- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-623-480/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00005-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-730-470/2022 pagal pareiškėjo (skolininko) A. J. skundą suinteresuotiems asmenims (išieškotojai) I. K., antstolei A. K. dėl antstolio procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. J. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės A. K. 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-21-133-28984 ir išieškojimą iš turto nutraukti.
2. Skunde nurodė, kad skundžiamas patvarkymas surašytas vienoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktas ir 2021 m. gruodžio 6 d. sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas surašytas 2019 m. liepos 17 d., o patvarkymas priimtas tik 2021 m. gruodžio 6 d. Per tokį laikotarpį nuo turto arešto akto surašymo iki patvarkymo priėmimo antstolė privalėjo įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Turto arešto akto turinys neatitinka faktinių aplinkybių. Turto arešto aktu buvo areštuota jame nurodyti daiktai: žemės sklypai ir turtinė teisė į žemės sklypą, o žemės sklypų teisinė padėtis yra vienoda, ką akivaizdžiai rodo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenys. Antstolė, viršydama įstatymu jai suteiktą kompetenciją, patvarkymą, 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktą ir 2021 m. gruodžio 6 d. sutikimą pateikė ir R. J.. Minėtą sutikimą turi pasirašyti tik skolininkas.
3. Suinteresuotas asmuo antstolė A. K. 2022 m. sausio 3 d. patvarkymu Nr. S-22000003 atsisakė tenkinti A. J. skundą. Patvarkyme nurodė, kad antstolės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12 019,23 Eur skolos išieškojimo iš A. J. I. K. naudai pagal Prienų rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-1389-644, išduotą 2007 m. gruodžio 14 d. (antrinis vykdomasis raštas) ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal tą patį vykdomąjį dokumentą (pirminis vykdomasis raštas).2019 m. liepos 17 d. nustačius, kad skolininkas įgijo nekilnojamojo turto, buvo areštuota skolininko turtinė teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas registruota pašto siunta išsiųstas skolininkui, 2019 m. liepos 19 d. pasirašytinai įteiktas R. J.. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota žyma, kad A. J. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise. Buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, atliktas turto vertinimas, turto vertintoja nustatė 11 800 Eur vertę. Skolininkui išsiuntus ekspertizės akto kopiją, jis 2020 m. vasario 7 d. pateikė antstolei prašymą neskelbti varžytynių, nes turtas nėra jo asmeninė nuosavybė, o yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir jis kreipsis į notarą, kad galėtų pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo. Tik 2021 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo turto įkainavimo, A. J. pateikė antstolei pareiškimą ir dokumentus, kad VĮ Registrų centras tenkino jo prašymą ir išregistravo žymą, jog turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Patikrinus pasikeitusias aplinkybes ir nustačius, kad Nekilnojamojo turto registre nėra žymos apie asmeninę skolininko nuosavybę, 2021 m. gruodžio 6 d. buvo priimtas patvarkymas dėl turto arešto ir skolininkui bei jo sutuoktinei išsiųstas patvarkymas, 2021 m. gruodžio 6 d. surašytas turto arešto aktas ir sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinta notarine tvarka forma. 2021 m. gruodžio 29 d. antstolės A. K. kontoroje gautas A. J. skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo jis reikalauja patvarkymą dėl turto arešto panaikinti ir nutraukti išieškojimą iš turto, nes antstolė praleido CPK 667 straipsnyje numatytą terminą, patvarkymą išsiuntė ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei. Skolininko skundas visiškai nepagrįstas. Kai antstolė areštavo skolininkui priklausančius žemės sklypus, turtas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip skolininko asmeninė nuosavybė, įgyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nebuvo poreikio priimti patvarkymo ir CPK 667 straipsnio numatyta tvarka nustatinėti turto dalis. Skolininkas pats 2020 m. vasario 5 d. prašyme teigė, kad kreipsis į notarą dėl turto dalies nustatymo ir pateiks antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje patvirtintos formos susitarimą. A. J. net kelis kartus buvo raštu priminta, kad