- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- A2-883-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-07929-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- D. B.
- Kreditorius
- AB LESTO
- Skolininkas
- D. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-989-191/2013 dėl proceso atnaujinimo, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11591-475/2012 pagal kreditoriaus AB LESTO pareiškimą dėl skolos už elektros energiją priteisimo iš skolininko D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) D. B. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11591-475/2012 pagal kreditoriaus AB LESTO pareiškimą dėl skolos – 1141,18 Lt, metinių palūkanų už priteistą sumą – 5 % nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų: žyminio mokesčio – 14,00 Lt, advokato pagalbai – 42,35 Lt, kitų išlaidų – 0,80 Lt, išieškojimo iš skolininko D. B.. Pareiškėjas nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2006-04-10 priklauso jam nuosavybės teise, minėtu adresu deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta, tačiau tame bute gyvena pareiškėjo motina ir brolis. Pareiškėjas gyvena Vilniuje, kur studijavo ir šiuo metu dirba. Pats pareiškėjas tiekiamos elektros energijos nevartojo, bute pareiškėjo motina ir brolis gyvena pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią jie įsipareigojo mokėti visus mokesčius, todėl skola turėjo būti priteista iš jų. Pareiškėjo artimieji nuslėpė įsiskolinimo faktą nuo pareiškėjo – turėjo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, apie bylą pareiškėjas sužinojo tik 2012-09-24 gavęs antstolės patvarkymą, su byla susipažino 2012-10-08. Kadangi butas areštuotas, pareiškėjas neturėjo galimybės nuomos sutarties įregistruoti viešame registre.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11591-475/2012. Teismas nurodė, kad 2012 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. L2-11591-475/2012 priimtas teismo įsakymas pagal kreditoriaus AB LESTO pareiškimą dėl skolos – 1141,18 Lt, metinių palūkanų už priteistą sumą – 5 % nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų: žyminio mokesčio – 14,00 Lt, advokato pagalbai – 42,35 Lt, kitų išlaidų – 0,80 Lt, išieškojimo iš skolininko D. B.. Šis teismo įsakymas ir pranešimas išsiųsti kreditoriaus pareiškime nurodytu skolininko D. B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Procesiniai dokumentai 2012-06-23 įteikti D. B. motinai E. B. (b.l. 7) ir toks įteikimas laikytinas tinkamu (CPK 123 str. 3 d.).
Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjui (skolininkui) D. B. nuosavybės teise priklauso nuo 2006-04-10 (b.l. 63-67). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 2009-11-19 butui įregistruotas Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus areštas. Pareiškėjo teismui pateikta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta 2007-01-01 (b.l. 40-42, 43). Todėl kaip nepagrįstas atmestinas pareiškėjo argumentas, kad dėl buto arešto jis neturėjo galimybės nuomos sutarties įregistruoti viešame registre. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties neįregistravus viešame registre, negalima šio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 str. 2 d., 6.579 str. 4 d.), tarp jų ir kreditorių.
Pareiškėjo santykiai su jo šeimos nariais nedaro jokios įtakos šalių ginčui. Pareiškėjas skolos susidarymo laikotarpiu buvo vienintelis teisėtas buto savininkas, todėl jam pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.76 str.), yra besąlyginė ir imperatyvi. Aplinkybė, jog butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (skolininkui) tiek kreditoriui, tiek teismui priimant teismo įsakymo buvo žinoma. Pareiškėjas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku, nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai/neveikimas neatitiko atidaus šeimininko elgesio standartų. Tai, kad skolininkas negyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nesudaro teisinio pagrindo keisti priimtu teismo įsakymu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, o kartu ir jau įsiteisėjusio teismo įsakymo išvadą. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis, dėl kurių reikėtų keisti teismo sprendimą (teismo įsakymą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį, patenkinti pareiškėjo prašymą – atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-11591-475/2012.
