti jiems suteikiamą naują 0,1186 ha žemės sklypą, tačiau neatsisako atsiimti likusią gražintiną žemę natūra, nes dalis žemės, priklaususios protėviui, yra išlikusi.

2019 m. gegužės 13 d. NŽT sprendimu Nr. 49S-197-(14.49.3.) L. Z. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1186 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2019 m. gegužės 20 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, prašymu, adresuotu NŽT Skyriui, paprašė 0,1414 ha neatkurtos žemės atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Prašyme nurodoma, kad kadastrinę vietovę L. Z. įpėdiniai pasirinks vėliau.

2019 m. rugpjūčio 5 d. NŽT Skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-1306-(14.49.2.) L. Z. išbraukta iš eilės piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei (duomenys neskelbtini) turėtą žemę. Apie šį sprendimą pareiškėja ir A. Z. informuoti 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu.

2019 m. spalio 7 d. A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, surašė prašymą NŽT Skyriui, kad pageidauja likusią neatkurtos žemės dalį gauti lygiaverčiu miško plotu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2019 m. spalio 22 d. NŽT Skyrius priėmė Išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. (duomenys neskelbtini), kad L. Z. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 0,1414 ha žemės, A. Z. ir V. M., veikiantis L. M. vardu, pageidauja gauti miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pagal 2019 m. spalio 7 d. prašymą.

2019 m. gruodžio 4 d. NŽT Skyrius gavo (el. parašu pasirašytas 2019 m. gruodžio 3 d.) V. M. pareiškėjos L. M. vardu pateiktą prašymą „Dėl kartografinėje medžiagoje pažymėjimo turėto žemės sklypo ribų ir sklypo suformavimo“, kuriame prašoma kartografuoti buvusio savininko V. D. (V. D.) iki 1940 m. nacionalizavimo turėto 0,26 ha žemės sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini), ribas pagal dabar esančią padėtį; NŽT Skyriaus vadovo įsakymu patvirtintai komisijai išnagrinėti paveldėtojo įgaliotinio V. M. pateiktus dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko V. D. (V. D.) iki 1940 m. nacionalizavimo turėto 0,26 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) koordinates, ir pateikti pasiūlymą dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į žemės dalį buvusioje žemės sklypo teritorijoje; nustačius galimybę suformuoti žemės sklypą valstybės neišperkančioje dalyje kreiptis su prašymu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suprojektuoti žemės sklypą galimam žemės plote, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą; gavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, suformuoti žemės sklypą ir grąžinti natūra L. Z. turto paveldėtojai L. M. ir A. Z..

2021 m. gruodžio 31 d. pareiškėja, atstovaujama V. M., NŽT pateikė prašymą pakeisti patikslinti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir pateikė sklypo planą, prašydama:1) pakeisti / patikslinti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į 0,1414 ha žemės sklypą, atkuriant nuosavybės teises natūra iki 1940 metų nacionalizavimo buvusio savininko V. D.-D. nuosavybės teise valdyto 0,26 ha žemės sklypo, buv. adresas (duomenys neskelbtini), vietoje; 2) nesant galimybės patenkinti 1 punkte nurodyto prašymo visa 0,1414 ha žemės ploto apimtimi, likusioje dalyje atkurti nuosavybės teises natūra žemės sklypu kitoje vietoje, tai suderinus su pretendentais L. M. ir A. Z.; 3) atnaujinti praleistą terminą prašymui pakeisti / patikslinti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tuo atveju, jeigu NŽT vertintų, kad šis terminas yra praleistas.