turi kuo skubiau pateikti antstolei dokumentus apie turto padalijimą. Pažymėtina, kad turto dalies nustatymo galimybės ne tik Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas susitarimas, tačiau skolininkas su sutuoktine turi galimybę sudaryti vedybų, povedybinę sutartį ir nustatyti jiems priklausančias turto dalis. Kai po beveik dviejų metų VĮ Registrų centras išregistravo juridinį faktą apie asmeninę nuosavybę, buvo priimtas patvarkymas dėl turto arešto ir išsiųsti reikalingi dokumentai dėl turto dalies nustatymo skolininkui ir jo sutuoktinei. Antstolė, išsiųsdama patvarkymą pateikti notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo skolininko sutuoktinei, nustatytos tvarkos nepažeidė, nes susitarimas vis tik sudaromas tarp dviejų susitariančiųjų pusių, o ne vienašališkai. Skolininko skundas dėl antstolės veiksmų yra tik bandymas vilkinti vykdymo procesą, kad kuo ilgiau nebūtų nustatyta jam priklausanti turto dalis ir nebūtų skelbiamos varžytynės. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, antstolė visus vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasi įstatymu. Jeigu A. J. nepateiks antstolei susitarimo, patvirtinto CPK 667 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka, bus pasiūlyta išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 2 d. nutartimi skundą atmetė.
5. Teismas sprendė, kad būtent įstatymo nustatyta tvarka antstolė ir atliko nurodytus veiksmus, t. y. iš pradžių areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
6. Teismas nustatė, kad skolininkui susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S-21011414, buvo išsiųstas kartu su 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktu, tačiau skolininkas iki šiol tokio sutikimo antstolei nepateikė.
7. Teismas nurodė, kad antstolė privalo užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą, ir konstatavo, jog pagrįstai areštavo skolininko nekilnojamąjį turtą.
8. Teismas pažymėjo, kad nors, pareiškėjo nuomone, antstolė, vykdydama išieškojimą ir areštavusi jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, registracijos Nr. S-21011414, turėjo išsiųsti tik jam, o ne sutuoktinei, tačiau turtas yra bendroji pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybė, todėl ji taip pat yra suinteresuota, jog susitarimas dėl turto dalies nustatymo atitiktų jos interesus, kadangi susitarimas sudaromas tarp dviejų susitariančiųjų pusių, o ne vienašališkai skolininko.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) A. J. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir antstolės A. K. 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-21-133-28984 ir išieškojimą iš to turto nutraukti; dėl to, kad antstolė šiurkščiai pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas, priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją teisingumo ministrui arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Nutartyje teismas nepasisakė dėl teismui pateikto pareiškėjo atsiliepimo, nors 2022 m. sausio 6 d. pranešime teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys turi teisę iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą, atitinkantį CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsiliepimas teismui buvo pateiktas, bet teismas jo nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai net nepaminėjo. Šis atsiliepimas buvo pateiktas dėl antstolės 2022 m. sausio 3 d. patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą. Be atsiliepimo nebuvo atliktas visų byloje esančių įrodymų ir aplinkybių tyrimas ir įvertinimas. Tokiu būdu teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų teismui pateiktų įrodymų, dėl ko neturėjo galimybės teisėtai ir pagrįstai konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės byla, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Taip pat tokiu būdu teismas nepriėmė sprendimo dėl visų asmens pareikštų reikalavimų, dėl ko galimas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
9.2. Teismas tik konstatavo, kad antstolė tam pačiam vykdomajam dokumentui užvedė ir vykdo dvi vykdomąsias bylas, bet šio fakto teisėtumo ir pagrįstumo nutartyje nepateikė. Taip pat teismas nutartyje net nepaaiškino, kodėl 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymas surašytas vienoje vykdomoje byloje, o prie jo pridėtas 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktas ir 2021 m. gruodžio 6 d. sutikimas – kitoje vykdomoje byloje.