1. Nurodo, kad 2012 m. spalio 08 d. Kauno miesto apylinkės teisme baigtų bylų skyriuje susipažino su Nr.L2-11591-475/2012 bylos medžiaga. Ieškovo pareiškime nurodytu laikotarpiu 2010-02-28 iki 2012-05-08 adresu (duomenys neskelbtini) gyveno šeimos nariai E. B. (mama) ir N. B. (brolis), kurie savo poreikiams naudojo AB „Lesto“ tiekiamą elektros energiją. Tai įrodo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir buto priėmimo-perdavimo aktas sudarytas tarp D. B., E. B. ir N. B.. Pagal LR Civilinio kodekso įstatymo 6.578, 6.580, 6.584 straipsniais ir susitarimą tarp nuomotojo ir nuomininkų, nuomininkas apmoka visas nuomojamų patalpų komunalines išlaidas ir su busto išlaikymu susijusias išlaidas. Nevykdant šių įsipareigojimų, tarp pareiškėjo ir nuomininkų susiklostė turtiniai nesutarimai. Tuo galima paaiškinti aplinkybes, kad E. B. bylos Nr. L2-11591-475/2012 procesinius dokumentus priėmusi ir neperdavus atsakovui D. B.. Laikytina, kad šeimos nariai turėjo priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Atsiliepimas
2. Ieškovo atsiliepime į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą pateikta prielaida, kad pareiškėjas butą įsigijo 2006-04-10, o areštas buvo įregistruotas 2009-11-19, todėl pareiškėjas galėjęs pasinaudoti teise įregistruoti nuomos sutartį. Ši prielaida nėra pagrįsta ir teisinga. Pabrėžtina, kad pareiškėjas tapdamas buto savininku 2006-04-10, įkeitė bankui hipotekos lakštą už butą esanti (duomenys neskelbtini). Jau nuo 2006-04-10 pareiškėjo teisė ir pareiga įregistruoti viešame registre nuomos sutartį buvo suvaržyta banko. Registrų centre prie aptarnavimo langelio pareiškėjui buvo žodžiu paaiškinta, kad nuomos sutartį registrų centro darbuotojas neregistruos pagal nusistovėjusia tvarką bei taisykles, nepateikus įkaito (hipotekos) turėtojo sutikimo. Kita vertus, faktinės aplinkybės byloje Nr. L2-11591-475/2012 svarbios ieškinio reikalavimo laikotarpyje 2010-02-28 iki 2012-05-08. Todėl teisinis faktas, kad pareiškėjas negalėjo įregistruoti nuomos sutarties ieškovo reikalavimo laikotarpyje 2010-02-28 iki 2012-05-08 dėl egzistuojančio arešto ir kitų suvaržymų yra pagrįstas.
3. Pareiškėjui D. B. negyvenant adresu (duomenys neskelbtini), bei darant prielaidą, kad bute niekas nebūtų gyvenę, minėtu adresu skola už suvartota elektros energija galėtų susidaryti tik už bendrosioms reikmėm suvartotą elektros energiją. Tai yra už bendro naudojamo patalpų apšvietimą. Tačiau ieškovo nurodytu laikotarpiu 2010-02-28 iki 2012-05-08 adresu (duomenys neskelbtini) gyveno E. B. ir N. B., kurie savo reikmėms naudojo AB „Lesto“ tiekiamą elektros energiją. Tarp jų susiklostė pirkėjo ir pardavėjo santykiai. Todėl už gautą prekę (paslaugą) jie privalėjo atsiskaityti su pardavėju (paslaugos teikėju) AB „Lesto“. Tuo tarpu pareiškėjas D. B. ieškovo nurodytu laikotarpiu prekės (paslaugos) negavo ir pagal Europos Bendrijos nuostatus vartotojas negavęs paslaugos ar prekės už ją neprivalo mokėti. Todėl galima teigti, kad pareiškėjui buvo priteista skola už elektros energiją nesilaikant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.). Šis paaiškėjąs faktas yra esminė bylos Nr. L2-11591-475/2012 klaida, kurią būtina taisyti.
4. Taip pat pažymi, kad teismas nutartyje neteisingai taikė įstatymo LR CK 4.76 straipsnį. Šis straipsnis yra iš LR CK ketvirto skirsnio, kuriame kalbama apie bendrosios nuosavybės teisę. LR CK 4.72 straipsnis apibrėžia bendrosios nuosavybės teisės sampratą ir subjektus. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Teismas konstatuodamas, kad buto (duomenys neskelbtini) savininkas yra vienintelis D. B., negalėjo keisti ar išplėsti LR CK 4.76 straipsnio taikymo ribų ir taikyti šį straipsnį prieš pareiškėją.
5. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas kartu su proceso atnaujinimo prašymu buvo pateikęs „Mano Credlnfo“ ataskaitą, iš kurios matyti, kad daliniai mokėjimai su AB „Lesto“ buvo vykdomi. Todėl ieškovas savo ieškinyje nepagrįstai tvirtino, kad LR CPK 431 str. 2 dalyje nurodytų pagrindų nėra. Tą patvirtino nuomininkai E. B. ir N. B.. Pareiškėjas D. B. buvo parašęs įgaliojimą N. B., kuris leido jiems sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lesto“ bei atsiskaitinėti už AB „Lesto“ teikiamas paslaugas. Taip pat E. B. pareiškėją buvo informavusi, kad ji buvo sudariusi mokėjimo grafiką su AB „Lesto“ dėl susidariusios skolos gražinimo dalimis bei stengėsi gražinti skolą. Pareiškėjas iš savo pusės sunkiu laikotarpiu papildomai finansiškai rėmė šeimos narius, gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismo išvada, kad buto savininkas (pareiškėjas) D. B. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, jo veiksmai ar neveiksimai neatitiko atidaus šeimininko elgesio standartų yra nepagrįsta, neobjektyvi ir nesąžininga pareiškėjo atžvilgiu.