NŽT, atsakydama į 2021 m. gruodžio 31 d. prašymą, 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad įvertinę Vilniaus miesto skyriui pateiktą 1935 metų Lietuvos Respublikos centrinio archyvo dokumentą, nustatė, kad minėtas žemės sklypas tuo metu buvo Vilniaus miesto nuosavybė ir žemės nuomos teisėmis priklausė keliems asmenims, taip pat ir V. D.. Nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Vilniaus miesto skyriui pavedė dar kartą įvertinti nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo vykdytų (-omų) procedūrų teisėtumo.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. gegužės 2 d. pateikti dokumentus apie V. D.-D. žemės sklypo išpirkimą iki 1940 m. Šis terminas 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).) buvo pratęstas iki 2022 m. gegužės 16 d.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. kovo 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tuo atveju, jeigu nebus įrodytas nuosavybės teisėmis Žemės sklypo valdymo faktas, NŽT inicijuos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje L. Z.‘‘ ir Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 22 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“ panaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2022 m. gegužės 16 d. NŽT Vilniaus skyriui pateikė iš LCVA gautus dokumentus: 1937 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) magistrato sprendimą dėl žemės sklypo išpirkimo. 2566,60 kv. m. žemės sklypą Nr. 225, esantį (duomenys neskelbtini), buvo leista įsigyti tokiomis kainomis: 1670 kv. m ploto dalį po 34,4 gr. už kv. m, mokestį mažinant 50 proc., o likusią 916,80 kv. m žemės sklypo dalį po 34,4 gr. už kv. m. Sprendime ranka pažymėta, jog tą dieną buvo sumokėta nurodytas mokestis už nuomą ir 602,62 zlotų mokestis už išpirkimą. Rašte pareiškėja pažymėjo, kad atlikus skaičiavimus, kokia bendra suma turėjo būti sumokėta už žemės sklypo įsigijimą, nustatyta, kad turėjo būti sumokėta lygiai tokio paties dydžio suma, kuri nurodyta sprendime, t. y. 602,62 zlotai.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. birželio 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka, kad įrodyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise faktą. NŽT Vilniaus skyrius nurodė, kad pateikti archyviniai dokumentai ir įrašas apie sumokėtą mokestį už išperkamą žemę nepakeičia teisių į žemę turinio (nuosavybės teisės), kol į nuosavybės teisių atkūrimo bylą nepateiktas Sklypo notarinis pirkimo-pardavimo aktas. Kartu nurodė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pateikti papildomi archyviniai dokumentai galės būti nagrinėjami tik tuo atveju, kai pareiškėja ar mirusios pretendentės L. Z. turto paveldėtojai NŽT Vilniaus miesto skyriui pateiks tokį faktą patvirtinančius dokumentus ir teismo sprendimą, kuriuo atnaujintas praleistas terminas tokiems dokumentams NŽT pateikti.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. birželio 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis išvadomis, atsisakymu vertinti pateiktus dokumentus bei neišvengiamu nuosavybės teisių atkūrimo procedūros panaikinimo inicijavimu, pateikė skundą NŽT direktoriui.

NŽT 2022 m. liepos 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 4 punktu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja, nesutikdama su minimais raštais, pateikė skundą teismui, prašydama juos panaikinti ir įpareigoti NŽT atlikti veiksmus, tai yra išnagrinėti jos pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, o jei teismas vertintų, kad terminas yra praleistas, atnaujinti terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1200-595/2023 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. atnaujino Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą - 1937 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) miesto magistrato sprendimui ir šio sprendimo priedams bei 1935 m. (duomenys neskelbtini) miesto žemės sklypo Nr. 225 (duomenys neskelbtini) išpirkimo aktą Nr. 26 ir šio akto priedams pateikti.

Teismas nustatė, jog buvęs savininkas nuosavybės teises į Sklypą įgijo ne perleidimo būdu, t. y. ne sandoriu, bet visiškai kitu pagrindu - Vilniaus miesto magistrato sprendimu - administraciniu aktu. Šis sklypas buvo paskirtas vykdant žemės reformą, už suteiktą žemę kartu nustatant ir atitinkamą mokestį. Byloje nustačius, kad teisė įgyti nuosavybę V. D. – D. buvo patvirtina 1937 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto magistrato sprendimu (patvirtintas Vilniaus miesto valdybos ūkio skyriaus antspaudu 1937 m. lapkričio 20 d.). Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad už žemę buvo sumokėtas išpirkimo mokestis 602,62 zlotai, įrašas, kad už Sklypą buvo sumokėti visi mokesčiai, padarytas 1939 m. lapkričio 18 d., tai patvirtina ir į bylą pateiktas kvitas, iš kurio nustatyta, kad buvęs savininkas 1939 m. lapkričio 18 d. į pagrindinę miesto kasą yra sumokėjęs 602 zlotus 62 gr. Išpirkimo mokestį už žemės sklypą Nr. 225. Teismas darė išvadą, jog nurodyti įrodymai patvirtina, kad Sklypas buvo įgytas iki 1940 m. vykdytos nacionalizacijos ir iki 1942 m. sausio 1 d. Nustačius, kad nuosavybės teisės į Sklypą buvo ne perleistos, o suteiktos (paskirta nuosavybė konkrečiam subjektui), teismas konstatavo, kad Ipotekos įstatymo 30 straipsnis, kuris numato nuosavybės teisės perleidimą, nėra taikytinas, o taikomas Ipotekos 32 straipsnis, kuris nekėlė reikalavimo asmenims atlikti įrašus Ipotekos knygose, todėl buvęs savininkas V. D.-D. tokios pareigos ir neturėjo. Buvusiam savininkui nekyla neigiami teisiniai padariniai neatlikus minėtų registracijos įrašų, t. y. jis negali būti pripažintas neįgijusiu nuosavybės teisių į Sklypą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui pareiškėja gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. birželio 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vykdant VAAT sprendimą, prašoma į buvusio savininko V. D.-D. nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti sukomplektuotus, išverstus į valstybinę kalbą archyvinius dokumentus, t. y. notaro pavirtintas 1937 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto magistrato sprendimo ir šio sprendimo priedų kopijas bei 1935 m. Vilniaus miesto valdybos nekilnojamojo turto skyriaus akto Nr. 26 dėl (duomenys neskelbtini) miesto žemės sklypo Nr. 225 (duomenys neskelbtini) išpirkimo ir šio akto priedų kopijas.