9.3. Antstolė 2022 m. sausio 3 d. patvarkyme neteisingai nurodė jo apskundimo tvarką. Šio patvarkymo antstolė neatsiuntė pareiškėjui, todėl jo teko prašyti iš teismo. Tuo antstolė šiurkščiai pažeidė CPK 510 straipsnio 7 dalies reikalavimą.
9.4. Teismas nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad šioje vykdymo veiksmų atlikimo stadijoje susitarimas dėl turto dalies nustatymo sudaromas tarp dviejų susitariančiųjų pusių, o ne vienašališkai skolininko. Šioje stadijoje R. J. neturi teisės, nei pareigos reaguoti į antstolės pasiūlymą.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė A. K. prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:
10.1. Vienoje vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas iš skolininko pajamų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus, kitoje – iš jam priklausančio nekilnojamojo turto. pažymėjo, kad dvigubas antstolio atlygis iš skolininko neskaičiuojamas.
10.2. Kai antstolė areštavo skolininkui priklausančius žemės sklypus, turtas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas kaip skolininko asmeninė nuosavybė, įgyta NŽT sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nebuvo poreikio priimti patvarkymo ir CPK 667 straipsnyje numatyta tvarka nustatinėti turto dalis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 26 punktas numato, kad patvarkymas, kuriuo antstolis pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, taigi antstolė, išsiųsdama patvarkymą skolininko sutuoktinei, nustatytos tvarkos nepažeidė, nes susitarimas vis tik sudaromas tarp dviejų susitariančiųjų pusių, o ne vienašališkai.
10.3. Skolininko skundas dėl antstolės veiksmų yra tik bandymas vilkinti vykdymo procesą, kad kuo ilgiau nebūtų nustatyta jam priklausanti turto dalis ir nebūtų skelbiamos varžytynės.
10.4. Skolininko argumentas, kad turto arešto aktas surašytas vienoje vykdomojoje byloje, o sutikimas – kitoje, atmestinas kaip nepagrįstas, nes vykdant išieškojimą iš turto, realizavus turtą, lėšos skirstomos ne tik į visas turtą realizavusio antstolio bylas, bet prie išieškojimo prisijungia ir kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, o A. J. turi ir kitų vykdomų vykdomųjų bylų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
12. Pareiškėjas (skolininkas) A. J. (toliau – ir apeliantas) su atskiruoju skundu pateikė: 2022 m. sausio 31 d. atsiliepimo į antstolės 2022 m. sausio 3 d. patvarkymą, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. sausio 6 d. pranešimo dėl atsiliepimo pateikimo ir duomenų apie siuntos įteikimą kopijas, taip pat apeliacinės instancijos teisme 2022 m. kovo 28 d. gautas pareiškėjo atsiliepimas į antstolės 2022 m. kovo 3 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtais bei 2022 m. kovo 28 d. teismui pateiktu atsiliepimu ir nenustatęs išimtinių 13 šios nutarties punkte nurodytų aplinkybių, sprendžia šių įrodymų prie bylos neprijungti, bei pažymi, jog prie atskirojo skundo pridėti įrodymai jau yra pateikti byloje, todėl jų pakartotinai prijungti nėra būtinybės. Dėl 2022 m. kovo 28 d. atsiliepimo, pažymėtina, kad tokio pasirengimo, kai teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą dėl atskirojo skundo, bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pasibaigus apeliacinio skundo (atskirojo skundo) padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Pateiktame atsiliepime apeliantas iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais, atsikertant į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateiktą atsiliepimą į atsiliepimą atsisakytina priimti.
Dėl ginčo esmės
15. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame buvo prašoma panaikinti antstolės A. K. 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-21-133-28984 ir išieškojimą iš to turto nutraukti.
16. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
17. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolis, užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, privalo areštuoti surastą skolininko turtą (CPK 675 straipsnis). Kadangi skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko asmenines prievoles, būtent dėl šios priežasties, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas iš to turto galimas tik po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnis). Tokiu būdu yra apsaugomi skolininko bendraturčio interesai, kadangi išieškojimas vykdomas tik iš skolininko dalies bendrame turte.
18. Pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t. (CPK 648 straipsnio 4 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas I. K. naudai iš skolininko A. J. nekilnojamojo turto pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-1389-644 dėl 41 500 Lt skolos išieškojimo (pirminis vykdomasis raštas), o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – pagal tą patį teismo įsakymą, tačiau iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų (antrinis vykdomasis raštas). 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymu dėl turto arešto Nr. S-21-133-28984 antstolė išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktą ir informavo, jog šiuo turto arešto aktu yra areštuotas jiems priklausantis bendras su kitais asmenimis turtas. Vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, antstolė nurodė, kad skolininkas, pageidaujantis nusistatyti turto dalį arba pasidalinti areštuotą turtą, ne vėliau nei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos antstoliui turi patiekti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Taip pat nurodė tolimesnius veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
20. Skunde dėl antstolio veiksmų skolininkas buvo nurodęs, kad skundžiamas patvarkymas surašytas vienoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktas ir 2021 m. gruodžio 6 d. sutikimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, kitoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas surašytas 2019 m. liepos 17 d., o patvarkymas priimtas tik 2021 m. gruodžio 6 d. Per tokį laikotarpį nuo turto arešto akto surašymo iki patvarkymo priėmimo antstolė privalėjo įvykdyti CPK 667 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, nustatęs, kad: 1) 2019 m. liepos 17 d. antstolė turto arešto aktu Nr. TA2-19-090224 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre buvus įregistruotai žymai, kad A. J. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė; 2) 2019 m. lapkričio 22 d. buvo atliktas turto vertinimas; 3) 2020 m. vasario 7 d. skolininkas pateikė antstolei prašymą neskelbti varžytynių, nes turtas nėra jo asmeninė nuosavybė, o yra bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės R. J. nuosavybė, ir jis kreipsis į notarą, kad galėtų pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo; 4) 2021 m. rugpjūčio 5 d. A. J. pateikė antstolei pareiškimą ir dokumentus, kad VĮ Registrų centras tenkino jo prašymą ir išregistravo žymą, jog turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo antstolei nepateikė; 5) antstolė, patikrinusi pasikeitusias aplinkybes ir nustačiusi, kad Nekilnojamojo turto registre nėra žymos apie asmeninę skolininko nuosavybę, 2021 m. gruodžio 6 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-21-133-28684, susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka formą Nr. S-21011414, ir išsiuntė juos skolininkui bei jo sutuoktinei, sprendė, kad nurodytus veiksmus antstolė atliko įstatymo nustatyta tvarka.
22. Skolininkas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad antstolė tam pačiam vykdomajam dokumentui užvedė ir vykdo dvi vykdomąsias bylas, bet šio fakto teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė, taip pat nepaaiškino, kodėl 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymas surašytas vienoje vykdomoje byloje, o prie jo pridėtas 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktas ir 2021 m. gruodžio 6 d. sutikimas – kitoje vykdomoje byloje. Su šiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.
23. Pirmosios instancijos teismas įvertino antstolės vykdymo procese atliktus veiksmus ir konstatavo, kad antstolės atliktuose išieškojimo veiksmuose pažeidimų neatlikta. Nors dėl tos pačios sumos išieškojimo iš skolininko I. K. naudai yra užvestos dvi vykdomosios bylos, tačiau šiose bylose atliekamas išieškojimas iš skirtingo skolininko turto, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) iš nekilnojamojo turto, o Nr. (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų. Būtent dėl šios priežasties 2019 m. liepos 17 d. turto arešto aktas ir 2021 m. gruodžio 6 d. sutikimas surašyti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nes minėtu turto arešto aktu areštuotas ir 2021 m. gruodžio 6 d. sutikimas yra susiję su nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nors yra užvestos dvi vykdomosios bylos pagal tą patį vykdomąjį raštą, tačiau iš skolininko visų rūšių turimo turto, ar tai būtų nekilnojamas turtas, ar gaunamas pajamos, vykdomas vienas išieškojimas, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
24. Atskirajame skunde apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė sprendimo dėl visų asmens pareikštų reikalavimų, dėl ko galimas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes nepasisakė dėl teismui pateikto pareiškėjo atsiliepimo, kuris buvo pateiktas dėl antstolės 2022 m. sausio 3 d. patvarkymo.
25. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
26. CPK 442 straipsnio 6 punkte numatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas be kitų bylų taip pat nagrinėja ir bylas dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla, jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Bylos ypatingąja teisena nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
27. Šiuo atveju teismas, gavęs iš antstolio 2021 m. sausio 3 d. patvarkymą su A. J. 2021 m. gruodžio 27 d. skundu dėl antstolės 2021 m. gruodžio 6 d. patvarkymo, 2022 m. sausio 5 d. rezoliucija skundą dėl antstolės veiksmų priėmė, paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 2 d. 14.00 val. ir pasiūlė išieškotojai per 14 dienų pateikti atsiliepimą į skundą. 2022 m. sausio 6 d. teismo pranešimu antstolei, skolininkui ir išieškotojai buvo pranešta apie paskirtą teismo posėdį bei nurodyta, kad suinteresuoti asmenys turi teisę iki paskirto teismo posėdžio pateikti atsiliepimą, atitinkantį CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas 2022 m. sausio 19 d. pateikė teismui prašymą dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir (ar) bylos medžiagos kopijų darymo. Minėtas prašymas tos pačios dienos rezoliucija buvo patenkintas. Iš to darytina išvada, kad skolininkas susipažino su bylos medžiaga, taigi taip pat ir su teismo 2022 m. sausio 5 d. priimta rezoliucija, iš kurios aiškiai matyti, kad teismas pasiūlė atsiliepimą į skundą pateikti išieškotojai, o ne visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nepaisant to, kad 2022 m. sausio 6 d. teismo pranešimas neatitinka 2022 m. sausio 5 d. priimtos rezoliucijos nurodymų, ir buvo siunčiamas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau ir iš paties pranešimo turinio aišku, kad atsiliepimą siūloma pateikti į skolininko skundą, bet ne į antstolės patvarkymą, kuriuo antstolė netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir jį persiuntė Alytaus apylinkės teismui.
28. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi buvo nagrinėjamas skolininko skundas dėl 2021 m. gruodžio 6 d. antstolės priimto patvarkymo, tačiau ne dėl 2022 m. sausio 3 d. patvarkymo. 2022 m. sausio 3 d. patvarkymas, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi, yra neskundžiamas, ką vėlesniuose savo procesiniuose dokumentuose mini ir pats apeliantas, tačiau nepaisant to, jis pateikė atsiliepimą į 2022 m. sausio 3 d. patvarkymą, keldamas naujus reikalavimus, susijusius išimtinai su 2022 m. sausio 3 d. patvarkyme nurodytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad skundžiama nutartimi nebuvo pasisakyta dėl atsiliepime į 2022 m. sausio 3 d. antstolės patvarkymą nurodytų aplinkybių, nelaikytina absoliučiu skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindu, nes kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo skundą dėl antstolės veiksmų, nustatydamas reikšmingas skundo nagrinėjimui aplinkybes ir priimdamas išvadas, jog antstolės veiksmai vykdymo procese atlikti teisėtai ir pagrįstai. Vien tai, kad apeliantas subjektyviai kitaip interpretuoja byloje esančius įrodymus, nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis dėl tam tikrų faktų pripažinimo įrodytais.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
30. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
31. Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo priimti atskirąją nutartį ir nusiųsti ją teisingumo ministrui arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumui, nes, jo manymu, antstolė šiurkščiai pažeidė įstatymus ir kitas teisės normas.
32. Byloje išnagrinėjus atskirąjį skundą ir nenustačius, kad skundžiama nutartis, kuria buvo konstatuota, jog antstolė veiksmus vykdomosiose byloje dėl skolos išieškojimo iš A. J. atliko teisėtai ir pagal įstatymus, priimta nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju priimti atskirąją nutartį. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta skolininkui galimybės pačiam kreiptis į atitinkamas institucijas dėl antstolės A. K. veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.