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą kreditorius AB LESTO prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti visi teisiniai pagrindai, išdėstyti motyvai, kuriais vadovaujantis padarė teisingas išvadas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (E. Ž. Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sovtransavto Holding v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr 3K-3-121/2011; kt.). Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007). Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 12 d. kreditorius AB LESTO kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 1.141,18 Lt skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko D. B. (b.l. 3). Kreditoriaus pareiškime nurodyta, jog skola susidarė už elektros energijos tiekimą skolininkui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-02-22 iki 2012-05-08. Už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją nuo 2010-02-28 iki 2012-04-30 skolininkas atsiskaitė iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriaus prašymą patenkino. (b.l. 4). Šis teismo įsakymas 2012 m. birželio 23 d. įteiktas adresu (duomenys neskelbtini), apelianto motinai E. B. (b.l. 6-7). Apeliantas 2012 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodydamas, kad bute, (duomenys neskelbtini) negyvena dešimt metų, šiame bute gyvena jo motina E. B. ir brolis N. B., be to, su jais yra sudaryta buto nuomos sutartis, todėl skola turėjo būti priteista ne iš apelianto, o iš E. B. ir N. B. solidariai (b.l. 9-10). Taip pat apeliantas nurodo, kad tarp jo ir E. B. ir N. B. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią būtent jie įsipareigojo mokėti visus komunalinius mokesčius. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2007 m. sausio 1 d. apeliantas su E. B. ir N. B. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią apeliantas nuomininkams suteikė laikinai naudotis ir valdyti neatlygintinai gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-18). Pagal šios sutarties 1.1 punktą nuomininkai įsipareigojo kiekvieną mėnesį apmokėti buto komunalinius patarnavimus.
Pagal Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1 dalį, įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad tarp apelianto ir jo šeimos narių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tarp apelianto ir jo šeimos narių sudaryta nuomos sutartis viešame registre nėra įregistruota (b.l. 63-67). Pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties neįregistravus viešame registre, šio fakto negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir kreditorių AB LESTO.
Apelianto argumentai, kad teismo dokumentus priėmusi jo motina apie tai nepranešė apeliantui, dėl to teismas turėtų šią aplinkybę vertinti, kaip priešingą teisinį suinteresuotumą, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Apeliantas nurodo, kad tarp jo iš nuomininkų buvo priešingas teisinis suinteresuotumas. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad tarp apelianto ir jo motinos santykiai yra normalūs. Nors apeliantas teigia, kad bute (duomenys neskelbtini) negyvena dešimt metų, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta būtent šiuo adresu, jis yra vienintelis teisėtas šio buto savininkas, todėl neatlygintinai (nemokant jokio nuomos mokesčio) leido šiame bute gyventi savo šeimos nariams – motinai ir broliui. Tai patvirtina 2007-01-01 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, už tai apelianto šeimos nariai geranoriškai įsipareigojo mokėti už komunalinius patarnavimus. Byloje esantis apelianto motinos E. B. atsiliepimas patvirtina, kad ji nepranešė apeliantui apie skolą už sunaudotą elektros energiją, nes turėjo finansinių sunkumų ir su AB LESTO tarėsi dėl mokėjimo plano suderinimo (b.l. 91). Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog tarp apelianto ir jo šeimos narių yra priešingas teisinis suinteresuotumas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apelianto santykiai su jo šeimos nariais nedaro jokios įtakos priimto teismo įsakymo teisėtumui.
Apelianto argumentai, kad jau nuo 2006-04-10 pareiškėjo teisė ir pareiga įregistruoti viešame registre nuomos sutartį buvo suvaržyta banko, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nurodė, jog kreipėsi į Registrų centrą dėl nuomos sutarties įregistravimo, tačiau jam buvo paaiškina, kad reikalingas įkaito turėtojo banko sutikimas. Iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad apelianto nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota nuo 2006-04-10. Nuo 2006-04-13 įregistruota šio buto hipoteka. Byloje nėra duomenų, jog apeliantas kreipėsi į įkaito turėtoją dėl sutikimo leisti įregistruoti patalpų nuomos sutartį gavimo, kaip jam buvo paaiškinta registrų tarnybos darbuotojo, be to, areštas butui įregistruotas 2009-11-19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, neišnaudojo visų galimybių, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis būtų buvusi įregistruota viešame registre, todėl apelianto argumentai, kad dėl buto hipotekos ir arešto jis neturėjo galimybės nuomos sutarties įregistruoti viešame registre, atmestini kaip nepagrįsti.
Apelianto argumentai, kad kreditoriaus nurodytu laikotarpiu pareiškėjas paslaugos negavo ir pagal Europos Bendrijos nuostatus vartotojas negavęs paslaugos ar prekės už ją neprivalo mokėti, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta prieš tai, apeliantas yra vienintelis buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku ir jo pareiga mokėti už komunalinius patarnavimus yra nustatyta įstatymu. Teismas pagrįstai taikė CK 4.76 straipsnio nuostatas, kadangi kreditorius taip pat prašė priteisti įsiskolinimą už bendrosioms reikmėms suvartotą elektros energiją. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantas negyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nesudaro teisinio pagrindo keisti priimtu teismo įsakymu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją, o kartu ir jau įsiteisėjusio teismo įsakymo išvadą. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis, dėl kurių reikėtų keisti teismo sprendimą (teismo įsakymą).
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netenkindamas skolininko prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-11591-475/2012, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.