Pareiškėja nedelsdama įvykdė NŽT Vilniaus miesto skyriaus prašymą – pateikė pareikalautus dokumentus ir prašė vadovautis 1991 m. gruodžio 30 d. L. Z. prašymu atkurti nuosavybės teisę natūros būdu atkuriant nuosavybės teisę į žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. raštą, kuriame nurodė, jog pareiškėjos prašymai dėl vykstančios administracinės bylos Nr. eI3-592-872/2024 nebus svarstomi.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. vasario 1 d.) nustatyta, jog pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d.

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimas, ar atnaujinti Atkūrimo įstatyme nustatytus terminus, priimamas atsižvelgiant į tai, kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-112- 492/2018).

Pagrįsta priežastimi atnaujinti praleistą terminą pripažįstami ir tie atvejai, kai pretendentas savo valiniais veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nustatytu laikotarpiu ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau informacijos negavo dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-953/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėja buvo suklaidinta Lietuvos valstybės centrinio archyvo. Tiek pareiškėjos motina, tiek pati pareiškėja dėjo visas joms prieinamas pastangas, kad būtų laiku surasti ir pateikti žemės grąžinimui natūra dokumentai. Į LCVA kreipėsi net tris kartus – 1992-01-15, 1995-01-27 ir 1996-06-07, tačiau visais kartais buvo gaunamas atsakymas iš esmės teigiantis, kad „daugiau žinių apie V. D.-D. turėtą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) ... nepilnai išlikusiuose archyvo dokumentuose nerasta“. Tik 2019 metų rudenį privatus asmuo atsitiktinai LCVA rado bylą su V. D.-D. turėto 0,26 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), planu. Kaip nurodo pareiškėja - visiškai atsitiktinai, vykdant nesusijusią paiešką apie pareiškėjos giminystės ryšius, 2019 metais rudenį LCVA atrastas Sklypo planas. Nuo plano suradimo pareiškėja ėmėsi veiksmų atkurti nuosavybę natūra buvusio savininko Sklype.

Taigi, nagrinėjamu atveju svarbia pripažintina aplinkybė - jei LCVA nebūtų pareiškėjos suklaidinęs nepagrįstomis išvadomis, kad Žemės sklypo planas nėra išlikęs ir šį dokumentą būtų pateikęs, tai pretendentai atkurti nuosavybės teises nebūtų keitę valios dėl šių teisių atkūrimo būdo.

LVAT praktikoje nurodyta, jog nuosavybės teisių atkūrimas pagal Įstatymą yra grindžiamas pretendentų valia ir jai teikiamas prioritetas, kiek tai atitinka nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslus, nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, paisant imperatyvų, kylančių iš protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater falias) ir gero administravimo principo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas išimtines faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo principus, į tai, kad pareiškėja aktyviai siekė atkurti nuosavybės teises natūra buvusio savininko turėtoje vietoje, tačiau buvo suklaidinta valstybės institucijų, konstatuotina, jog ji negali prisiimti atsakomybės dėl valstybės institucijos klaidų. Todėl darytina išvada, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pakeisti valią dėl būdo atkurti nuosavybės teises į natūra išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,26 ha žemės sklypą, turėtą buvusio savininko V. D. – D. iki 1940 nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini), pateikiant papildomus įrodymus dėl žemės sklypo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. M. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pakeisti valią dėl būdo atkurti nuosavybės teises į natūra išlikusį nekilnojamąjį turtą – 0,26 ha žemės sklypą, turėtą buvusio savininko V. D. – D. iki 1940 m. nacionalizavimo adresu (duomenys neskelbtini), pateikiant papildomus įrodymus dėl žemės sklypo ribų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisAgnė StankevičienėFausta Vitkienė