- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- N1-57-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00071-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kaltinamasis
- R. G., M. V., S. J., V. T., D. P., G. J.
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
- Kategorijos
- 1.1.4.4.5Padėjėjas (BK 24 str. 6 d.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
gynėjamas advokatams Reginai Butnevičienei, Justinui Stauskui, Vytautui Kazlauskui, Raimundui Kurkliečiui, Arvydui Peneliui, advokato padėjėjai K. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) aikštelės prižiūrėtoju, gyv. Pasvalio r., Raubonių k., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d. ir 259 str. 2 d.,
M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 11 klasės moksleivis, gyv. Pasvalio r., Raubonių k., (duomenys neskelbtini), neteistas,
S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti 10 klasių išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 11 klasės moksleivė, gyv. Pasvalio r., Talkonių k., (duomenys neskelbtini), neteista,
V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, turinti 10 klasių išsilavinimą, netekėjusi, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 11 klasės moksleivė, gyv. Pasvalio r., Rinkūnų k., neteista,
D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės moksleivis, gyv. Pasvalio r., Diliauskų k., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal BK 259 str. 2 d.,
G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyv. Pasvalio r., Raubonių k., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 261 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-02-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą padėti M. V., D. P., S. J. ir V. T. neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti įgyti narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, teikdamas priemones – R. G. priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį vairuodamas ir vežiodamas M. V., S. J. bei G. J. Pasvalio mieste ir rajone, padėjo M. V., D. P., S. J. bei V. T. neteisėtai, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti įgyti bei gabenti nedidelį kiekį - 0,238 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.
M. V., S. J., V. T., D. P. buvo kaltinami tuo, kad 2013 metų vasario 7 dieną, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Pasvalyje, Vilniaus g. 48 prekybos centro „Maxima“ patalpose, veikdami kartu, turėdami bendrą tikslą neteisėtai įgyti narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, lygiomis dalimis surinko 40 litų, už kuriuos M. V. 2013-02-07, vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu Pasvalys-Raubonys, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iš G. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti įgijo nedidelį kiekį - 0,238 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią iš įsigijimo vietos kartu su R. G. ir S. J. neteisėtai neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iš įsigijimo vietos iki prekybos centro „Maxima“, Vilniaus g. 48, Pasvalyje, po ko veikdami kartu toliau neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė nedidelį kiekį - 0,238 gramo narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, iki 2013-02-08 00 val. 10 min. kuomet Pasvalyje, Mūšos gatvėje, automobilio apžiūros metu narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.
G. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-02-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Pasvalyje, prie Taikos g. 8 namo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti nepilnamečiui, už 40 litų, įgijo 0,238 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią 2013-02-07 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu Pasvalys-Raubonys, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė šią narkotinę medžiagą nepilnamečiui M. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamoji S. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, kad įgijo ir rūkė „žolę“, ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 7 d. sugalvojo nuvažiuoti pažiūrėti filmo į Panevėžio miestą. Kartu važiuoti pasiūlė R. G., M. V., D. P. ir V. T.. Jie sutiko ir vakare atvažiavo pas ją į namus. Buvo jau tamsu ir ji net nematė kelio, kur važiuoja mašina. Jai atrodė, jog jie važiuoja į Panevėžį, bet nuvažiavo į Pasvalyje esantį prekybos centrą „Maxima“. Automobilį vairavo R. G.. Kodėl važiavo į „Maximą“, neatsimena. Tiksliai neprisimena, ar R. G., ar M. V. pasakė surinkti pinigus „žolei“. Susimetė po 10 litų. Visi pinigus davė M. V.. Iš kur gauti „žolės“ žinojo R. G.. Jis (R. G.) telefonu susisiekė su G. J.. Tada V. T. ir D. P. palikę „Maximoje“, nes automobilyje jiems visiems nebūtų buvę vietos, nuvažiavo į Raubonių kaimą paimti G. J.. G. J. jų laukė prie parduotuvės. Paėmę G. J. nuvažiavo į Pasvalį, prie autobusų stoties. Automobilyje M. V. G. J. padavė pinigus. G. J. nuėjo į kažkokį gyvenamąjį daugiabutį. Sugrįžęs po 5 minučių ar tai M. V., ar R. G. padavė į popieriuką susuktą „žolę“. Atgal į Raubonius parvežę G. J. sugrįžo į „Maximą“ paimti V. T. su D. P.. Juos paėmę nuvažiavo į Girsūdų kaimą pas R. pažįstamą draugę D.. D. R. G. kažką padavė, ką tiksliai, nematė. Pavažiavę kažkur prie kelio sustojo. R. G. arba M. V., tiksliai kuris pasakyti negali, kadangi nematė, nes sėdėjo automobilio gale, o jie priekyje, padarė pūslę, iš kurios jie rūkė. Pūslė - tai butelis nuo mineralinio. R. G. skatino rūkyti, sakė: „trauk, trauk“. Iš to popierėlio į butelį įdėjo „žolės“ ir ją uždegė. Rūkė visi, išskyrus R. G., nes jis nerūko, be to, jis vairavo automobilį. Pati užtraukė 1 ar 2 kartus. Jai tai daryti nebuvo malonu. Rūkė, nes ją ragino rūkyti, be to, nenorėjo atsilikti nuo draugų. Ji beveik netraukė, nes nemokėjo, jokio poveikio nejautė. Po to važiavo namo ir juos netoli „Maximos“ sustabdė policijos pareigūnai, kurie automobilyje rado pūslę ir likusią „žolę“. Jie visi buvo pristatyti į policijos komisariatą ir apklausti. Ji pati nerūko, „žolę“ rūkė taip pat pirmą kartą. Kai tarėsi rinkti po 10 litų, nelabai žinojo, kokiam tikslui reikia pinigų. „Žolė“ - tai narkotinė medžiaga, augalas, gal kanapės. Būdami Pasvalyje nusprendė nebevažiuoti į filmą, nes jau buvo per vėlu. Už kurą mokėjo atskirai. „Žolę“ nupirkti galėjo tik G. J.. Jį pažinojo tik iš matymo, jo nei vardo, nei pavardės nežinojo, todėl iš pradžių jo ir neįvardijo.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. J. atpažino G. J. kaip asmenį, padėjusį jai su draugais įgyti narkotinės medžiagos (t. 2, b. l. 58-61).
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. J. parodė vietą, kur ji su draugais atvyko įgyti narkotinės medžiagos (t. 2, b. l. 62-64).
Akistatos tarp S. J. ir G. J. metu S. J. patvirtino savo duotus parodymus (t. 2, b. l. 65-67).
Kaltinamoji V. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, kad įgijo ir rūkė „žolę“, ir paaiškino, kad vakare S. J. jai parašė žinutę, kvietė važiuoti į filmą. Ji sutiko. Tada ji (V. T.) parašė žinutę D. P., jis taip pat sutiko važiuoti į filmą. Pas ją atvažiavo M. V. su R. G. ir jie visi nuvažiavo pas S. J. ir D. P.. Važiavo į „Maximą“, nes kažkam reikėjo iš bankomato pasiimti pinigų. M. V. pasiūlė surinkti po 10 Lt „žolei“. Būdami „Maximoje“, Pasvalio m., nusprendė nebevažiuoti į filmą. Kai jau nusprendė nebevažiuoti į filmą, tada ir nutarė nusipirkti „žolės“. Visi, išskyrus R. G., padavė M. V. po 10 Lt „žolei“. Tada ji su D. P. pasiliko „Maximoje“, o kiti išvažiavo paimti dar vieno žmogaus. Jiems po maždaug 20 minučių sugrįžus, visi nuvažiavo į Girsūdų kaimą, kur D. jiems padavė tuščią plastikinį butelį. Ar ji davė folijos, nematė. Po to su tuo buteliu kažką padarė ir jie rūkė. Tuo metu buvo kažkur Girsūdų kaimo teritorijoje ant kelio. Butelį suko ratu. Ji pati užtraukė du kartus. Rūkė pirmą kartą. Važiuojant namo juos sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinę automobilį jame rado butelį ir paketėlį su likusia „žole“.
Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, kad padėjo įsigyti „žolės“, ir parodė, jog iš anksto S. J. buvo pažadėjęs vasario 7 d. ją nuvežti į filmą. Paėmęs M. V. ir V. T. nuvažiavo pas S. J. ir D. P.. Tada visi nuvažiavo į „Maximą“. Parduotuvėje jie pradėjo tartis, kad nori parūkyti „žolės“, tam tikslui surinko pinigus. M. V. jam pasakė, kad „žolės“ turi G. J.. Kaip tik savo telefone turėjo G. J. telefono numerį. G. J. parašė SMS žinutę, kad reikia susitikti. Tiksliau, pirma jam paskambino, o po to parašė SMS. Tada D. P. ir V. T. palikę „Maximoje“, nes automobilyje nebūtų buvę vietos, nuvažiavo į Raubonių kaimą paimti G. J.. Jį paėmę nuvažiavo į Pasvalį, sustojo prie stoties. G. J. išėjo ir po 5-10 minučių sugrįžo su „žole“. Kur G. J. buvo nuėjęs nematė, nes buvo tamsu. Tada G. J. vežė namo. Važiuojant G. J. paprašė popieriaus lapo. Kaip tik automobilyje buvo sąsiuvinis, iš kurio išplėšė lapą ir jį padavė G. J.. Ką G. J. darė su tuo lapu nematė, nes vairavo automobilį. Suvokė, kad lapas buvo reikalingas įvynioti „žolei“. Įvyniojęs „žolę“ G. J. ją padavė M. V., kuris tuo metu sėdėjo automobilio gale. Parvežę G. J. sugrįžo į „Maximą“ paimti V. T. ir D. P.. Tada visi nuvažiavo pas jo draugę D. Š., kuri jiems padavė tuščią plastikinį butelį. M. V. pasakė, kad dar reikia folijos. D. Š. jiems atnešė ir folijos. Viską gavę nuvažiavo į Girsūdų kaimą ir jo viduryje sustojo. Tada M. V. pradėjo gaminti pūslę. Kaip jis gamino tą pūslę, neatsimena. Jis laikė tą pūslę. Po to jo paprašė ir jis (R. G.) žiebtuvėliu pridegė „žolę“. M. V. dalį „žolės“ įdėjo į butelį, o kitą dalį suvyniojo ir iš pradžių laikė prie savęs, o vėliau ją padėjo į daiktadėžę. „Žolę“ rūkė visi, išskyrus jį, nes jo tokie dalykai nedomina. Važiuojant namo juos sustabdė policijos pareigūnai. Jie automobilio gale ant žemės pamatę pūslę paklausė, ar turi „žolės“. Jis nesakė, kad turi „žolės“, tačiau policijos pareigūnai, patikrinę automobilį, patys ją surado. Tada visus pristatė į komisariatą. Jis važiavau su savo automobiliu, o šalia jo sėdėjęs policijos pareigūnas klausinėjo, ar jis rūkė „žolę“, į ką jam atsakė, kad nerūkė.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotraukas metu R. G. atpažino G. J. kaip asmenį, kuris važiavo su juo ir draugais 2013 metų vasario mėnesį bei nupirko jo draugams narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 126-129).
Parodymų patikrinimo vietoje metu R. G. parodė vietą, kur jis buvo atvažiavęs su draugais ir jo draugai įgijo narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 132-134).
Akistatos su G. J. metu R. G. patvirtino savo duotus parodymus apie narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybes (t. 1, b. l. 137-139).
Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, t. y. pripažino, jog suorganizavo „žolės“ pirkimą, surinko pinigus, įgijo „žolę“ ir ją rūkė, ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 7 d. S. J. jam parašė SMS žinutę, pakvietė važiuoti į filmą. Jis važiuoti sutiko. Tada pas jį atvažiavo R. G., jie paėmė V. T., po to paėmė S. J., D. P. ir visi nuvažiavo į Pasvalyje esančią „Maximą“, nes į filmą važiuoti jau buvo per vėlu. Jis pasiūlė pabandyti parūkyti „žolės“, pasakė, kad reikia duoti po 10 Lt. R. G. pasakė, kad „žolės“ galima gauti iš G. J.. R. G. paskambino G. J., bet jis liepė nekalbėti. Tada R. G. jam parašė SMS, paklausė, ar jis turi „žolės“. G. J. atrašė, kad atvažiuotų pas jį į Raubonių kaimą ir palauktų jo prie parduotuvės. Palikę V. T. ir D. P. „Maximoje“ nuvažiavo paimti G. J.. Jį paėmę sugrįžo į Pasvalį ir prie autobusų stoties sustojo. Jis (M. V.) G. J. padavė pinigus – 40 Lt ir G. J. išėjo, jo automobilyje nebuvo gal 5 minutes. Sugrįžęs G. J. paprašė R. G. popieriaus, įdėjo „žolę“ ir ją padavė jam (M. V.). Tada jie G. J. parvežė namo ir sugrįžo į „Maximą“ paimti V. T. su D. P.. Juos paėmę visi nuvažiavo į Girsūdus. Jis internete buvo skaitęs, kaip reikia pasidaryti įrenginį rūkymui, ir paklausė R. G., ar jis negalėtų iš kur nors gauti butelio nuo mineralinio ir folijos. Girsūduose R. G. draugė jiems atnešė butelį ir folijos. Tada jis butelio šone padarė skylę. „Žolę“ padėjo ant folijos ir uždegė. Butelį siuntė ratu. Jie tik pabandė rūkyti, visos „žolės“ nesurūkė, t. y. surūkė tik tą dalį „žolės“, kuri buvo butelyje. Likusią dalį „žolės“ jis iš pradžių laikė prie savęs, o po to, kai važiavo atgal į Pasvalį, ją padėjo į daiktadėžę. Juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie pamatė butelį, o po to daiktadėžėje rado ir „žolę“. „Žolę“ rūkė visi, išskyrus R. G., nes jis vairavo automobilį ir tokių dalykų nedaro. Visiems parūkyti „žolės“ pasiūlė jis (M. V.). Pats anksčiau to nebuvo bandęs. Kai pasiūlė susimesti po 10 litų „žolei“, iš pradžių visi nenorėjo, sakė, kad bijo, bet po to sutiko.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu M. V. atpažino G. J. (t. 2, b. l. 25-28).
