- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-2576-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03138-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- D. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo arba bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovės D. D. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. D. (toliau – ieškovas) prašo apriboti atsakovės D. D. (toliau – atsakovė) motinos teises nepilnamečiams vaikams D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., gim. (duomenys neskelbtini), nepaliekant jai teisės bendrauti su vaikais arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytą atsakovės D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant, kad atsakovė su vaikais gali bendrauti tik ryšio priemonėmis kiekvieną savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir tik jei vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia norą bendrauti su motina, priteisti bylinėjimosi išlaidas
2. Priešieškiniu atsakovė prašo sumažinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019 nustatytą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. D., D. D. po 60,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, ir pakeisti atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatant priešieškinyje detaliai išdėstytą tvarką.
3. Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovė gali bendrauti su D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini), tik ryšio priemonėmis kiekvieną savaitės penktadienį nuo 16 val. iki 18 val. ir tik jei vaikas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškia norą bendrauti su motina.
4. Prašymas grindžiamas aplinkybėmis, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovo pirminiai teiginiai apie vaikams daromą žalą yra pagrįsti ir teisingi. Šią aplinkybę patvirtino ir vaiko teisių apsaugos specialistas V. K., betarpiškai bendravęs su vaikais ir jų dėl motinos elgesio patiriamą žalą fiksavęs savo išvadoje. Ieškovas atkreipia dėmesį į vaiko teisių apsaugos specialisto D. A. išvadą, kurioje teigiama, kad įvertinus vaikų išsakytas nuomones dėl bendravimo su motina, Skyriaus nuomone, vaikų atsakovės bendravimas su nepilnamečiais vaikais jiems sukelia neigiamas emocijas ir išgyvenimus; taip pat Skyriaus manymu, šioje byloje priimant procesinį sprendimą, teismas turėtų maksimaliai atsižvelgti į nepilnamečių vaikų nuomonę, kuri yra objektyvi, pagrįsta ir argumentuota. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad atsakovės elgesys piktnaudžiaujant jai suteikta teise bendrauti su vaikais traumuoja vaikus psichologiškai, kelia jiems stresą, verčia juos jaustis nesaugiai.
Atsiliepimas
5. Atsakovė su ieškovo prašymu nesutiko, kadangi pritaikius ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę neišsiaiškinus visų tam reikšmingų aplinkybių, o bylos nagrinėjimui užtrukus, galimai susidarytų situacija, kad motinos teisė matytis, bendrauti su vaikais būtų nepagrįstai apribota, dėl ko ryšys su motina gali dar labiau susilpnėti ar net nutrūkti, kas prieštarautų vaikų interesams. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas ir jo partnerė nuolat ir sistemingai tyčia neleidžia bendrauti su vaikais, užblokuodami vaikų telefonus, vaikams neleisdami atsiliepti, įsikišdami į pokalbius arba tyčia motinos skambučių metu skatina tuo metu eiti valgyti, eiti pasivaikščioti į lauką. Atsakovė pažymi, kad nei ieškovas, nei Tarnyba neaiškina vaikams pareigos gerbti motiną, gražiai ir mandagiai atsakyti į motinos užduodamus klausimus. Ieškovas dovanomis skatina vaikų nepagarbų elgesį, „mėtyti telefono ragelį“, daro neigiamą poveikį, skatina vaikus tyčiotis iš motinos, vaikams diegia, jog jo partnerė yra nauja motina. Atsakovė su vaikais nesimato, kadangi ieškovo buvo apgaule, šmeižtu ir jėga buvo išmesta į gatvę be savo asmeninių daiktų, todėl savo nepilnamečiams vaikams negali daryti jokios įtakos. Jokių įrodymų apie žalą vaikams ir kokie asmenys tą žalą padarė nėra pateikta, nes nėra atlikta teismo paskirta psichologijos ekspertizė nepilnamečiams vaikams. Atsakovė pažymi, kad vaikų nenoras bendrauti neatitinka jų interesų ir pažeidžia atsakovės teisę ir pareigą rūpintis, būti su vaikais ir vaikams bendrauti maksimaliai su skyrium gyvenančia motina. Atsakovė patvirtina, kad D. G. D. ir D. D. šiuo metu beveik nebendrauja su ja, nesusitinka. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ji neturi pakankamai pajamų dėl silpnos sveikatos bei ligos ir nuolatinės gyvenamosios vietos, kurioje galėtų bendrauti su vaikais.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į esamą situaciją prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neprieštarautų vaikų interesams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikai šiuo metu nebendrauja/minimaliai bendrauja su skyriumi gyvenančia motina, siūlytina atkurti ir stiprinti vaikų ir motinos ryšį, tam į pagalbą gali būti pasitelktas pasirinktas psichologas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Paaiškinimuose akcentuoja, jog atsakovės pareiškimai, kad atskirs vaikus nuo tėvo ir toliau jie augs „be šeimos“ ir „gyvens vaikų namuose“ daro didžiulę žalą vaikų, o ypatingai jauniausiojo vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą ir dėl to esančio itin jautriu emocinei būklei. Ieškovas pažymi, kad Tarnybos išvadoje nurodytą rekomendaciją motinos bendravimo su vaikais stiprinimui pasitelkti psichologus iš esmės jau buvo bandoma įvykdyti skiriant psichologines-psichiatrines ekspertizes, tačiau daugiau nei per metus laiko nei vienas susitikimas neįvyko dėl atsakovės netinkamo elgesio ir šių ekspertizių ignoravimo. Todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad kontaktas su psichologu šiuo atveju įvyktų. Ieškovas pažymi, kad prašymu nebūtų užkirstas kelias motinai bendrauti su vaikais, tiesiog ieškovas prašo minimalizuoti šį bendravimą, kad vaikams būtų daroma kuo mažesnė žala. Ir tokiu būdu būtų galima įvertinti motinos teisės skambinėti vaikams bet kuriuo paros metu apribojimo poveikį: vaikų reakcija bus teigiama ar neigiama. Ir tai tik padėtų priimti pagrįstą sprendimą, kuris labiausiai atitiktų vaikų teises ir jų teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
9. Teismas nustatė, kad atsakovė su vaikais nesusitinka, bendrauja tik telefonu, vaikai kategoriškai išreiškia nenorą bendrauti su motina. Vertinant ieškovo ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, teismas padarė išvadą apie atsakovės aktyvų norą bendrauti su vaikais ir tuo pačiu daromą neigiamą įtaką, žalą vaikų interesams, t. y. atsakovė Sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaiko, piktnaudžiauja Sprendime numatytu bendravimu su vaikais telefonu, nesilaikydama numatyto bendravimo laiko ir nepaisydama vaikų išreikšto nenoro bendrauti, t. y. skambina kiekvieną dieną, anksti ryte (4 val. ryto), naktimis, bendraujant – vartoja necenzūrinius žodžius, vaikams atsisakius bendrauti motina kviečia policijos pareigūnus, byloje esančiuose garso įrašuose motina grasina vaikams tėvo įkalinimu, vaikų atskyrimu nuo tėvo, vaikų globos namais.
10. Atsižvelgiant į tai, kad byloje matyti motinos aktyvus noras palaikyti ryšį su vaikais ir tam tikrais atvejais bendravimo su vaikais tvarkos realizavimas neatitinka vaikų interesų, kelia vaikams baimės, nesaugumo jausmą, vaikai gyvena įtampoje, preliminariai vertinant bylos duomenis, manytina, kad atsakovė galimai nesuvokia savo elgesiu realizuojamos teisės bendrauti su vaikais telefonu daromos žalos vaikams, todėl šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad motinos realizuojama Sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nepažeistų vaikų interesų.
11. Spręsdamas dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio, teismas atsižvelgė į tai, jog: 1) realus tiesioginis motinos bendravimas su vaikais nevyksta; 2) motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu; 3) vaikai kategoriškai atsisako bet kokiu būdu bendrauti su atsakove; 4) nepilnamečiai vaikai turi sveikatos sutrikimų; 5) Tarnybos vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka neprieštarauja vaikų interesams, vaikai geba išreikšti objektyvią, pagrįstą ir argumentuotą nuomonę, todėl teismas laikė, kad neturi pagrindo abejoti vaikų gebėjimu išreikšti (ne)norą bendrauti su motina.