Parodymų patikrinimo vietoje metu M. V. parodė kiemą, kur jis su draugais atvažiavo įgyti narkotinės medžiagos (t. 2, b. l. 29-31).
Akistatos tarp M. V. ir G. J. metu M. V. patvirtino savo duotus parodymus (t. 2, b. l. 32-34).
Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013 m. vasario 7 d. iš V. T. gavo žinutę, ji kvietė važiuoti į filmą. Jis sutiko. Kai atvažiavo jo paimti, jis iš karto M. V. padavė 10 Lt už kurą. Tada važiavo paimti S. J.. Visi nuvažiavo į Pasvalyje esantį prekybos centrą „Maxima“. Parduotuvėje pasakė, kad į filmą nebevažiuos, o veiks kažką kitą. „Maximoje“ pasakė, kad reikia susimesti po 10 Lt. Jis davė 10 Lt. Išgirdo, kad kažkur reikia važiuoti, bet mašinoje nebėra vietos. Jis su V. T. pasiliko parduotuvėje. Likusieji išvažiavo ir grįžo po 20 minučių. Tada visi nuvažiavo į Girsūdų kaimą pas merginą, kaip teisme išgirdo jos vardą – D., ir iš jos paėmė plastikinį butelį. Sustojo kaimo viduryje. Automobilio priekyje sėdėjo R. G. ir M. V., kurie kažką darė, ką, nežino, nes į tai nekreipė dėmesio. Tada jam pasakė, kad pabandytų užtraukti. Nenorėdamas atsilikti nuo draugų, paėmė butelį ir jį pridėjo prie lūpų. Po to tai darė dar vieną kartą. Tada važiavo namo, juos vežė R. G.. Važiuojant namo juos sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pamatę butelį paprašė jų išlipti iš automobilio. Juos visus apieškojo ir automobilio daiktadėžėje rado „žolės“. Kad traukė „žolę“ suprato tik tada, kai policijos pareigūnai ją atrado. Juos visus nuvežė į policijos komisariatą ir apklausė. Jis yra išsiblaškęs ir nesuprato, kad pinigai buvo renkami „žolei“. Jis nežinojo, už ką duoda 10 Lt, galvojo, kad tie pinigai bus sidrui. Ką rūkė nesuprato. Kai draugai grįžo, jis nežinojo, ką jie pirko. G. J. nepažįsta, jį pirmą kartą pamatė teisme. Nesuprato, ką M. V. darė su tuo buteliu. Vienintelis R. G. nedavė 10 litų, bet jis negėrė ir sidro. Suprato už ką davė pinigus tik tada, kai policijos pareigūnai rado „žolę“. Tuo metu galvojo, kad traukia cigarečių tabaką, nesuprato, kad tai buvo „žolė“.
Kaltinamasis G. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad padėjo įsigyti „žolės“ pilnamečiui asmeniui - R. G., tačiau neigia ją platinęs, juolab nepilnamečiui asmeniui, ir paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, vakare gavo žinutę iš nežinomo numerio su tekstu: „Gal gali vieną „žolės“, rašo R. G.“. Suprato, kad rašo R. G., gyvenantis tame pačiame kaime. R. G. parašė, iš kur būtų galima gauti žolės. R. G. jam vėl parašė, klausė, ar jis (G. J.) gali atvažiuoti į Pasvalį prie stoties. Jam atrašė, kad atvažiuotų jo paimti prie parduotuvės į Raubonių k. R. G. jį paėmus nuvažiavo prie Pasvalio stoties. Važiuojant kažkas jam iš automobilio galo padavė pinigus - 40 Lt, kurie buvo skirti „žolei“ - kanapėms. Jis nesakė, kiek pinigų reikia duoti, jie patys žinojo vienos dozės kainą. Prie stoties jį paleido. Tada jis nuėjo už Taikos g. 6 pastato. Ten atėjo žmogus su gaubtuvu. Tam nežinomam asmeniui buvo parašęs, kad atvažiuos. To asmens tik telefono numerį žinojo, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Mokykloje draugai kalbėjo, kad tas asmuo gali turėti „žolės“. Su draugais kažkada kalbėjo, kad būtų įdomu pabandyti parūkyti „žolės“, todėl ir įsivedė to asmens telefono numerį. Kai nuėjo, tas asmuo jo jau laukė. Jam padavė pinigus, o jis jam padavė baltą popieriuką. Pažiūrėjo, ar tai tikrai yra kanapės. Anksčiau nebuvo matęs kanapių, bet patikrino, kad nebūtų koks nors kitas daiktas. Mano, jog kanapės buvo grynos, nebuvo sumaišytos su tabaku. Nežino, ar jas rūko grynas, ar su kuo nors maišo. Nežino, koks buvo jų kiekis. Jas pirko pirmą kartą. Pasiėmęs „žolę“ sugrįžo į automobilį. Jam suplyšo popierius. Tada paprašė popieriaus. Iš naujo į popierių suvyniojęs „žolę“ ją padavė R. G.. R. G. parodė į galą, kad ten sėdintiems žmonėms paduotų. Tada popieriuką su „žole“ numetė į mašinos galą. Jį išleido prie parduotuvės ir jis grįžo namo. M. V. žino iš matymo, bet tuo metu jo automobilyje nepastebėjo. Supranta, kas yra platinimas, bet jis neplatino, o tik padėjo įsigyti narkotinę medžiagą. Be to, ją įsigyti padėjo R. G., kuris yra pilnametis, o ne kokiam nors nepilnamečiui asmeniui. Jokio atlygio už tai negavo. Kas automobilyje važiavo kartu su R. G. nematė.