12. Teismas vertino, kad Tarnybos siūlymas atkurti vaikų ir motinos ryšį, pasitelkiant psichologo pagalbą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Juolab, kad vienas iš šioje byloje pareikštų reikalavimų yra motinos valdžios apribojimas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nerado laiko ir galimybių nuvykti šeimos psichologinei ekspertizei atlikti, nors ekspertizės įstaiga ne kartą keitė susitikimų datą. Teismas pažymėjo, kad vieno iš tėvų ryšio atkūrimas su vaikais galimas tik bendradarbiaujant abiem pusėms, priešingu atveju susidarytų situacija, kuomet teismo sprendimas bus vykdomas tik vienos iš šalies, įtraukiant į tai nepilnamečius vaikus, o tai neatitiktų jų interesų. Įvertinus byloje pareikštus reikalavimus ir byloje esamus duomenis šioje proceso stadijoje, teismas sprendė, kad šios bylos aplinkybių kontekste, psichologo tarpininkavimas motinos ir vaikų ryšio atkūrimui yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
13. Apeliantė (atsakovė) D. D. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti bei priimti naują nutartį, ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti.
14. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš esmės neteisėta ir nepagrįsta, remiasi specialistams teikiama melaginga informacija, kuri pateikta iš ieškovo žodžių, kas visiškai neatitinka faktų ir tikrovės. Visa tai neatitinka teismo sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, be kita ko, teismo procesinio sprendimo motyvai turi tarpusavyje neprieštarauti, visos procesinio sprendimo dalys turi sudaryti bendrą visumą, būti suderintos ir nuoseklios.
15. Nurodo, kad yra būtina įvertinti, jog pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos visapusišku ir išsamiu visų byloje esančių aplinkybių bei įrodymų ištyrimu ir įvertinimu. Nagrinėjamoje byloje be parengiamojo posėdžio įvyko keli teismo posėdžiai, kurių metu buvo atliekami žemiau aptariami procesiniai veiksmai: (i) Nutartimi buvo atmestas šioje byloje analogiškas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; (ii) Buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri nėra atlikta; (iii) Antrą kartą tuo pačiu klausimu teismas priėmė visiškai priešingą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas vertino ieškovo pateiktus įrodymus preliminariai, netikrinant klastojimo ar melavimo faktų, nevertinant neadekvataus vaikų nenoro bendrauti priežastis, neatlikus ekspertizės, vadovaujantis tik pateikta vyro pozicija, ignoruojant motinos atsiliepimą.
16. Apeliantė pabrėžia, kad ekspertų išvada buvo suformuota iš vyro žodžių, o ne faktų. Ekspertai konstatavo, kad ekspertizė neįvyko dėl atsakovės kaltės. Faktiškai situacija yra kitokia. 2022 m. vasario 4 d. ekspertizė neįvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. atsakovės ligos, 2022 m. vasario 11 d. – dėl vaiko ligos ir vaikų senelio netekties. Vaikai gyveno kartu su seneliais, vaikams buvo trauma. 2022 m. balandžio 29 d. iš vakaro vyras su D. D. kreipėsi pas gydytojus, kur vaikui buvo nustatyta pakilusi temperatūra, vidinės ausies uždegimas ir peršalimas. Sergantis vaikas negalėjo vykti į ekspertizę, todėl vyras melavo, kad gali atvykti. Apeliantė pažymi ir tai, kad pirma kartą pats vyras skambino ir klausinėjo ar ieškovė pateikė ekspertizei ir teismui kokius nors įrodymus. Todėl ieškovas pats skambino į ekspertizę ir imitavo galimą savo ir vaikų atvykimą.
17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada yra prieštaraujanti. D. D. yra autistas, vaikas turintis nusiraminimo ritualą, tai yra motiną, betarpišką bendravimą, iš kurio motina yra atimta, neprileidžiama prie vaiko, gydytojų specialistų vertinimu, vaiko ir motinos ryšys ypač stiprus, vaikui reikalinga motina, o ne kiti asmenys. Pažymi, kad vaikas turi nusiraminimų ritualų, atskirtas ir nematydamas motinos, patyrė psichologinę traumą, ko pasėkoje priaugo per beveik 4 metus daugiau kaip 25 kg svorio, vaikui padaryta žala, sutrikdyta sveikata, todėl būtina atlikti medicininį auditą ir teismo paskirtą ekspertizę, nustatant kaltus asmenis.
18. Apeliantė pažymi, kad D. D. 2018 m. gegužės 14 d. – 2018 m. gegužės 25 d. laikotarpiu gulėjo (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatytas vaikystės autizmas, emocijų sutrikimas, specifinė kalbos raida dėl vaikystės autizmo, turi raminimosi ritualus, trina savo plaštakos į motinos ranką, raminasi į motinos balsą, tai nustatė medikų komisija. Atskyrus vaiko motiną nuo vaiko, sveikatos būklė blogėjo, vaikas visur yra nerimastingas, atsiranda baimė prarasti tėvus, ypač vaikui svarbu neprarasti motinos ir tėvo ryšio.
19. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog realus tiesioginis motinos bendravimas su vaikais nevyksta, nurodydama, kad teismas nesiaiškino aplinkybių ir priežasties, kurios yra sukeltos dėl ieškovo kaltės, nes nuolat ir sistemingai vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes kada gali atvykti ieškovė. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo žodžių, ekspertų ir kitų specialistų nepatikrintos informacijos, sprendė kad motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu. Pažymi, kad buvo remtasi tik ieškovo pozicija, neišklausius atsakovės, - nėra pateikta ir ekspertų nustatyta kokių nors pažeidimų, kad su vaikais buvo kalbėta ar panašiai.
Šalies argumentai
20. Apeliantės teigimu, nustatyta laikina bendravimo tvarka sudaro manipuliacijas bei pastovų ryšio su vaikais nebuvimą, kas pažeidžia vaiko interesus, pareigą gerbti motiną, vaikai mokami nepagarbos, amoralaus elgesio, skatinami meluoti, tėvas su sugyventine skatina patyčias motinos atžvilgiu. Kartu apeliantė teigia, kad nepilnamečiai vaikai turi sveikatos sutrikimų, dėl ko būtinas betarpiškas vaiko bendravimas su motina.
Atsiliepimas
21. Ieškovas D. D. atsiliepimu prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
22. Atsakovo teigimu, ieškovės argumentai dėl tariamų materialinės teisės pažeidimų, kuriais remiasi atsakovė atskirajame skunde, iš esmės yra atmestini, nes atsakovė bando įrodinėti reikalingumą nustatyti faktines aplinkybes, kurios turėtų ir galėtų būti nustatytos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių taikymo tikslingumas pagrįstas ne tik ieškovo pateiktais įrodymais ir argumentais (kaip bandoma įteigti atskirajame skunde), bet ir specialistų išvadomis.
23. Atsakovė atskirajame skunde pateikia visą eilę aplinkybių (vaiko sveikatai neva tai būtinas bendravimas su atsakove, ieškovas neva tai padarė įtaką tarnybos specialistams, kad šie pateiktų būtent tokią išvadą, ieškovo neva tai manipuliavimas vaikais ir kt.), kurios nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais. Kita vertus, nors tiek ieškovas savo prašyme, tiek teismas rėmėsi be kita ko taip pat ir garso įrašais, kuriuose girdėti, kaip vaikų motina gąsdina vaikus ir grasina jiems, kad iškvies policiją, kad sieks jų perkėlimo gyventi į vaikų namus ir panašiai, tačiau atsakovė atskirajame skunde net nebando neigti šių aplinkybių ar kažkokiu būdu paaiškinti tokio elgesio su vaikais priežastis ir pasekmes.
24. Teigia, kad geriausiai atsakovės poziciją ir jos požiūrį į vaikus atspindi teiginys atskirajame skunde, kad vaiko pareiga yra gerbti tėvus ir jų norą / nenorą bendrauti su tėvais keisti į reikia. Tokiu būdu jau pati atsakovė parodo, kad vaikų emocijos, jų psichinė/psichologinė savijauta ir kitos reikšmingos aplinkybės jai neturi reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
27. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta tenkinti ieškovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
29. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė: (i) pašto kvitą; (ii) voko kopiją; (iii) VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymo formą. Pirmuoju ir antruoju įrodymais apeliantė įrodinėja aplinkybę, kad atsiliepimas į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktas nepraleidžiant termino nustatytu laiku iki rugsėjo 6 dienos. Nors iš apeliantės pozicijos atskirajame skunde galima suprasti, jog pirmosios instancijos teismas nepriėmė ir nevertino atsakovės atsiliepimo, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsiliepimas buvo priimtas 2022 m. rugsėjo 8 d. rezoliucija. Trečiuoju pateiktu įrodymu apeliantė įrodinėja tai, kad nuo rugsėjo 10 d. iki rugsėjo 17 d. buvo nedarbinga, vis dėlto, šiuo atveju teismas nenustatė nurodytos aplinkybės sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad minėti įrodymai neturi esminės įtakos teisingam tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui, sprendžiama prašomų prijungti naujų įrodymų nepriimti.
30. Apeliantė taip pat pateikė išrašą iš portalo e.sveikata, kuriuo įrodinėja tai, kad ekspertizė neįvyko ne dėl atsakovės kaltės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas įrodymas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, taip pat teismas neturi pagrindo išvadai, kad apeliantė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, be to, ieškovės teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali turėti reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui, todėl minėtas įrodymas prijungiamas prie bylos. Pažymėtina, kad ieškovas turėjo galimybę susipažinti su naujai pateiktu rašytiniu įrodymu bei dėl jo pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą.
31. Apeliantė teismo posėdžio dieną pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, el. laišką bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštą dėl skolos valstybės biudžetui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių naujų įrodymų turinį, neturi pagrindo juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad šie įrodymai nėra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
32. Teismo posėdžio dieną apeliantė kartu pateikė ir prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Nurodė, kad prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė ypatingai riboja apeliantės bendravimą su vaikais, kenkia vaikų interesams.
33. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami, kiek tai yra aktualu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. D. ir atsakovė D. D. yra nepilnamečių vaikų D. G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., (duomenys neskelbtini) tėvai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1718-1043/2019, be kita ko, nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu ir nustatyta atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią:
34.1. Atsakovė bendrauja su vaikais D. D., D. G. D., D. D., kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val. iki šeštadienio 18.00 val., ir nuo sekmadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. atsakovei pasiimant nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant atgal tokia pat tvarka;
34.2. Atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip iki atitinkamo penktadienio 16.00 val. informuoti ieškovą D. D., nurodant ar atsakovė D. D. atvyks pas nepilnamečius vaikus ir juos pasiims. Jeigu iki nurodyto laiko, atsakovė D. D. ieškovo D. D. apie tai neinformuoja, laikoma, kad atsakovė D. D. išreiškė valią, jog su vaikais ji tą šeštadienį nebendraus. Apie ketinimą pasiimti vaikus sekmadienį, atsakovė D. D. ieškovą D. D. informuoja atitinkamą šeštadienį, kuomet vaikus grąžina ieškovui D. D.;
34.3. Atsakovė bendrauja telefonu su nepilnamečiais vaikais D. D., D. G. D., D. D. kasdien ne anksčiau kaip nuo 12.00 val. ir ne vėliau kaip iki 18.00 val.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
35. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
36. CPK 384 straipsnio 5 dalis numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
37. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
38. Įvertinus apeliantės (atsakovės) D. D. atskirojo skundo turinį, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą, be kita ko, įrodinėja tuo, kad ginčijama nutartis buvo priimta nevertinant aplinkybės, jog ieškovas nuolat ir sistemingai vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes kada gali atvykti ieškovė, taip pat tuo, kad vaikai turi sveikatos sutrikimų, dėl ko būtinas betarpiškas bendravimas su atsakove, D. D. yra nustatytas autizmas, o vaikas turi nusiraminimo ritualą tik su atsakove. Apeliantė taip pat nurodo, jog ekspertų ir kitų specialistų informacija, kad motina piktnaudžiauja nustatytu bendravimu su vaikais telefonu nėra patikrinta.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskirajame skunde akcentuoja pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstumą išsamiu byloje esančių aplinkybių bei įrodymų ištyrimu ir įvertinimu ( specialistų išvadų nepatikimumu ir kita), pabrėžiama, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
40. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantė išdėsto teiginius jog ieškovas vengia susitikimų ir atsakymų į SMS žinutes, D. D. bendravimas su apeliante yra būtinas nes vaikas turi nusiraminimo ritualą su atsakove, tačiau preliminariai įvertinus bylos duomenis, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Priešingai, kaip tai nustatė ir pirmosios teismas, šiuo metu realus, tiesioginis ir betarpiškas atsakovės bendravimas su vaikais nevyksta ir atsakovė patvirtina, jog tam neturi galimybių.
41. 2022 m. rugpjūčio 10 d. 2P-VSV-72; 2P-VSV-71 Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis nustatyta, kad Skyriuje buvo išklausytos šalių nepilnamečių vaikų D. D. ir D. G. D. nuomonės. Mažametis D. D. nurodė, kad atsakovė dažnai skambina ir jis su ja dažniausiai nenori kalbėti, skambinėja kiekvieną dieną, kvietinėja policiją. Su atsakove bendrauti nenori, nes sako, kad ji nori bendrauti su juo, bet jis nenori bendrauti su ja. D. G. D. nurodė, kad paskutinį kartą atsakovė skambino jam vakar. Pakėlė, pasakė, kad nenori kalbėtis, bet ji skambino. Kai mokslai prasidės atsakovė su skambučiais trukdys mokytis, neseniai motina skambino 4 ryto. Su motina kalbėtis nenori, nes ji kviečia policiją. Grasina, kad jei nekalbės, atsidurs vaikų namuose, bijo, nes nežinia ką ji gali padaryti. Kol motina nepaskambina, jaučiasi gerai, laimingas, o kai pamato jos skambutį, pradeda nervuotis. Kai atsakovei pasako, kad nenori bendrauti, ji pasikeičia, supyksta, grasina, sako, kad jei nepakalbės su atsakove, tai atskirs nuo tėčio, naudoja necenzūrinius žodžius.
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju egzistuoja aktyvus motinos noras palaikyti ryšį su vaikais, tačiau tam tikrais atvejais bendravimo su vaikais tvarkos realizavimas neatitinka vaikų interesų, kelia vaikams baimės, nesaugumo jausmą, vaikai gyvena įtampoje. Preliminariai vertinant bylos duomenis, manytina, kad atsakovė galimai nesuvokia savo elgesiu realizuojamos teisės bendrauti su vaikais telefonu daromos žalos vaikams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymas, policijos pareigūnų iškvietimai bei atsakovės grasinimai suponuoja prielaidą dėl grėsmės asmeninėms neturtinėms vaikų teisėms, o kartu ir būtinybę nustatyti laikiną bendravimo tvarką iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus.
43. Nors apeliantė, nesutikdama su ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, taip pat tiek atskirajame skunde, tiek teismo posėdžio dieną pateiktame prašyme dėl ekspertizės skyrimo išreiškia teiginius dėl būtinybės skirti teismo psichiatrinę ekspertizę ir nurodo, kad vaikams yra padaryta įtaka iš vaikų tėvo ir sugyventinės pusės, tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovės, tiek vaikų interesus. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų D. G. ir D. D. nuomonė bus išklausoma iš anksto suplanuotame teismo posėdyje, t. y. 2022 m. gruodžio 6 d.
44. Taigi, bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, trumpuoju laikotarpiu iki byla bus išnagrinėta iš esmės.
45. Atskirajame skunde išdėstomos aplinkybės, įrodinėjant, apeliantės teigimu, objektyvias priežastis, dėl kurių neįvyko teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės, ir tokiu būdu siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės nebendradarbiavimo, siekiant tėvų ryšio atkūrimo, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi. Bylos duomenimis, vaikams paskirta kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė buvo atidėta net 4 kartus ir iki šiol nėra atlikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo atveju turėtų dėti pastangas vaikų norui bendrauti su atsakove atkurti, ieškoti galimybių, išeičių savo ir / ar pasitelktų trečiųjų asmenų (psichologų, kt.) pagalba sukurti tokią aplinką vaikams, kuri skatintų juos išsaugoti ryšį su abiem tėvais.
46. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tokią atsakovės laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kokia galima pagal byloje nustatytą esamą situaciją, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaikais, kol byloje bus priimtas galutinis sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, atsižvelgė į vaikų išsakytą nuomonę, jų interesus, taip pat į šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei kompetentingos institucijos išvadas, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantės D. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.