Prokuroras kaltinamųjų kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo grindė ir šiais įrodymais:
Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK VPS prevencijos poskyrio vyr. tyrėjo Ž. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2013-02-08 apie 23 val. 40 min. Pasvalio mieste buvo pastebėtas automobilis, kuris sukėlė įtarimą. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad automobilį vairuoja R. G.. Be vairuotojo, automobilyje dar buvo keturi asmenys, tai: M. V., S. J., V. T., D. P.. Automobilio apžiūros metu automobilio daiktų dėtuvėje buvo rastas popieriaus lapas, į kurį buvo suvyniota augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 1).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį Pasvalio mieste, Mūšos gatvėje, jame buvo rastas tuščias plastikinis butelis, kurio kaklelis apvyniotas aliuminio folija su pradurtomis skylutėmis. Automobilio daiktadėžėje buvo ratas popierinis paketas su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 11-15).
Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK KPS specialisto E. Š. surašyta pažyma, kurioje yra pateikti duomenys apie tai, kokie rezultatai buvo gauti atlikus kaltinamųjų naudojamų telefonų skambučių išklotinių analizę (t. 1, b. l. 30-31, 33-77).
Specialisto išvada Nr. 50-5-IS1-138, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikta medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės ir jų dalys, kurios masė yra 0,238 gramo. Ant plastikinio butelio vidinių sienelių paviršių yra narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakų (t. 1, b. l. 21-23).
Specialistė D. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba Panevėžio apskrities VPK kriminalistinio tyrimo biure, atlieka augalinės kilmės narkotinių medžiagų tyrimus. Kiekvienam objektui yra taikomi trys tyrimo metodai, t. y. pirmiausia tiriama vizualiai mikroskopo pagalba, kad įsitikintų, ar susmulkinta medžiaga yra kanapės, nes ji turi savo požymių; po to atliekamas spalvinis tyrimas, kurio metu iš augalo ištraukiamos veiksmingosios medžiagos - kanabinoidai ir žiūrima pagal spalvinę reakciją, ar tame augale yra kanabinoidų; trečias tyrimas – plonasluoksnės chromatografijos metodas, kurio metu išskirstomas kiekvienas kanabinoidas atskirai ir žiūrima, ar yra tetrahidrokanabinolio ir, kadangi metodas pakankamai jautrus, pagal išryškėjusią spalvą sprendžiama, ar ta medžiaga yra veiksminga ar ne. Kanapių jie į jokias rūšis neskirsto, o tik išskiria, ar yra tetrahidrokanabinolio. Nagrinėjamu atveju chromatografijos tyrimo metu buvo aiškiai išreikštas tetrahidrokanabinolis šiose kanapėse. Be kanapių dar buvo 116 gramų medžiagos. Iš darbo patirties gali pasakyti, kad ten buvo tabakas, nes jie tyrimus atlieka kiekvienai medžiagai atskirai, o kadangi tabakas nėra narkotinė medžiaga, tai išvadoje nurodė, kad tai ne narkotinė medžiaga ir ją atskyrė nuo kanapių, kad nepadidintų jų masės. Rūkymo kanapių yra labai daug rūšių ir jas rūko įvairiais metodais. Jiems buvo pateikta pypkė ir ant sienelių buvo matyti nuosėdų. Rūkymo įrenginys buvo savadarbis. Tą įrenginį jie vadina „bongo“, bet šiaip jis vadinamas vandens pypke ar įrenginiu rūkymui. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Pluoštinių kanapių įstatymas ir šiuo metu jas leidžiama sodinti, yra numatytos išmokos, importo sąlygos. Pluoštinės kanapės yra leidžiamos, jeigu jose esantis tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procento. Kol kas jų narkotinių medžiagų sąrašuose nėra atskirai išskirtos pluoštinės kanapės, o yra parašyta - kanapės ir jų dalys. Kanapei, kaip augalo rūšiai nustatyti, turi būti visas augalas. Iš augalo fragmento - susmulkintų detalių, kaip yra šiuo atveju, nustatyti pluoštinė tai ar nepluoštinė kanapė, neįmanoma, reikia, kad būtų visas augalas. Dėl tetrahidrokanabinolio kiekio, jie nenustatinėja kiekybės, nustato tik kokybę. Kanapės augalas pasidengęs labai mažais mikroskopiniais plaukeliais. Jie mikroskopu apžiūri, ar yra plaukeliai, ir vizualiai nustato, ar tai kanapės. Tada daro dar du tyrimus, kurie paminėti pirmiau. Ir jeigu yra visų kanabinoidų mišinys, tai iš jų išskiria tetrahidrokanabinolį. Koks yra tetrahidrokanabinolio procentas, gali pasakyti Lietuvos teismo ekspertizės centras. Šiuo atveju nebuvo prašoma nustatyti tetrahidrokanabinolio kiekio, nebuvo užduoto tokio klausimo. Kokia tetrahidrokanabinolio koncentracija galėjo būti šiose kanapėse, ar 1,9 proc., 0,2 proc., 0,1 proc., ir ar ši koncentracija viršija ar neviršija 0,2 procento, negali pasakyti, nes dešimtųjų procento jie atskirti negali, tai, kaip minėjo, ne jų kompetencija. Šiuo atveju gali daryti tik prielaidą. Koncentraciją nustato pačiame augale. Jiems buvo pateiktas kanapių likutis. Šiuo metu nėra ir nebegalima nustatyti tetrahidrokanabinolio koncentracijos, kadangi tyrimo metu buvo sunaudotos visos paimtos kanapės.
R. G. kaltinimai pareikšti pagal BK 24 str. 6 d., 259 str. 2 d., t. y. jis kaltinamas tuo, kad savo veiksmais M. V., D. P., S. J. ir V. T. padėjo įgyti bei gabenti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių.
M. V., S. J., V. T., D. P. kaltinimai pareikšti pagal BK 259 str. 2 d., t. y. jie kaltinami tuo, kad neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių (0,238 g), ir šį kiekį laikė, kol automobilio apžiūros metu narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų.
G. J. kaltinimai pareikšti pagal BK 261 str., t. y. jis kaltinamas tuo, kad platino narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, perduodamas ją nepilnamečiui asmeniui – M. V..
BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, negalimas ir patraukimas baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Nustatant šias aplinkybes reikia specialių žinių, todėl, be kitų įrodymų, byloje turi būti ir specialisto išvada ar ekspertizės aktas.
Nagrinėjamu atveju specialistė, tyrusi jai pateiktus objektus, paimtus 2013-02-08 Pasvalio mieste, Mūšos gatvėje, iš patikrinimui sulaikyto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad žalsvos ir rudos spalvų sausų smulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių masė 0,238 g, kita augalinės kilmės medžiaga nėra narkotinė medžiaga (buvo tabakas).
Pažymėtina, kad šiuo metu formuojamoje teismų praktikoje kanapės (ir jų dalys) ne visais atvejais pripažįstamos BK straipsnių, draudžiančių disponavimą narkotinėmis medžiagomis, dalyku. 2013-06-14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 2K-308/2013 nurodyta, kad „pagal BK 269 str. narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (1 dalis); kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (2 dalis). Taigi sprendžiant klausimą, ar medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, kuria disponavimas yra kontroliuojamas, taip pat nustatant jos kiekį, turintį įtakos baudžiamosios atsakomybės diferencijavimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintais narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais bei rekomendacijomis dėl jų kiekio nustatymo. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kanapės (ir jų dalys) (Cannabis plant) yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais; toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2500 g. Taigi pagal šiuos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus narkotine medžiaga yra laikomos bet kokios rūšies kanapės (ir jų dalys) nepriklausomai nuo jose esančios veikliosios (psichiką veikiančios) medžiagos kiekio.
Tuo tarpu Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 52 straipsnyje „Kanapių auginimas“ nurodyta, kad „Auginant kanapes, klasifikuojamas pagal KN kodą 53021000, naudojamose veislėse tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir jos auginamos sudarius sutartį ar priėmus įsipareigojimą, kaip nurodyta reglamento (EB) Nr. 1673/2000 2 str. 1 d.. Valstybės narės sukuria sistemą, skirtą tikrinti tetrahidrokanabinolio kiekį augaluose < ... >“.
BK 1 str. 3 d. nustatyta, kad šio kodekso nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio kodekso priede, nuostatomis. Ši blanketinė nuostata, nukreipianti į Europos Sąjungos teisės aktus, be kita ko, reiškia, kad tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės baudžiamosios teisės taikymo sritis bent iš dalies sutampa, nacionalinis teismas turi pareigą pateikti kiek įmanoma Europos Sąjungos teisę atitinkantį vidaus teisės aiškinimą, prireikus ir tiesiogiai atsižvelgdamas į atitinkamų jos teisės aktų reikalavimus.
Aiškindamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų veikimą valstybės narės nacionalinės teisės srityje 2008 m. liepos 11 d. nutartyje (C-207/08), išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą E. B. baudžiamojoje byloje, Teisingumo Teismas nusprendė, kad: 1) 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės aktą, kuriuo draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes; 2) Bendrijos teisė draudžia valstybės narės teismui taikyti nacionalinės teisės aktą, kuriuo, pažeidžiant reglamentą Nr. 1782/2003, draudžiama auginti ir laikyti šiame reglamente nurodytas pluoštines kanapes.
Taigi darytina išvada, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 – pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 str. 2 d., taikomas tiesiogiai ir turintis viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus – nedraudžia valstybėse narėse pluoštines kanapes, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc., ir šios nuostatos privalo laikytis visos valstybės narės ir jų valdžios (taip pat teisminės) institucijos. Iš to seka, kad Lietuvos baudžiamosios teisės srityje sprendžiant klausimą dėl įstatymuose įtvirtintos atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kai šios nusikalstamos veikos dalykas yra kanapės (ir jų dalys), būtina atlikti rastų medžiagų objektyvų specialių žinių reikalaujantį tyrimą, siekiant nustatyti rastose kanapėse (ir jų dalyse) esančios veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolio – kiekį (jo procentinę išraišką bendroje jų masėje) tam, kad būtų galima nustatyti, ar tai narkotinio tipo kanapės, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ar pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 proc. ir kurios pagal Europos Sąjungos teisę valstybėse narėse visuotinai nedraudžiamos.“
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras 2013-12-30 įsakymu Nr. V-1254 (galiojančiu nuo 2014-01-01) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ pakeitė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymo Nr. 5 pirmą sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“, nustatydamas, jog kanapės yra narkotinė medžiaga, išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sėklas. Vertinant formuojamą teismų praktiką pastebėtina, kad 2014-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymas, reglamentuojantis veiklą, susijusią su pluoštinių kanapių auginimo priežiūra, ir veiklą, susijusią su pluoštinių kanapių produktų įvežimu iš trečiųjų šalių, priežiūros ir licencijavimo tvarką Lietuvos Respublikoje. Šiuo nauju įstatymu ir naujos redakcijos įsakymu, įsigaliojusiu nuo 2014-01-01, nustatyta, jog pluoštinės kanapės, kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,2 procento – nėra narkotinė medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju rastos kanapės ir jų dalys negali būti laikomos nusikaltimų, numatytų BK 259 str. 2 d. ir 261 str., dalyku.
Kaip jau minėta, pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-29-508/2014, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis Nr. 1A-120-174/2013, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-308/2013, Kauno apygardos teismo nuosprendis Nr.1-215-175/2013, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-238/2014 ir kt.), nustatant, ar asmuo disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai nustatyti ne tik patį disponavimo faktą, šių medžiagų pavadinimą, bet ir jų cheminę sudėtį. Nagrinėjamoje byloje buvo gauta specialisto išvada, kurioje, kaip jau minėta, nurodyta, kad tyrimui pateiktame žalsvos ir rudos spalvų sausų smulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinyje yra narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių masė 0,238 g, kita augalinės kilmės medžiaga nėra narkotinė medžiaga (buvo tabakas). Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta kanapėse ir jų dalyse esančios veikliosios (psichoaktyviosios) medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracija, t. y. specialisto išvadoje nebuvo konstatuota, jog delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija rastose kanapėse būtų buvusi didesnė nei 0,2 % ir būtent kiek didesnė. Be to, paskiriant užduotį nebuvo prašoma ištirti ir atsakyti į konkretų klausimą dėl veikliosios medžiagos kiekio ir koncentracijos kanapėse, nebuvo apskritai specialistui užduoto tokio klausimo dėl reikšmingo procentinio kiekio nustatymo medžiagoje. Taigi specialisto išvada nenustatyta, kad rastose kanapėse delta-9-tetrahidrokanabinolio būtų, pvz., 0,21 % ar 0,3 %, dėl kurio būtų galima baudžiamoji atsakomybė. Specialistė, atlikusi tyrimą šioje byloje, teisiamojo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiškinti, ar rastos kanapės ir jų dalys buvo pluoštinės ar ne, bei negalėjo nurodyti jose esančios veikliosios medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio) koncentracijos. Pasak specialistės, kol kas jie neišskiria kanapių į pluoštines. Be to, iš augalo fragmento - susmulkintų detalių, kaip yra šiuo atveju, neįmanoma nustatyti, ar kanapės yra pluoštinės ar ne, reikia, kad būtų visas augalas. Pagal jų atliktą tyrimą ir tyrimo metu aptiktą tetrahidrokanabinolį, kuris buvo labai gerai išreikštas spalvine reakcija, specialistės nuomone, tai nebuvo legalios kanapės. Tačiau tiksliai pasakyti, ar šiose kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis viršija ar neviršija 0,2 proc. bei būtent kiek viršija, negali ir šio kiekio nustatyti jau nebėra galimybės, nes tyrimo metu buvo sunaudota visa paimta medžiaga. Šiuo atveju gali daryti tik prielaidą. Be to, jie nustato tik kokybę, kiekybė nėra jų kompetencija. Tai atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centras. Specialistė pažymėjo ir tai, kad atliekant mišinio tyrimą nebuvo prašoma nustatyti tetrahidrokanabinolio kiekio, jiems pateiktoje užduotyje nebuvo suformuluoto tokio klausimo.
Taigi atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, kiekybiškai ir kokybiškai apibūdinančias BK 259 str. 2 d. ir 261 str. įtvirtintų veikų dalyką, kai juo yra kanapės (ir jų dalys), konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje specialiomis žiniomis nepatvirtinus aplinkybės, jog rastoje 0,238 g narkotinėje medžiagoje – kanapėse ir jų dalyse būtų didesnis nei 0,2 % veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis ir kiek didesnis, negalima pripažinti, kad 2013-02-08 Pasvalio mieste, Mūšos gatvėje, iš patikrinimui sulaikyto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtos augalinės kilmės medžiagos, kurių neteisėtu įgijimu kaltinami M. V., S. J., V. T., D. P., padėjimu jas įgyti kaltinamas R. G., o jų platinimu nepilnamečiui asmeniui kaltinamas G. J., yra narkotinės medžiagos, kurios draudžiamos vartoti medicinos tikslams, o jų nustatytas kiekis – 0,238 gramo pakliūna į BK 259 str. 2 d. ir 261 str. nustatytą teisinį reglamentavimą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šių iškilusių abejonių pašalinti nėra galimybės, nes, kaip matyti iš specialisto išvados ir specialistės teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, tyrimui buvo sunaudotas visas paimtas augalinės kilmės medžiagų mišinys. Laikantis in dubio pro reo principo, visos iškilusios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, ir daroma išvada, kad M. V., S. J., V. T., D. P., R. G. ir G. J. veiksmuose nėra visų jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymių, o būtent, nėra nusikaltimų sudėties dalyko – draudžiamos narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio pakankamos koncentracijos, dėl kurios būtų galima baudžiamoji atsakomybė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų kėsinęsi įgyti kanapes ir jų dalis, kuriose tetrahidrokanabinolio koncentracija būtų didesnė nei 0,2 proc., o pasikėsinimui padaryti nusikalstamą veiką yra būtina nustatyti tiesioginę tyčią, todėl kaltinamųjų veiksmuose nenustatyti ir pasikėsinimo įvykdyti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas požymiai. Taigi esant šioms aplinkybėms, kaltinamieji M. V., S. J., V. T., D. P. pagal BK 259 str. 2 d., R. G. pagal BK 24 str. 6 d., 259 str. 2 d., G. J. pagal BK 261 str. išteisinami (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD laikmena su telefonų skambučių išklotinėmis (laikoma byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama byloje; languoto popieriaus lapas, rastas apžiūros metu automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) plastikinis butelis su aliuminio folija (laikomi prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 3 d. ir 307 str., 308 str.
nusprendė:
M. V., S. J., V. T., D. P. pagal BK 259 str. 2 d., R. G. pagal BK 24 str. 6 d., 259 str. 2 d., G. J. pagal BK 261 str. išteisinti, jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p.).
Panaikinti R. G., S. J., V. T., D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, G. J. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su telefonų skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje; languoto popieriaus lapą ir plastikinį butelis su aliuminio folija, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, išteisintiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.